QUOTE(Mergiona @ 2010 01 20, 16:48)
Aš jokių lukesčių neturėjau, pas mane atrankai vadovavo mano mažė: pasikalbu su aukle kelias min, atsinešu vaiką (8,5 mėn) žiūriu reakciją. Klykia: ačiū, viso gero. Prašosi ant rankų? Pirmoji, pas kuria mažė noriai ejo ir gavo darbą, ir dzin man visos rekomendacijos ir patirtys. Ta auklė su mumis jau antrus metus :wub: Kam ta patirtis? Juk niekas nėra su mamos patirtim, o gi visos pasirūpinam savo vaikais, kas tos rekomendacijos- kas tiko kažkam gali netikt man.
Visiskai sutinku su jumis.Kai darbinausi aukle pries 13 metu neturejau to darbo patirties.Pirmas susitikimas su aukletine buvo malonus ir siltas.Sekancia diena jau dirbau.Todel dabar mamom visada rekomenduoju iskart leisti susitikti su vaiku.Paciai nesinori dirbti seimose,kurios susitikima paskiria kavineje,arba savo darbovieteje su ta mintimi,kad svetimo zmogaus bijau isileisti i namus.Nestebina,kad susipazinti nori mano namuose.Sutinku,tegu susipazista su mano gyvenimo aplinka,bet tai labai reti atvejai mano praktikoje.Suprantama,kad dabartiniu krizes laiku auklem nera didelio pasirinkimo,bet ir mes ziurime,i kokia seima einame dirbti ir kokia atmosfera,bei poziuris i samdoma zmogu toje seimoje.
Rekomendaciju niekada nepateikinejau,nes tai laikau visiskai nereikalingu dalyku.Norint,gali paprasyti,kad pazisami zmones tiek saldziu zodziu apie tave prirasytu,ar prikalbetu,jog galvosi angela i namus isileides.Gyvenimo patirtis rodo,kad buna ir "puolusiu angelu".Todel linkiu mamytem pasikliauti savo intuicija,vaiko jausmais ir geranoriskumu.