QUOTE(Čalykušu @ 2006 09 19, 12:06)
Kad turėti teisėtus šeimyninius santykius, socialines garantijas, kad JAUSČIAU jog tai
tikras mano vyras, o ne sugyventinis, kad mano vaikai nepatirtų nemalonių situacijų, kad taip išauklėta esu, kad JAU IŠAUGAU IŠ -IŪTĖS......dar vardint

Man asmeniškai CM yra dzin
nu pagaliau atsirado vėl su kuo pasiginčyt
1. šeimyniniai santykiai yra, o kad jie "neteisėti", tai man, tiesą sakant, nerūpi
2. Nžn nieko apie tas soc. garantijas - kokios ten garantijos, kad skyrybų atveju pusę turto gaučiau? Sugyventiniams tas pats galioja, pagal kažkokį ten šeimos kodeksą... Kad alimentus vaikui mokės? Turėtų mokėt, nes vaikis turi tėčio pavardę. Daugiau nžn apie tas garantijas nieko

3. Kadangi kita spalva, tai suprantu, kad čia svarbiausias punktas. Bet juk aš su tuo žmogum tik dėl to ir gyvenu, kad tai yra labiausiai mano žmogus, koks tik gali būti. O pasivaikščiojimas raudonu kilimu zakse dar labiau jo mano žmogum nepadarys
4. Man atrodo, kad tos nemalonios situacijos dėl tėvų vedybų/nevedybų per daug sureikšminamos. Jei jau atsiras tokių vaikų darželyje ar mokykloje, pasikalbėsim su vaiku, apie tai, kas svarbiausia šeimoje - santarvę ir sutarimą (o ne vienodas pavardes).
5. Aga, dar - neįtikino
6. tiek privardinai - ir dzin
Papildyta:
Įdomiausia, kad ir mane tėvai taip auklėjo - kad vestuvės turi būti

Va, pamenu, vyresniam mano broliui tai neleido kartu miegot su jo būsima žmona (mūsų tėvai), net kai jis apie vestuves pranešė, o mane, žiūriu, išvis palaidojo - niekad nė pusės žodžio nepasakė apie mano gyvenimo būdą

Matyt, apsidžiaugė, kad išvis kam nors pasirodžiau reikalinga
Čalykušu, tu nebijok, aš tikrai neraginu išsituokt ir gyvent susimetus