Nors pirmasis sūnus gimė kurčias (aišku, to nežinojom, buvo vėliau nustatyta), išsityrėm ir dėl priežasčių užsienyje. Visą laiką norėjom trijų vaikų, todėl kurtumas mūsų negąsdino, nors žinom, kad ir kiti vaikučiai gali turėti klausos problemų. Laukiausi antro. Ėjom pas genetikus tik tam, kad galėtume iš anksto žinoti, ar vaikelis turės klausos problemų ar ne. To neteko sužinoti, nes 11 sav. echo parodė kitas problemas, tada per kelias dienas padarė vaisiaus vandenų tyrimą, kuris atskleidė, kad mūsų būsimas vaikelis turės Edvardso sindromą. Po to sekė pats sunkiausias sprendimas ir nėštumo nutraukimas pagal medicinines indikacijas.
Nei pirmu atveju, nei antru nepatenkam į jokias rizikos grupes (dabar jau, taip). Esam jauni, sveiki....deja, nesiseka juodai. Kadangi dar praėjo tik kelios dienos, kai praradom antrąjį vaikelį, norisi sakyti, kad daugiau vaikų neplanuosiu, nors genetikai tikino, kad antru atveju tiesiog kaltas blogas chromosomų dalinimasis. Bet kai turi net ir ne su tokia baisiai negalia vaiką, o antras nėštumas ir vėl nesėkmingas, apima paniška baimė, kad niekada taip ir nepavyks susilaukti sveiko vaikelio....
Ir ta baimė stiprėja.
