sveikos atdarau man aktualia tema. Tos mamytes, kurios turi vaikeli neigaluji ar nebijojo susilaukti sekančio? manydamos jog ir jis gali būti nesveikuolis?
Vis dazniau pagalvoju apie antra bet teisybe pasakius laba,labai bijau
Tarp mano vaiku skirtumas - 1,9 Vyresnis vaikutis su VCP, antras - sveikutelis. Aisku, buvo baisoka del antro, bet gerai viska apmasciau, pasitariau su gydytojais... siaip VCP nera genetine ar paveldima lyga, tai tikimybe susilaukti antra neigaliuka buvo nedidele... bet vis del to tyriausi pas genetikus ir siaip labai mane nestumo metu priziurejo. Labai dziaugiosi, kad ryzausi antram vaikeliui, nes vyresnelis pradejo zymiai geriau judeti i preki maziukas vaiksciot pradejo ir tam reikia sunku aisku, nes viena juos auginu, bet esu laimunga, kad jie pas mane dviese
Man neseniai testukas parodė juostelę vaiduokliuką, prisiskaičiau planuojančių mamų skyrelyje, jog gali būti ankstyvo nėštumo požymis. Oi kaip dar nenoriu, tik savaitė kaip mažius ( neįgaliukas) į darželį eina.
Dar į darbą tik 20 diena grištu po 3 metų pertraukos, norėjau pakartoti testą, nuėjau į vaistinę, sako tik po pietų turėsim, po pietų nebėjau, galvoju, kaip bus taip rytoj apmąstysiu , o jau pradėjo atrodyti , kad kažkas juda pilvelyje . O gal čia dėl to, jog mažių į daržą paleidau?
Dar į darbą tik 20 diena grištu po 3 metų pertraukos, norėjau pakartoti testą, nuėjau į vaistinę, sako tik po pietų turėsim, po pietų nebėjau, galvoju, kaip bus taip rytoj apmąstysiu , o jau pradėjo atrodyti , kad kažkas juda pilvelyje . O gal čia dėl to, jog mažių į daržą paleidau?
QUOTE(aelita @ 2006 09 07, 23:00)
Tarp mano vaiku skirtumas - 1,9 Vyresnis vaikutis su VCP, antras - sveikutelis. Aisku, buvo baisoka del antro, bet gerai viska apmasciau, pasitariau su gydytojais... siaip VCP nera genetine ar paveldima lyga, tai tikimybe susilaukti antra neigaliuka buvo nedidele... bet vis del to tyriausi pas genetikus ir siaip labai mane nestumo metu priziurejo. Labai dziaugiosi, kad ryzausi antram vaikeliui, nes vyresnelis pradejo zymiai geriau judeti i preki maziukas vaiksciot pradejo ir tam reikia sunku aisku, nes viena juos auginu, bet esu laimunga, kad jie pas mane dviese
as irgi taip noreciau bet vis galvoju , viena nesu ant ranku nes nelabai vaikscios, o kita nesu kudiki?
pasidalink savo patirtimi,kaip tu juos paauginai
QUOTE(spylka @ 2006 09 07, 19:12)
sveikos atdarau man aktualia tema. Tos mamytes, kurios turi vaikeli neigaluji ar nebijojo susilaukti sekančio? manydamos jog ir jis gali būti nesveikuolis?
Auginu suneli neigaliuka ir jam likus dviem dienom iki metuku gime nuostabi mergyte ir sveika Bijojau gimdyti antra vaikuti,bet pasitariau su gydytoja ir ji man patare gimdyti,nes suneliui nuo to bus tik geriau.Jis tures is ko mokytis.As taip pat tyriausi genetikos centre ir is tyrimu pasake,kad mano mazyle sveika.
Papildyta:
QUOTE(Vilte28 @ 2006 09 07, 21:29)
Vis dazniau pagalvoju apie antra bet teisybe pasakius laba,labai bijau
Tau jau tikrai pats laikas butu pagalvoti apie antra
Papildyta:
QUOTE(mazzyla @ 2006 09 07, 23:05)
Man neseniai testukas parodė juostelę vaiduokliuką, prisiskaičiau planuojančių mamų skyrelyje, jog gali būti ankstyvo nėštumo požymis. Oi kaip dar nenoriu, tik savaitė kaip mažius ( neįgaliukas) į darželį eina.
Dar į darbą tik 20 diena grištu po 3 metų pertraukos, norėjau pakartoti testą, nuėjau į vaistinę, sako tik po pietų turėsim, po pietų nebėjau, galvoju, kaip bus taip rytoj apmąstysiu , o jau pradėjo atrodyti , kad kažkas juda pilvelyje . O gal čia dėl to, jog mažių į daržą paleidau?
Dar į darbą tik 20 diena grištu po 3 metų pertraukos, norėjau pakartoti testą, nuėjau į vaistinę, sako tik po pietų turėsim, po pietų nebėjau, galvoju, kaip bus taip rytoj apmąstysiu , o jau pradėjo atrodyti , kad kažkas juda pilvelyje . O gal čia dėl to, jog mažių į daržą paleidau?
Mazzyla jau pats laikas butu tureti antra Juk Mantukui butu linksmiau
Labai bijojau,dariausi kraujo tyrimą ir jis buvo blogas.Bet turėjau gerą daktarą,jis liepė mesti visas nesamones iš galvos ir dabar auginu nuostabę dukrytę.
QUOTE(spylka @ 2006 09 07, 17:12)
sveikos atdarau man aktualia tema. Tos mamytes, kurios turi vaikeli neigaluji ar nebijojo susilaukti sekančio? manydamos jog ir jis gali būti nesveikuolis?
ir as manau kad gimus neigaliam vaikeliui yra didele tikimybe kad antrasis bus sveikas. mano vienos tetos geriausia drauge irgi turi neigaliuka net su labai rimta rimta genetikos liga, bet surizikavo ir antraji karteli pasigimde visiskai sveika mergyte, nors daktarai pries jai pastojant antrasyk prigasdino kad vel gali gimti panasaus likimo vaikiukas. o neigaliam vaikeliui tureti sveika sese ar broli yra be galo gerai. tikrai patarciau surizikuoti.
QUOTE(aelita @ 2006 09 07, 21:00)
Tarp mano vaiku skirtumas - 1,9 Vyresnis vaikutis su VCP, antras - sveikutelis. Aisku, buvo baisoka del antro, bet gerai viska apmasciau, pasitariau su gydytojais... siaip VCP nera genetine ar paveldima lyga, tai tikimybe susilaukti antra neigaliuka buvo nedidele... bet vis del to tyriausi pas genetikus ir siaip labai mane nestumo metu priziurejo. Labai dziaugiosi, kad ryzausi antram vaikeliui, nes vyresnelis pradejo zymiai geriau judeti i preki maziukas vaiksciot pradejo ir tam reikia sunku aisku, nes viena juos auginu, bet esu laimunga, kad jie pas mane dviese
Mano situacija kaip suprantu turbut labai panasi:)
Bijojau, abejojau, tyriaus, ir t.t. net pareikalavau kad su antruoju cezari darytu (del viso pikto) - turiu sveikuteli berniuka kuris vis bando prakalbinti neigaluji broliuka
QUOTE(spylka @ 2006 09 07, 21:49)
as irgi taip noreciau bet vis galvoju , viena nesu ant ranku nes nelabai vaikscios, o kita nesu kudiki?
pasidalink savo patirtimi,kaip tu juos paauginai
kai mazius gime, mano dickis jau uz rankyciu prilaikydamas bande eiti . as su jais taip vaiksciuojau - jei vyresnis vezime, tai maziuka i kengura dejau, o jei mazasis vezimeli, tai didesni arba ant ranku arba pastatydavau i vezima labai sunku buvo, pet kazkaip apsipratau, prie visko galima prisitaikyti... kaip mazius paago - nepastebejau, dabar jau didelis savarankiskas vyrukas...aisku daug darugai padejo, gimines... o dabar visai jau gerai maziukas kita savaite keliaus i darzeli, o as pagaliau galesiu atsikvepti nes per visus tuos metus neturejau nei vienos iseigines na nebent kai gymdymo namuose gulejau beje, maziu pagimdziau- nei issigasti nespejau noreciau dar vaikiuko, bet tikrai nedabarpasidalink savo patirtimi,kaip tu juos paauginai
Papildyta:
[quote=Meda_a,2006 09 08, 18:36]
Mano situacija kaip suprantu turbut labai panasi:)
Bijojau, abejojau, tyriaus, ir t.t. net pareikalavau kad su antruoju cezari darytu (del viso pikto) - turiu sveikuteli berniuka kuris vis bando prakalbinti neigaluji broliuka
[/quotelikimo drauges mes su tavim kaip supratau tu irgi viena vaikucius augini?(kazkokioi temoi lyg rasei, o gal supainiojaun kazka)
kai mano mergaitei buvo 5 men pastojau,buvo didelis sokas,apie neigaluma nieko dar nezinojau,tik tiek kad samanta vos ne diena nakti klykte klykdavo,pasidariau valyma o kai samantai buvo 3 metai pastojau vel,samata buvo visiskai rankinis vaikas,ji nesedejo nieko neimdavo i rankas neklbedavo nieko nedare,ziauriau nerami buvo,viska dariau su ja ant ranku,tvarkiausi,skutau b ulves,indus ploviau,tiesiog viska...nei su vienu svetimu zmogum ji nebudavo ir nepasilikdavo ne minutei,tik su mano mama(ACIU JAI LABAI LABAI)tai va kai pastojau,pasakiau vyrui o jis pasisiause,sake negimdysi,veze daryt valyma,o as ji apgavau pasedejau koridoriui ir pasakiau kad jau per velu daryt ka nors,jis sake kad sumokes kiek reikes,o as nesutikau nestumas buvo neziurint kad tampydavau smanta po pazastim,kad nemiegodavau per naktis,jauciausi kaip ant sparnu,mylejau savo mergyte nuo pat tada kai pasake kad ja turesiu,pavadinau ja Gustina dar pilvuke.del apsigimimo sake 25% kad gali pasikartoti,bet as tikejau,kiekviena diena su ja snekejau ir sakiau jai kad ji bus sveika ir grazi mano dukryte,mano geriausia drauge...i genetikos cenra vaziavau 3 kartus,vyras ne karto manes neveze,ir isvis sake kad pasigimdysiu antra invalida ir uzsiknisiu gyvenime (nekenciu jo)tai va jei ne jis,viskas buvo guste spardesi taip stipriai,tiesiog jutau kad ji man norejo irodyt kad ji sveikas vaikas,kad ji norejo mansakyt MAMA nepergyvenk,viskas bus gerai...ir as tuo tikejau,visada sau ir visiem sakydavau,tiesiog privalo buti gerai,kitaip negali buti...taip ir buvo,pagimdziau tokia grazia rausva be jokios demeles panele...akusere sake kad retai kada gimsta tokie svarus kudikeliai...ji miegojo o as ziurejau ir ziurejau i ja,ir galvojau stai,vis delto ir turiu sveika grazu kudiki...
ji buvo sauni,valge miegojo ir taip greit viskas vyko kad norejos sustabdyti laika kad ji pabutu dar tokia mazyte...buvo sunku,tikrai be galo sunku,vyras man nepadedavo,kai kur nors vaziodavom i masina nusinesdavau pirma viena vaika paskui kita p pasku tase su daiktais,o be to dar ir vezima isikraudavau i bagazine...pripratau...visa sunkuma man atstodavo msno sveika mergyte...i vezima veziodau abidvi,samanta sededavo toliau,nes jai atsiremt reikia,o guste prieki,taip ir tampydavausi visur jas...dabar smantai jau 9 metai,o gustinai 6,iki pat siol samanta nesedi nevaiksto nesneka,nieko nedaro...o mazoji jau lanko mokykla...be proto dziaugiuosi kad turiu dukra o ne sunu,kol ji maza esam laaaaabai artimos,labaj noreciau tokiom kad ir liktumem...ji tikra pagalbininke,jau padeda man padabos sese,ne kiek jos nesigedija,o jei pamato vaika neigalu,kad ir parodo pirstuku,bet visada pasako,mama ziurek,kaip musu sese...