Kažkada inirtingai diskutavome su kolegėmis iki kurio amžiaus etiška vaikus gydyti žvakutėmis. Viena papasakojo istorija, kaip josios sūnus paaugęs ir nepamiršęs tos procedūros kone priekaištavo kodėl mama ji taip gydžiusi. Taigi kokio amžiaus vaikučius dar gydyti žvakutėmis ir kada pereiti prie kitų vaistų priėmimo formų? maniškis 1,7 metų, bet pamatęs ką ketinu daryti sutraukia visus raumenis. Nors mano nuomone, gydymas yra gydymas. Ir suaugusieji gydosi toli gražu ne tik mikstūromis ir tabletėmis.
QUOTE(mama renata @ 2006 09 04, 20:46)
maniskei 1,3 men. bet kai tik pamato kad ateinu su zvakute, tai nepagaunu lekia nuo manes kuo toliau spiegdama 
Tai va. maniskis pamates rodo pirstu i zvakute ir sako "ne ne ne". Galvoju gal jau baigti sias ceremonijas. Nors, tiesa sakant, ir sugirdyti vaistus jam tikras menas. Naudodavausi svirkstu. Svirksdavau i burnyte, bet ir sis metodas sunkiai beveikia. Telieka viltis maziau ligu.Arba jokiu.
QUOTE(Kashmyra @ 2006 09 05, 21:01)
Kuo jis argumentavo savo patarima?Kodel?
QUOTE(mamse @ 2006 09 06, 07:46)
Kuo jis argumentavo savo patarima?Kodel?
Na, šiaip jau žvakutės dirgina išeinamąją angą, gali atsirasti problemų (ir rimtų) su tuštinimusi... Gydytojai rekomenduoja žvakutes tik tokiais atvejais, kai nėra galimybės sugirdyti vaistus.
Palaikau, kad gydymas neprivalo būti malonus, o vaistai skanūs.
Mano dukrai 5, bet žvakutes dar kartais naudojam. Jei labai karščiuoja, tai ir temperatūrą matuoju rektalinę.
Serganti dukra dažniausiai bando vadovauti gydymui: ne tuo šaukštu vaistus girdyti ruošiuosi, ne į tą pažastį termometrą įstačiau ir pan. Kuo aukštesnė temperatūra (sunkesnė liga), tuo "ragai" didesni. Vaikas dažnai pajutęs, kad nerimaujat dėl jo, pradeda kaprizintis.
Maniškę dabar užtenka pagasdinti ligonine (kurioje be mamos gulės) bei lašalinėmis (nes žino kas tai), dauguma nemalonių procedūrų leidžia atlikti man.
Galvoju, kad žvakučių visiškai atsisakysiu tik tada, kai pasituštinusiai dukrai nereikės užpakaliuko šluostyt. Kol kas retai, bet dar tenka.
Mano dukrai 5, bet žvakutes dar kartais naudojam. Jei labai karščiuoja, tai ir temperatūrą matuoju rektalinę.
Serganti dukra dažniausiai bando vadovauti gydymui: ne tuo šaukštu vaistus girdyti ruošiuosi, ne į tą pažastį termometrą įstačiau ir pan. Kuo aukštesnė temperatūra (sunkesnė liga), tuo "ragai" didesni. Vaikas dažnai pajutęs, kad nerimaujat dėl jo, pradeda kaprizintis.
Maniškę dabar užtenka pagasdinti ligonine (kurioje be mamos gulės) bei lašalinėmis (nes žino kas tai), dauguma nemalonių procedūrų leidžia atlikti man.
Galvoju, kad žvakučių visiškai atsisakysiu tik tada, kai pasituštinusiai dukrai nereikės užpakaliuko šluostyt. Kol kas retai, bet dar tenka.
o man tos žvakutės nepatiko nuo pradžių 
nenorėčiau sau jų-todėl ir vaikams stengiaus naudot kuo mažiau... dabar galvoju kada paskutinį kart jas naudojau?? 
ai, kai vyresnis vaikas buvo kokių 6 metų gal... jis tuo metu stipriai vėmė ir viską išvemdavo, tai turėjau vieną žvakutę nuo vėmimo ir jis pats sutiko, kad tik nustotų vemti. 
o šiaip tai stengdavaus tik geriamus vartoti... nes nuo tų žvakučių vaikas susidirgina ir pirsčioja taukais į pampersus ar kelnes-nespėji keist jų, o jei dar ir nesuspėji pamatyt-tai ir iššunta paskui... Temperatūros irgi niekad nematavau užpakaliuke-tik pažastytėj-nutaikydavau miegančiam ar šiaip ant rankų besūpuodama.
nenorėčiau sau jų-todėl ir vaikams stengiaus naudot kuo mažiau... dabar galvoju kada paskutinį kart jas naudojau?? ai, kai vyresnis vaikas buvo kokių 6 metų gal... jis tuo metu stipriai vėmė ir viską išvemdavo, tai turėjau vieną žvakutę nuo vėmimo ir jis pats sutiko, kad tik nustotų vemti. o šiaip tai stengdavaus tik geriamus vartoti... nes nuo tų žvakučių vaikas susidirgina ir pirsčioja taukais į pampersus ar kelnes-nespėji keist jų, o jei dar ir nesuspėji pamatyt-tai ir iššunta paskui... Temperatūros irgi niekad nematavau užpakaliuke-tik pažastytėj-nutaikydavau miegančiam ar šiaip ant rankų besūpuodama.
QUOTE(Rigedora @ 2006 09 07, 19:34)
o man tos žvakutės nepatiko nuo pradžių nenorėčiau sau jų-todėl ir vaikams stengiaus naudot kuo mažiau... dabar galvoju kada paskutinį kart jas naudojau?? ai, kai vyresnis vaikas buvo kokių 6 metų gal... jis tuo metu stipriai vėmė ir viską išvemdavo, tai turėjau vieną žvakutę nuo vėmimo ir jis pats sutiko, kad tik nustotų vemti. o šiaip tai stengdavaus tik geriamus vartoti... nes nuo tų žvakučių vaikas susidirgina ir pirsčioja taukais į pampersus ar kelnes-nespėji keist jų, o jei dar ir nesuspėji pamatyt-tai ir iššunta paskui... Temperatūros irgi niekad nematavau užpakaliuke-tik pažastytėj-nutaikydavau miegančiam ar šiaip ant rankų besūpuodama.
nenorėčiau sau jų-todėl ir vaikams stengiaus naudot kuo mažiau... dabar galvoju kada paskutinį kart jas naudojau?? ai, kai vyresnis vaikas buvo kokių 6 metų gal... jis tuo metu stipriai vėmė ir viską išvemdavo, tai turėjau vieną žvakutę nuo vėmimo ir jis pats sutiko, kad tik nustotų vemti. o šiaip tai stengdavaus tik geriamus vartoti... nes nuo tų žvakučių vaikas susidirgina ir pirsčioja taukais į pampersus ar kelnes-nespėji keist jų, o jei dar ir nesuspėji pamatyt-tai ir iššunta paskui... Temperatūros irgi niekad nematavau užpakaliuke-tik pažastytėj-nutaikydavau miegančiam ar šiaip ant rankų besūpuodama.Dažniausiai mamos taip ir galvoja: nenorėčiau sau, todėl ir vaikui ne. Manau, kad su vaikais yra kitaip. Kūdikystė tai ir pastoviai nešiojamas pampersas (įsivaizduok, kaip malonu per karščius ir šalčius, dieną naktį nešioti sintetinį paketą tarp kojų- brrr- sau juk nebandai), arba valgant išsimozoti maistu (9 1/2 savaitės, bet per kiekvieną pavalgymą), pastovus darymas to, ko nori kiti (dabar laikas valgyti, o dabar miegoti, dabar žaisti, maudytis ar eiti į lauką - nes mamos nuomone tai pats laikas). Be to, užpakaliukas tokia tati vieta kaip ir burna (per kurią ryjame vaistus, ne visada skanius), nosis (kurią plauname jūros vandeniu), ausis. nereikia juo bjaurėtis.
Jei vaikas vemia, ar neįmanoma sugirdyti- tai reikia pasinaudoti žvakute, bet jei puikiai galėtumėt sugirdyt, tai ir girdykit vaistukus. Žvakutės kišimas į užpakaliuką nemaloni procedūra, kurios esant galimybei reiktų išvengti. Kai kada mamos sako, kad girdant išspjaudo, bet nemokšiškai įkišus žvakutę, jei vaikas ramiai po to keletą minučių nepaguli- tai irgi dalis vaistų išteka lauk
Mums 3 m. Bet kai suserga gana daznai tenka gydytis ir zvakutemis nuo karscio. Taip greiciau numusama temperatura, o ir skrandukas maziau kencia. Nes dar geriam daziausiai papildomu vaistuku nuo gerkles ir pan. Nematau nieko bloga, nes vien apkrauti skranduka irgi kenkia 
diskutuotina tema, man žvakutės patinka, nes tada vaikas neišvemia ir neišspjauna vaistų, bei skrandis nėra dirginamas. NEmalonu kol įkiši, o po to vėl viskas gerai. Va, iki kokio amžiaus tai net nesusimąsčiau naudosiu žvakutes.
