QUOTE(vaivos juosta @ 2009 11 04, 18:24)
QUOTE(rencius* @ 2009 11 04, 21:16)
labai uzjauciu pati ka tik palaiduojau suneli bet as ji auginau tik 2 dienas ir tai labai sunku neisivaizduoju kas man butu jei vienam is vyresneliu kas nors atsitiktu esi stipri moteris laikikis
uzjauciu..ir tikiu kad is dangaus jus stebi,saugo... 
dziaugiuos del sunelio mylimo
as pati patyriau pries 3 men.abrazija-del nesivystancio nestumo-neplake sirdele,ir nesivyste jau 4-5 sav
iki siol lieju asaras,ir su baime galvoju apie kita planavima,kuris nezinia kada bus.esant tokiems sunkiems laikams..
dziaugiuos del sunelio mylimo
as pati patyriau pries 3 men.abrazija-del nesivystancio nestumo-neplake sirdele,ir nesivyste jau 4-5 sav
iki siol lieju asaras,ir su baime galvoju apie kita planavima,kuris nezinia kada bus.esant tokiems sunkiems laikams..
uzjauciu labai, visas mamas, kurios vaikuciu neteko, stiprybes jums
QUOTE(Nova27 @ 2009 10 08, 00:09)
Skaitau ir asaros rieda del jusu visu ir ne tik...
Vis pakeliu akis ir pasiziuriu i savo astuoniu menesiu maziuke gulincia ligonines lovoj ir kovojancia su liga...
Viskas taip netiketa, dvi mergytes niekada nesirgusios net paprasciausia sloga. Visada galvojau, kad jos tokios stiprios ir joms viskas bus gerai. Nezinau gal sutapimas, bet... vyresnele isleidau i darzeli, savaite praejo ir staigiai temperatura virs 40, numusu su vaistais o ji po keliu valandu ir vel tokia. Pirmadieni is pat ryto lekiu i poliklinika, ten daro ekstra kraujo tyrima, atsakymas pakraupina pediatre (vietoj normos 4-8, pas mus rodo 250) - baisus uzdegimas, siuncia skubiai i ligonine... Is kart paima tyrimus ir nelaukdami rezultatu pradeda leisti antibiotikus...
Ta nakti turejau nakvoti drauge su Ugnyte, bet visa laime, kad man is nervu pakilo temperatura ir isvaziavau namo pas mazaja, o su vyresnele liko vyras. Mazoji nakti buvo labai nerami, beveik visa laika praverke ant ranku, bet temperaturos neturejo, tik is ryto dar profilaktiskai pamatavau, nors buvo linksma ir nekarsta, bet termometras parode 38.7 is kart nulekiau i poliklinika, vel kraujo tyrimai. Drebedama uz duru laukiau kada duos lapuka su atsakymu, zinojau ka reik ziuret ir is kart gavus pasiziurejau, bet tyrimas rode ti 14 atsidusau su palengvejimu... Pediatre diagnozavo - bus tridiene karstine, bet perspejo tokiu atveju temperatura neturetu pakilti daugiau nei kelios dalys virs 39. Isvaziavau pakeist vyro i ligonine. Naujienos nedziuginancios vyresnele visa nakti kovojo su 40 ir virs temperatura. Laukiamas bakterinio paselio atsakymas, kad paaisketu kas gi yra ir ar tinka antibiotikai.
Kita diena mazoji atsiduria pas mus palatoje, vyras inesa o vaizdas baisus - vaikas blyskus, akys pusiaumirkos, matau kad i virsu vercias, visiskai nekruta ir vos kvepuoja, o juk tik neseniai tokia gyvibinga ir linksma buvo... Reik imt kraujo tyrima - sesutes i vena adata ideda, o kraujas neatbega... Seip taip is pirstuko issunke... Ir is kart plataus veikimo antibiotikus keturis kart per para leist paskiria. Guli abi sesutes su laselinem. Stovi tarp dvieju ir nezinai prie kurios cia pulti pirmiau.
Praeina trys ilgos dienos, mazylems siek tiek geriau. Ateina gydytoja su naujienomis del paseliu - vyresniajai diagnoze - nezinomos kilmes bakterine infekcija, nes nepavyko nei rasti kokia bakterija, nei kur ji yra. Bet tada laukia kai kas baisiau - mano mazute - sunkus slapimo taku uzdegimas sukeltas kazkokios tai bakterijos ir lyg to negana nuskamba SEPSIS. Sedziu nei gyva nei mirus, o gydytoja klausia ar suprantu ka tai reiskia........................................... Dar blogiau tai, kad kaltos dvi skirtingos bakterijos.
Musu laime, kad atvaziavom ankstyvoj stadijoj. Laime, kad del sergancios vyresneles ir mazajai is kart antibiotikus pradejo leisti, nes jokiu isoriniu pozymiu del kraujo uzkretimo pas ja nebuvo.
Ugniukas su teciu jau namie, bet nieko nevalgo, nuo vandens vemia... Pakartotinai atvezus i ligonine gydytojai apziureja nieko nerado. Kalti arba antibiotikai, arba del nusilpusio organizmo pakele galvas kokie virusai...
O su mazaja mes dar ligoninej, siandien paeme vel kraujo tyrimus, su baime ir viltimi laukiu rezultatu. O uzmerkus akis matau daug skyluciu nuo kateteriu mazosios galvuteje, rankytese ir kojytese - isbandytos visos imanomos venos, jau nebeliko kur durti... O juk ji tokia mazyte... tokia trapi...
Vis pakeliu akis ir pasiziuriu i savo astuoniu menesiu maziuke gulincia ligonines lovoj ir kovojancia su liga...
Viskas taip netiketa, dvi mergytes niekada nesirgusios net paprasciausia sloga. Visada galvojau, kad jos tokios stiprios ir joms viskas bus gerai. Nezinau gal sutapimas, bet... vyresnele isleidau i darzeli, savaite praejo ir staigiai temperatura virs 40, numusu su vaistais o ji po keliu valandu ir vel tokia. Pirmadieni is pat ryto lekiu i poliklinika, ten daro ekstra kraujo tyrima, atsakymas pakraupina pediatre (vietoj normos 4-8, pas mus rodo 250) - baisus uzdegimas, siuncia skubiai i ligonine... Is kart paima tyrimus ir nelaukdami rezultatu pradeda leisti antibiotikus...
Ta nakti turejau nakvoti drauge su Ugnyte, bet visa laime, kad man is nervu pakilo temperatura ir isvaziavau namo pas mazaja, o su vyresnele liko vyras. Mazoji nakti buvo labai nerami, beveik visa laika praverke ant ranku, bet temperaturos neturejo, tik is ryto dar profilaktiskai pamatavau, nors buvo linksma ir nekarsta, bet termometras parode 38.7 is kart nulekiau i poliklinika, vel kraujo tyrimai. Drebedama uz duru laukiau kada duos lapuka su atsakymu, zinojau ka reik ziuret ir is kart gavus pasiziurejau, bet tyrimas rode ti 14 atsidusau su palengvejimu... Pediatre diagnozavo - bus tridiene karstine, bet perspejo tokiu atveju temperatura neturetu pakilti daugiau nei kelios dalys virs 39. Isvaziavau pakeist vyro i ligonine. Naujienos nedziuginancios vyresnele visa nakti kovojo su 40 ir virs temperatura. Laukiamas bakterinio paselio atsakymas, kad paaisketu kas gi yra ir ar tinka antibiotikai.
Kita diena mazoji atsiduria pas mus palatoje, vyras inesa o vaizdas baisus - vaikas blyskus, akys pusiaumirkos, matau kad i virsu vercias, visiskai nekruta ir vos kvepuoja, o juk tik neseniai tokia gyvibinga ir linksma buvo... Reik imt kraujo tyrima - sesutes i vena adata ideda, o kraujas neatbega... Seip taip is pirstuko issunke... Ir is kart plataus veikimo antibiotikus keturis kart per para leist paskiria. Guli abi sesutes su laselinem. Stovi tarp dvieju ir nezinai prie kurios cia pulti pirmiau.
Praeina trys ilgos dienos, mazylems siek tiek geriau. Ateina gydytoja su naujienomis del paseliu - vyresniajai diagnoze - nezinomos kilmes bakterine infekcija, nes nepavyko nei rasti kokia bakterija, nei kur ji yra. Bet tada laukia kai kas baisiau - mano mazute - sunkus slapimo taku uzdegimas sukeltas kazkokios tai bakterijos ir lyg to negana nuskamba SEPSIS. Sedziu nei gyva nei mirus, o gydytoja klausia ar suprantu ka tai reiskia........................................... Dar blogiau tai, kad kaltos dvi skirtingos bakterijos.
Musu laime, kad atvaziavom ankstyvoj stadijoj. Laime, kad del sergancios vyresneles ir mazajai is kart antibiotikus pradejo leisti, nes jokiu isoriniu pozymiu del kraujo uzkretimo pas ja nebuvo.
Ugniukas su teciu jau namie, bet nieko nevalgo, nuo vandens vemia... Pakartotinai atvezus i ligonine gydytojai apziureja nieko nerado. Kalti arba antibiotikai, arba del nusilpusio organizmo pakele galvas kokie virusai...
O su mazaja mes dar ligoninej, siandien paeme vel kraujo tyrimus, su baime ir viltimi laukiu rezultatu. O uzmerkus akis matau daug skyluciu nuo kateteriu mazosios galvuteje, rankytese ir kojytese - isbandytos visos imanomos venos, jau nebeliko kur durti... O juk ji tokia mazyte... tokia trapi...
perskaiciau Jusu istorija... labai uzjauciu, nera tokiu zodziu tam isreiksti. Parasykite kaip Jums sekasi? Ar pasveiko Abi sesutes? Kaledos stebuklu metas..., gal sis stebuklas aplankys ir Jusu seima? Meldziuosi uz Jus. parasykite butinai, as taip pat auginu dvi mergytes. Labai sujaudino si istorija.
aš savo berniuko netekau grodžio 1-ąją.vakare buvo sveikut sveikutėlis,susidėjo daiktus į kuprinę,susiruošė į mokyklą.ėjo į pirmą klasę. naktį buvo atėjęs į miegamąjį,jutau,kad pažiūrėjo ar aš miegu ir nuėjo atgal į savo kambarėlį.kaip nujausdama nuėjau pažiūrėti,ar užmigo.radau parklupusį prie lovelės.lūpytės ir pirštukai jau mėlo.iškvietėm greitąją,kol važiavo gaivinom patys.gaivinimas vyko apie 5 valandas.visą tą laiką buvau šalia ir mačiau,kad vilties nėra.diagnozė-kardiomiopatija.iš kur ji atsirado?lankėmės pas kardiologus rugsėjo mėnesį,nes turėjo širdies ydą.bet kaip sakė gydytojai,visai nerimtą.nors sakiau,kad pavargsta,į penktą aukštą lipant pritrūksta oro,mėlsta virš viršutinės lūpytės,skundžiasi kad skauda širdelę.gydytoja atsakė,kad širdies skaudėti jam negali.echoskopija buvo paskirta sausio 25 dieną.vaikas gavo pagrindinę kūno kultūros grupę.dabar kankina klausimas-ar galėjo būti kitaip,ar galima buvo diagnozuoti anksčiau,jei būtų išgirsti mūsų nusiskundimai.galutinių ekspertizių rezultatų neturime iki šiol.žadėjo maždaug per mėnesį.jautiesi,tarsi nuo tavęs niekas nepriklausytų.vakare užmiegi,o rytą nenubundi.dabar pati daugiau ieškau užuojautos,tačiau suprantu ką išgyvena mamos patyrusios vaiko netektį.stenkimės mokytis su to gyventi.turime dar jaunesnį berniuką.daug paguodos randu čia
sirdis plysta skaitant, tai kaip turi atlaikyti mama tokius dalykus realybeje, sunku isivaizduoti
Labai uzjauciu
Labai uzjauciu
Laikykites brangiosios mamytes uzuojauta visoms.Jusu skausmas begalinis
Šiandien jau septyni metai kaip neturi savo mažutės. Ji būtų trečiokė, o aš ją vis prisimenu mažuliukę...
Dar vienas gimtadienis, o dovanų tik žvakutės ir gėlės...
nezinau kaip guost, kaip paguost 
