
Murmejimas del rinkliavu gali baigtis tuo, kad aukletojos is viso atsisakys jas zeminancio keliu litu elgetavimo is tevu (nesusiduriau su jokiu kitu maziau renkanciu darzeliu, nebent Belgijoje - kur vaikams reikedavo PATIEMS atsinesti net savo maista i darzeli). Palyginus su kokiu nors Valdorfo darzeliu kur renkama simtais litu, as nelabai isivaizduoju, ka tokio galima nupirkti uz tiek mazai pinigu, kiek surenkama sitam darzelyje is tevu. Kazkiek minimaliai pridedama prie valstybes lesu - tikrai nemanau, kad aukletojos sau uz tuos pinigus ka nors nusiperka.
Nepatenkinti tevai nesupranta, kad yra desimt kartu geriau, kai aukletojos apsiima sita joms asmeniskai visiskai nereikalinga varga - uz kuri joms ne dekui niekas nepasako - papildomai parupinti viska, ko musu vaikams labiausiai truksta. O gal noretumete pasedeti darzelyje bent savaite (nuo ryto iki vakaro, o ne tas 15 minuciu, kurias matote pasiimdama ir atvesdama vaikuti) ir tuomet pasvarstytumete, ar ne perdaug flomasteriu? Is tiesu nemazai pamatytumete ir pazvelgtumete kitomis akimis (man yra teke padirbeti vaiku namuose).
Kitas dalykas - gal ir imanoma viena vaika suziureti, kad jam kas per nosi neuzduotu, bet as savuju triju pati negaliu tiek suziureti. Tai ka kalbeti apie 20 ??? Tikiu, kad imanoma - laikant visus kietai uz pavadelio, bet juk norime, kad vaikai nebutu laikomi kaip kalejime? Ir lauke zaistu kaip vaikai, o ne vaiksciotu po du uz rankuciu?
Kartais kyla susierzinimas (kad ir del i ne ta spintele pradangintu rubeliu), bet ar aukletojos - ne zmones? O gal mes pacios niekada neapsirinkame?
As tikrai labai gerbiu sio darzelio darbuotojas - mano mergaite ir dabar dar nori vis aplankyti darzeli, o ir mazylis eina "su kaifu"
