QUOTE(svete @ 2006 09 19, 20:38)
Jei buna namie, nedirba, tai gal galetu susikonkretinti, ka nuveikia - jei namai netvarkyti, o su vaikais irgi nelabai uzsiima. Ar ji tikisi, kad kazkas ateis ir tai padarys, ar kad tamsta vienas viska darysite?
Pareigų sąrašiukas galimas, bet žodžiu apie tai užsiminus, būna "nemokyk manęs gyventi". Mano argumentas visada būna toks, kad žmona
nemoka planuoti laiko. Nekalbu apie konkretų planavimą, kad šią minutę viena, o vėliau kita, bet bent jau apgraibomis, kaip žemiau rašo
švyturys - padalink darbus į 5 dalis ir viskas pavyks. Dažniausi "pasiteisinimai" būna, kad neturiu laiko, kiek laiko reikia, norint viską išskalbti, gaminti maistą ir pan. Aš jau pasikartosiu, bet sakau, kad skalbia mašina, jeigu nėra laiko, net indus plauna indaplovė. Man gaminti nereikia, nes pusryčių nevalgau ir vakarienės dažniausiai taip nevalgau, nebent būna kažkas skanaus padaryta ir po darbo
sugriešyju. Maisto gaminimas mažajam, džn. kažkokia košė su priedais, trunka 15-30 minučių, nes tiek pat trunka gaminimas ryte prieš darželį vyresnėliui. Taigi padalinus laiką nuo 9:00 iki 15:00, kai reikia išeiti pasiimti vyresnėlį iš darželio, yra pakankamai laiko, viskam.
QUOTE(svyturys @ 2006 09 19, 23:25)
KURMIUK, gal jus su zmona esate super skirtingo ``sukirpimo`` zmones? - tu super pedantas, jinai siek tiek ``laisvesniu`` paziuru??
Na nesu, nesu aš pedantas. Norėčiau būti, bet nesu. Aš pats nesu tvarkingas, tiek, kiek matau kitus tikrai pedantus, kur namai kasdien blizga ir kur prieš svečiams ateinant, nereikia tvarkytis
Bet yra galbūt pasakyčiau, kertiniai punktai, kurie mane veda iš proto - tai išmėtyti drabužiai ant baldų ir grindų (bent jau būtų vienoje krūvoje), neplautos grindys (nes mažiukas dar nevaikščioja), dar šis bei tas, ką jau net užmiršau ir nustojau pastebėti... O apie kriaukles, čiaupus ir langus kalbos nėra - jeigu aš to nedaryčiau, tai niekas nepadarytų...
QUOTE(Dusele @ 2006 09 20, 00:43)
Ne, begalines netvarkos nepateisinu, bet siuo atveju man susidare ispudis, kad tu Kurmi esi pedantas, o su tokiais zmonemis man irgi butu sunku (esu kiek meniskos prigimties ir man svarbiausia, kad mylimi zmones butu laimingi, o buitis.. kuo maziau turi, tuo maziau reikia.. isvis neakcentuoju tokiu dalyku).
Manau, kad judvieju seimoje skirtingos vertybes, kurias reikejo ivertinti daug anksciau.. dabar belieka ieskot kompromisu ir stengtis suprasti vienam kita..
Na, tiesą sakant, aš irgi neieškau užtarėjų vienai ar kitai pusei, taigi tikrai neįsižeidžiu, kad nenorėtum
tokio kaip aš 
Dėl pedantiškumo žr. aukščiau, ir aš pats esu
prie meno, bet tai netrukdo norėti gražių namų. Prisimenu, kai pas močiutę namie visi daiktai turėdavo savo vietą, paskaitęs knygą iki kito skaitymo turėdavau padėti atgal į lentyną... Tai aš vadinčiau pedantiškumu, bet mūsų namuose - truputį kitaip.
Kągi, bandau ieškoti kompromisų. Prieš eidamas į darbą, surinkau drabužius, paklojau lovą, sumečiau batus į skirtą vietą (būčiau pedantas, būčiau sudėjęs, o dabar tik sumečiau
)
QUOTE(Angelas7 @ 2006 09 20, 04:44)
...
1. Bet kaip ji gyvena, mm? Kaip ji jauchiasi? Apie ka svajoja?
2. Ir del "davimo" tas pats...
Nera shaltu moteru. Jas tokiomis padaro vyrai...
Taip, taip...
Jei Tu jai kali i galva, kad tai - jos pareiga TAU... jei Tu isitikines, kad seksas prasideda tik miegamajam ir tik nakti...
Beda, Kurmi... didele didele beda.
3. Perskaityk Gary Chapman knyga "Penkios meiles kalbos". Tai - puikiausias vadovelis, kad sugrazhinti Meile i sheima ir ishmokti ja puoseleti. Rimtai...
Ačiū už labai gražų komentarą. Būtinai susirasiu #3.
1. Su žmona pasikalbame ir labai nuoširdžiai. Bet dažniausiai pavojingų temų nesinori liesti, nes iš malonaus nuoširdaus pokalbio tai gali virsti kaltinimo ir gynimosi vakarėliu... Aišku, gal dabar tai būna per retai ir labai retai, bet kažkada ji man sakė, kad aš esąs jos
geriausia draugė 
2. Aš nieko nesakau apie mylėjimąsi, kad ji - šalta. Ji net labai karšta, kai viskas vyksta
Tačiau aš nelaikau to
pareiga. Kokia tai gali būti pareiga. Žmona - ne prostitutė, nepaliepsi ir nesumokėsi. Aš tik norėčiau, kad ne vien aš pats būčiau to iniciatorius, nes tada man atrodo, tarsi tik man vienam to norisi ir tik man to reikia. Gal per daug žiūrėjau filmų, kur moteris apkabina ir pagaliau nutempia nuo kompo, jeigu vaikinui
nedašyla... Bet gal čia toks moters tipas - gavėja, o ne davėja...
Dėl nakties ir miegamojo, deja, bet ne visi turi galimybių
kitu metu, kai vaikai namie ir nemiega arba aš esu darbe. Nes tada, kai žmona eina kažkur kitur, sportuoti į klubą ar į chorą, tai tada aš rūpinuosi vaikais.
QUOTE(Laimė @ 2006 09 20, 10:51)
O ar ne pačios pripratiname tuos vyrus?
Vos pradėjus kartu gyventi: skalbiame, verdame, tvarkomės, gražinamės...sukamės kaip voverės. Kai po dviejų metų nuo to sukimosi "galva apsisuka", vyrai jau būna spėję suaugti su televizorium ir sofa
Kalta visuomenė, kurioje berniukai nemokomi dirbti namų darbų arba jie skirstomi į vyriškus ir moteriškus. Aš pvz. nemėgstu lyginti (geriau kelnes nešu į valyklą, kur išplauna ir profesionaliai išlygina) ir gaminti valgyti. T.y. badu nenumirčiau, bet negalėčiau konkuruoti su žmona. Aišku, viskas priklauso nuo pasiruošimo. Po kulinarijos kursų ar 1/2 metų kasdienio maisto ruošimo gaminčiau gal ir geriau
