Coliuko žingsnis į šį pasaulį

7-ke, gražu gražu ir nuoširdu 

P.S.: tyliai tyliai prisipažinsiu, negaliu vis atsistebėti, kaip moki reikšti savo meilę sūneliui  net pavydu 

Sveikinam, jau tikriausiai visas vyrukas 

Gyveno kartą varliukas šiltame pilvelio vandenyje  . Plaukiojo, nardė, visaip mankštinosi, augo, bet akrobatika neužsiiminėjo    Sėdėjo ant užpakaliuko šiltame guolyje ir laukė susitikimo su savo mama.
Ta diena artėjo ir sutarėme su gydytoja, kada atliks man operaciją, kad pagaliau išvysčiau savo mažių.
Didžiosios dienos išvakarėse susikroviau visus daiktus, pasidariau visas grožio procedūras ir išvykau į GN. Labai jaudinausi. Ėmė keistas juokas. Galva visai neveikė...
Nuvykus akušerė liepė nusirengti. Nepasakė kiek. Stovėjau su megztuku, nuoga rura ir kojinėm. Klausiu "sėst", ji "o ką labai patinka ši kėdė (lėktuvėlis) ?" Sakau "ne". Na ką aš žinau ką man daryt juk gimdau pirmą kart, juk be patirties...Tada davė naktinius. Užsidėjau batus, bet ji liepė dėtis tapkes. Pažiūrėjo tonus. Geri. Tada nuvedė į intensyvios priežiūros palatą. Ai dar pakeliui išmėčiau savo kojines  . Oj kaip išsigandau kai pamačiau ten stovinčius aparatus. Rankos drebėt pradėjo. Atėjo kažkas iš personalo, nupasakojo kaip kas ir kada bus.
Sekančios dienos rytas. 6 val. nuklyzmavo. 7.30 val lašelinė. 8.30 val į operacinę    Atėjo jaunas simaptiškas anestiozologas  , kažko paklausinėjo, pasakė ką daryt man ir ką darys jis. Padarė ką reikėjo J. Spinalinė nejautra. Jutau kaip šyla kojos. Sako "gulkit". Atsiguliau, tada gydytojų brigada pradėjo savo darbą. Kartais vis pajuokaudavo. Sako "oj koks ilgas apendiksas, gal tuo pačiu išpjaunam ir jį?"    Sakau "na gal ne, ačiū "    Darbai tęsiami... ir štai po keletos minučių išgirdau balsą kurio anksčiau nebuvo - savo coliuko kniaukimą  Aj kaip suspaudė širdeeeeeelę, laimės ašaros riedėjo kaip pupos    nors laikiau dantis sukandus, mat norėjau būt stipri, juk šalia vyrų buvo    Kvaiša ką ir pasakysi    Pasakė, kad sūnelis  , nors jau tai žinojau. Pasakė, kad labai mažutis, išgirdau tik apytikslį svorį ~ 2700 gr Paskui parodė suvyniotą. Pasakiau, kad labai gražus ir vėl praskydau... Jetau koks grožis ir dar mano    Paskui leliuką nusinešė, o mane susiuvo ir parvežė į palatą. Po trumpo laiko (man jis neegzistavo) atnešė mano coliuką aprengtą ir suvyniotą, paguldė šalia  . Žiūrėjau į savo dalelę ir negalėjau patikėti, kad tai mano , toks mažytis, toks gražuolis, kvepiantis ir šiltas.Mano mano mano  Aš turiu vaiką, valioooooo   
Štai kokia mano coliuko (2782 gr, 47 cm) gimimo istorija    Labai laukto susitikimo istorija    Myliu jį labai labai 

P.S. nesu rašytoja