Pirmą kartą besilaukiančios judesiukus paprastai aiškiai pradeda jausti apie dvidešimtą savaitę. Dažnai tai priklauso nuo riebalinio mamytės sluoksnio - stipriai apkūnios mamytes gali pajusti ir vėliau.
Antro vaikelio besilaukiančios judesiukus pajunta keliomis savaitėmis anksčiau, nes jos jau lengvai atpažįsta.
Aš pati lengvą tuksenimą pajutau kažkur septynioliktos savaitės viduryje. Paskui jau su niekuo nebesumaišysi. Tuo metu tuksendavo tikrai ne dažnai, kiek pamenu - dažniausiai stipriai susinervinus, kai ir patį pilvuką gerokai "sutraukdavo".
Paskui tuksenimai virto į gerus smūgius, o dar vėliau - į smarkius apsistumdymus.
Klausiau gydytojo, kada verta sunerimti dėl judesių. Atsakymas paprastas: taip kaip judėjo vakar, turi judėti ir šiandien, ir rytoj. Judesiukai kartais pakinta keičiant vietą, keliaujant. Bet paskui vėl grįžta į savo ritmą.
Svarbiausia, kad leliukas judėtų vakarais, maždaug prieš miegą.O dėl judesiukų nepastovumo nėštumo viduryje (neseniai pajutus juos) nereikia labai išgyventi, būna, kad ir kokia dienelę jų nepajauti - nes leliukas dar mažiukas, kad ir juda, gali nejausti, ypač jei kojytės kažkur vidun baksnoja.
Sėkmės visoms