MaRRiuk,
Pagirtina, kad įvardiji savo problemą ir ieškai pagalbos. Tavo trūkumas, nors ir nedidelis, tačiau pašaliniai tikrai jį pastebi ir, galbūt, tuo mėgaujasi. Neturėtum su tuo taikstytis ir kentėti, varžytis bendrauti su kitais žomėmis, nes tai gali išaugti į vieną didžiausių problemų, trukdančių pilnaverčiam gyvenimui.
Jau dabar mąstai apie būsimą karjerą. Tai dar viena priežastis atkakliai ieškoti pagalbos. Daugelis Tavo amžiaus vyrukų galvoja tik apie kamuolį, kompą ir "dūmelį už kampo", o susidūrę su problema "leidžia į kelnes".
Psichologinę įtampą, neaiškų spaudimą, galbūt, jaučia dauguma Tavo klasiokų dėl kokių tik jiems žinomų trūkumų, kurie gali būti nepastebimi, prasimanyti (riesta nosis, nukramtyti nagai, trumpos kojos).
Rašai, kad tau gėda, bet Tu tą problemą įveiksi ir galėsi didžiuotis savimi
Pastangų išmokti tarti r garsą, prireiks, bet jos tikrai atsipirks - nebejausi tos psichologinės įtampos, kuri dabar kamuoja. Kartą-kitą logopedas pamokys, toliau galėsi pats savarankiškai dirbti.
Nuėjęs pas gydytoją, taip ir sakyk noriu pasikonsultuoti dėl liežuvio pasaitėlio, dar pridėk, kad netari r, nori logopedo konsultacijos.
Vaikystėje Tau pakirpo viršutinės lūpos pasaitėlį. Jei nebūtų pakirptas, dabar būtų "švarplė" tarp viršutinių pirmųjų dantų, reikėtų breketų.
Tuoj gausi žadėtos mankštos pratimukų aprašus. Rašyk į el.p. (užkniso šitas forumas, pilna reklamų, nesikrauna ), atsakysiu į visus klausimus.
