QUOTE(Fifoolia @ 2006 09 14, 11:20)
Sveikos merginos,
turiu tokia problema, gal jums kazkada taip esa buve? Butu labai naudinga isgirsti jusu nuomone, sprendima ir pan.
Tai va, mano vaikinas turi toki drauga, kurio, teisa sakant as tikrai nekenciu. Nervina mane jis, tikras mazvaikis, meto kvailus juokelius aplinkiniams ir galvoja kad jis labai samoningas. Beda ta, kad tas draugelis yra mano vaikino galima sakyti geriausias draugas, todel daznai tenka ji matyti. Jis netgi kvieciasi ta draugeli pas save nakvoti (mes gyvename atskirai), ir siaip visur, netgi kai mes buname kartu, jei draugas paskambina, tai butinai vaziuojam susitikti arba ji kur nors pavezti. Man skaudu ziureti kaip del jo mano draugas taip viska daro, o kartais del manes kazko nedaro, gal cia yra ir nemaza dalis pavydo, gal jauciu kad man skiriama maziau demesio nei tam drauguj. Jauciuosi antra....po jo draugo...o to taip nesinori...
Paskutiniu metu jau neapsikenciu, ir su saviskiu reciau matausi, nes nenoriu to ano matyti. bet blogiausia, kad pablogejo santykiai su vaikinu, kazkaip atsalome vienas nuo kito, net nebera man noro nei jo apsikabinti nei buciuoti. Nezinau kas bus toliau, jei liksim kartu, zinau, kad matysiu ta "idiota" daznai, jei issiskirsim - galbut gailesiuosi kad atsisakiau meiles del tokios priezasties.
Gal kuri nors susidurete su panasia situacija, gal pavyko kazkaip viska isspresti? Patarkite prasau! Nes nebezinau ka daryti, pasidariau ziauriai jautri, ir kai apie tai galvoju, asaros akyse kaupiasi....Gal man susitaikyti su tuo ir kakzaip viska pakreipti savo naudai? na, nezinau....
turiu tokia problema, gal jums kazkada taip esa buve? Butu labai naudinga isgirsti jusu nuomone, sprendima ir pan.
Tai va, mano vaikinas turi toki drauga, kurio, teisa sakant as tikrai nekenciu. Nervina mane jis, tikras mazvaikis, meto kvailus juokelius aplinkiniams ir galvoja kad jis labai samoningas. Beda ta, kad tas draugelis yra mano vaikino galima sakyti geriausias draugas, todel daznai tenka ji matyti. Jis netgi kvieciasi ta draugeli pas save nakvoti (mes gyvename atskirai), ir siaip visur, netgi kai mes buname kartu, jei draugas paskambina, tai butinai vaziuojam susitikti arba ji kur nors pavezti. Man skaudu ziureti kaip del jo mano draugas taip viska daro, o kartais del manes kazko nedaro, gal cia yra ir nemaza dalis pavydo, gal jauciu kad man skiriama maziau demesio nei tam drauguj. Jauciuosi antra....po jo draugo...o to taip nesinori...
Paskutiniu metu jau neapsikenciu, ir su saviskiu reciau matausi, nes nenoriu to ano matyti. bet blogiausia, kad pablogejo santykiai su vaikinu, kazkaip atsalome vienas nuo kito, net nebera man noro nei jo apsikabinti nei buciuoti. Nezinau kas bus toliau, jei liksim kartu, zinau, kad matysiu ta "idiota" daznai, jei issiskirsim - galbut gailesiuosi kad atsisakiau meiles del tokios priezasties.
Gal kuri nors susidurete su panasia situacija, gal pavyko kazkaip viska isspresti? Patarkite prasau! Nes nebezinau ka daryti, pasidariau ziauriai jautri, ir kai apie tai galvoju, asaros akyse kaupiasi....Gal man susitaikyti su tuo ir kakzaip viska pakreipti savo naudai? na, nezinau....
puikiai tave suprantu, mano draugas, o dabar jau vyras irgi turėjo tokį nepakartojama draugelį, kurio negalėjau pakest, beto aiškiai maciau, kad jis vertina draugyste tik iš išskaiciavimo(nuvezt, paskolink, padek,o iš jo to nesulauksi), bet mano vyras to nenorėjo pripazint, o draugelis supratęs, jog jį perpratau mano dabartinį vyra vis stengėsi nuo manęs salinti, kad reciau matytumes, pyktumes, skleidė gandus ir pan. iš pradžių mano vyras negalėjo tuo patikėti, bet atėjo diena pats tuo isitikino, santykiai su draugeliu atsalo
aisku praejo laiko jie vel susitaike bet bendrauja tik kaip pazistami, nes suvoke, kad jis nebuvo geras draugas, beto as pasakiau, kad jei nori taikos seimoje tegul cia jo net nesiveda ir man apie jį nekalba tiesiog leidau susivokti kas jam yra svarbiau
