Viskas prasidėjo nuo šypsenos...
kartą paėmiau ant rankų mažyti kūdikėlį, jis pažiūrėjo tiesiai man į akis ir taip iš širdies nusišypsojo, kažkas sukirbėjo giliai širdyje... viskas... jau laikas... pabudo motinystės troškimas...
Vedę jau keli metai, vis dažniau pradėjome galvoti apie naują šeimos narį, bet dar aktyviai planuoti vis nedrįsome, kol kartą gavosi viskas savaime... neplanuotai... dienos vėlavo tik 1 dienelę, o aš jau pradėjau jausti, kad JAU... trečia dienelę pakilo temperatūra, nuvažiavom tą patį vakarą nusipirkom patį jautriausią testą ir ką po truputėlį ilgai kankinant mus abudu gal už kokių tik 10 minučių II - teigiamas. 7 savaičių gydytoja patvirtino nėštumą, viskas prasidėjo laukimas...
Nėštumas buvo ganėtinai lengvas, nei karto nepykino, laksčiau, dirbau, visi labai stebėjosi, manė, kad aš darbe ir pagimdysiu, būdama 39 savaičių dar išsilaikiau kvalifikacijos kėlimo egzaminus. Lėlytė pasveikino tėvelius labai anksti vasario 20 d. (15 sav.)vakarą apsivertė pilvuke, nuo tos dienos pradėjo švelniai baksnoti, taip švelniai švelniai baksnojo ir visą nėštumą...
Nuo 34 savaitės sveikatėlė šiek tiek sušlubavo, prasidėjo skausmeliai, sunkiai vaikščiojau ir miegojau, prisidėjo ir nemiga... pavaduojančios gydytojos (manoji atostogavo) nuosprendis gulimas rėžimas, bet juk vasara (liepa) šilta nesisėdi namie, nors ir vienai naktelei bet prie ežerų nuvažiavom... jūros aplankyti nerizikavom, nors vėliau kaip sužinojau, be reikalo pakeltas buvo aliarmas, viskas su mumis gerai buvo...
Dienos slinko, terminas artėjo, baigėsi karščiai, oras atvėso, o lėlytė taip ir nesirodė. 38 savaitę pradėjo išeidinėti kamštis, jį pamačius kaip ant sparnų laksčiau, kad pagaliau pamatysiu savo angelėlį. Bet atėjo terminas rugpjūčio 3d, bet taip be jokių ženklų ir praėjo, rodėsi liksiu amžinai nėščia ir pilvota, vos besiridenanti rugpjūčio 4, 5... lelka neduoda žinių...
rugpjūčio 6 d... veiksmas vyksta, naktį 2 val. prasidėjo sąrėmiai, bet nereguliarūs, atsirado kraujingų išskyrų, ryte nuvažiavau į gimdymo namus, gydytoja norėjo guldyti, bet kadangi aš užsispyrus tai neguliau, laukti namie smagiau ir ramiau, davė laiko iki kito ryto, sakė mažai šansų, kad naktelės sulauksiu namie, bet jei sulaukčiau tai 9 ryte prisistatyti su daiktais... gydytojos diagnozė - sąrėmiai jau yra iki 65 balų juos jaučiu, kaklelis išsicentravęs, minkštas, dar ilgokas, 2 cm, tonai geri, vandenų mažokai, bet dar į žemutinę norma telpam, pana ilgakojė, apie 3700 g. placenta nepasenus, na viskas kaip ir labai gerai, veikla yra, belieka laukti reguliarių sąrėmių arba vandenėlio... Grįžtam namo ... sąrėmius jaučiu, bet dar nereguliarūs, nusnaudžiu... bet jaučiu, kad greit... puse vienuolikos vakare skambinu gydytojai pasitarti, nes sąrėmiai tai kas 5 minutes, tai kas 15, tai kas 10. Gydytoja, na dar porą valandų palauk namie, jei gali eik miegoti, pasistenk užmigti... na kur ten užmigsi, tik užsnaudi ir skausmas pabudina. Taip "snaudžiau" iki pirmos, sąrėmiai darėsi vis skausmingesni reguliarumo nesimatė, vyras užrašinėjo sąrėmius:
22:01, 09, 17, 26, 34, 39, 43, 48, 53;
23:00, 09, 16, 24, 29, 36, 46, 55;
00:06, 13, 21, 26, 32, 40, 47...
skambinu gydytojai, ji nieko neklausus "važiuok" aš ir atvažiuoju. Na ką daiktai jau buvo seniausiai sukrauti, duodu dar paskutinius nurodymus vyrui ką reikės atvežti į ligoninę ir kas kur padėta ir išvažiuojam. Naktis fantastiška, mašinų nėra, ramu, oras kvepia nes ką tik nulijo ir tokia šilta drėgmė... fantastiška rugpjūčio naktis... išlipus iš mašinos dar pastovim lauke... taip gera...
Paskambinam, išlenda sesutė... prašom... čia jau konvejeris... prieš mane išeina iš priimamojo pasipuošus būsima mama nusišypso... užpildom popieriukus padedu krūvą parašiukų... atvažiuoja gydytoja patikrina kaklelį tie patys 2 cm, labai nusiviliu, visa diena kentėta, o rezultato kaip ir nematyti, nors kaklelis išsilyginęs, veikla yra... Visgi ruošiamės į gimdyklą - ryte turėtumėm laikyti kūdikėlį ant rankų. Išdavė "aprangą", vyrą taip pat aprengė ir į gimdyklą. Ir vėl patikrinimas ... nieko geriau, siūlo nuleisti vandenis aš sutinku, per sąrėmį prakrapšto, man darosi tamsu akyse iš skausmo, gydytoja žiūri labai nustebusi, šiaip vandenų nuleidimas turėtų būti visai neskausmingas, matyt aš labai jautri, puse lūpų pasiūlo pagalvoti apie epidūrą (nors ji didelė natūralistė) na aš dar kenčiu... Girdžiu kaip už sienos kaimynė garsiai gimdo, greita...
4 val. nakties po vandenų nuleidimo kaklelis 3 cm, pasiūlymas lipti į vonią atsipalaiduoti, sutinku kas belieka, nors prisikaičius kad į vonią lipti efektyviausia prie 5 cm... vonia malonumas, sąrėmis užeina užsileidžiu burbuliukus ir palengvėja, skausmą nuima labai efektyviai, paguliu valandėlę, jaučiu, kad daugiau nebegaliu... jėgos senka... išlipu ir sąrėmis kad net akyse žalia... prie sienos įsikibus kenčiu, praeina tik apsišluostau vėl... vos apsirengiu ir nueinu (nuveda vyras) iki lovos vėl...ir toks skausmas, kad neįmanoma atrodo iškęsti, vyrui sakau tyliai nes garsiau paprasčiausiai nepajėgiu (neįsivaizduoju kaip galima rėkti tokiu metu, man paprasčiausiai jėgų trūktų)... epidūras... vyras nulėkia pas gydytoja ateina su ja... patikrinimas 5 cm vėl nusiviliu, kad tik tiek ... duoda palaiminimą nuskausminimui, tuo tarpu sąrėmiai eina 4 iš eilės be jokių tarpų neleidžia visai atsikvėpti, maža pertraukėlė ir vėl 3 ar 4 sąrėmiai, jau atrodo visiškai jėgos išseko, o dar kur gimdymas... ateina anesteziologė su krūva popierių, kol susako info apie komplikacijas, išklausinėja manęs apie alergijas ir t.t. atrodo amžinybė praeina, galiausiai liepia pasirašyti... skausmas nerealus, vos tušinuką išlaikau, pasirašau, sako dar vardą pavardę, o pas mane tokie ilgi vardas ir pavardė... pirmą kartą pasigailėjau kodėl nedavė man kokio trumpučio vardelio 3 raidžių... iš pirmo karto pataiko, viskas super, plius pastato lašelinę, kurią visą gimdymą stengiausi nuplėšti, maišė... grįžta palaipsniui sveikas protas, guliu šypsausi, snaudžiu, šneku, jaučiu kaip pilvas sukietėja ir atsileidžia, vyrui komentuoju šitas ilgas, šitas trumpas, šito nebūčiau ištvėrus...
7 val. atsiranda nemalonus tempimo jausmas tarpvietėje... pasakau gydytojai, patikrinimas ... PILNAS ATSIDARYMAS... taigi epidūras suveikia kaip skatinamieji, per 2 valandas 5 cm be skausmo ... lipu ant stalo, pradedu jausti stangas, galvytė dar tinkamai neįsistačius, taigi dirbam... vyras varto, o aš kvėpuoju stumti neleidžia, o baisiai norisi... 4 stangas iškvėpuoti ant vieno šono, keturias ant kito... taip matyt kokį pusvalanduką, galiausiai jaučiu, kad kažkas lenda... vyras pakviečia gydytoją, patikrinimas... GIMDOM!!!!!!!!! vos spėju atsimerkti pilna gimdykla žmonių, nors tuo metu atrodė viskas vis vien, mauna ant kojų kojines, parodo kur kabintis ir ką stumiam pagaliau... skausmo kaip ir nėra tik be protiškas noras stumti, trys stūmimai ir jau galvytė matosi... žirklės... čiaukšt... kažkur deginantis skausmelis... stūmimas ... išlenda... pasisuka ... dar vienas stūmimas ir viskas tik šliūkšt (vandenys) ir toks palengvėjimas... toli girdžiu verkimą ir... labai graži mergytė... kelia marškinius ir deda ant pilvo kažką labai labai sunkaus ir šlapio... štai ir susitikom mano angelėli... ji pakelia galvytę ir pažiūri savo juodom akytėm į mane... ašarų nebuvo buvo tik palaimos šypsena... kad taip ilgai lauktas svajotas susitikimas įvyko... dabar mes priklausome viena kitai... amžinai ...
2006 rugpjūčio 7 d. 08:03 val. 3883 g, 52 cm pagal APGAR 10-10 mergytė
Labai dėkoju vyrui kuris visą laiką buvo šalia ir palaikė, tikrai nežinau ką būčiau dariusi be jo ... tik jo dėka jaučiausi atsipalaidavusi, žinojau kad viskas bus gerai... ačiū...
Nikoleta 
net asara isspaude... tokiom skystom kaip as negalima is viso tokiu dalyku skaityt... labai grazu... taip silta ir paprasta... o dar prisiminiau savo stebukliuko atejima
Apsiašarojau
grazu 
ir visgi taip gera skaityti vaikelio pasirodyma, kad asaros cia neisvengsi 
asaros riedjo kaip pupos skaitant 
kaip grazu
kaip grazu
Kaip grazu 
auk didute!
auk didute!
QUOTE(Nikoleta @ 2006 10 11, 21:37)
Viskas prasidėjo nuo šypsenos...
kartą paėmiau ant rankų mažyti kūdikėlį, jis pažiūrėjo tiesiai man į akis ir taip iš širdies nusišypsojo, kažkas sukirbėjo giliai širdyje... viskas... jau laikas... pabudo motinystės troškimas...
Vedę jau keli metai, vis dažniau pradėjome galvoti apie naują šeimos narį, bet dar aktyviai planuoti vis nedrįsome, kol kartą gavosi viskas savaime... neplanuotai... dienos vėlavo tik 1 dienelę, o aš jau pradėjau jausti, kad JAU... trečia dienelę pakilo temperatūra, nuvažiavom tą patį vakarą nusipirkom patį jautriausią testą ir ką po truputėlį ilgai kankinant mus abudu gal už kokių tik 10 minučių II - teigiamas. 7 savaičių gydytoja patvirtino nėštumą, viskas prasidėjo laukimas...
Nėštumas buvo ganėtinai lengvas, nei karto nepykino, laksčiau, dirbau, visi labai stebėjosi, manė, kad aš darbe ir pagimdysiu, būdama 39 savaičių dar išsilaikiau kvalifikacijos kėlimo egzaminus. Lėlytė pasveikino tėvelius labai anksti vasario 20 d. (15 sav.)vakarą apsivertė pilvuke, nuo tos dienos pradėjo švelniai baksnoti, taip švelniai švelniai baksnojo ir visą nėštumą...
Nuo 34 savaitės sveikatėlė šiek tiek sušlubavo, prasidėjo skausmeliai, sunkiai vaikščiojau ir miegojau, prisidėjo ir nemiga... pavaduojančios gydytojos (manoji atostogavo) nuosprendis gulimas rėžimas, bet juk vasara (liepa) šilta nesisėdi namie, nors ir vienai naktelei bet prie ežerų nuvažiavom... jūros aplankyti nerizikavom, nors vėliau kaip sužinojau, be reikalo pakeltas buvo aliarmas, viskas su mumis gerai buvo...
Dienos slinko, terminas artėjo, baigėsi karščiai, oras atvėso, o lėlytė taip ir nesirodė. 38 savaitę pradėjo išeidinėti kamštis, jį pamačius kaip ant sparnų laksčiau, kad pagaliau pamatysiu savo angelėlį. Bet atėjo terminas rugpjūčio 3d, bet taip be jokių ženklų ir praėjo, rodėsi liksiu amžinai nėščia ir pilvota, vos besiridenanti rugpjūčio 4, 5... lelka neduoda žinių...
rugpjūčio 6 d... veiksmas vyksta, naktį 2 val. prasidėjo sąrėmiai, bet nereguliarūs, atsirado kraujingų išskyrų, ryte nuvažiavau į gimdymo namus, gydytoja norėjo guldyti, bet kadangi aš užsispyrus tai neguliau, laukti namie smagiau ir ramiau, davė laiko iki kito ryto, sakė mažai šansų, kad naktelės sulauksiu namie, bet jei sulaukčiau tai 9 ryte prisistatyti su daiktais... gydytojos diagnozė - sąrėmiai jau yra iki 65 balų juos jaučiu, kaklelis išsicentravęs, minkštas, dar ilgokas, 2 cm, tonai geri, vandenų mažokai, bet dar į žemutinę norma telpam, pana ilgakojė, apie 3700 g. placenta nepasenus, na viskas kaip ir labai gerai, veikla yra, belieka laukti reguliarių sąrėmių arba vandenėlio... Grįžtam namo ... sąrėmius jaučiu, bet dar nereguliarūs, nusnaudžiu... bet jaučiu, kad greit... puse vienuolikos vakare skambinu gydytojai pasitarti, nes sąrėmiai tai kas 5 minutes, tai kas 15, tai kas 10. Gydytoja, na dar porą valandų palauk namie, jei gali eik miegoti, pasistenk užmigti... na kur ten užmigsi, tik užsnaudi ir skausmas pabudina. Taip "snaudžiau" iki pirmos, sąrėmiai darėsi vis skausmingesni reguliarumo nesimatė, vyras užrašinėjo sąrėmius:
22:01, 09, 17, 26, 34, 39, 43, 48, 53;
23:00, 09, 16, 24, 29, 36, 46, 55;
00:06, 13, 21, 26, 32, 40, 47...
skambinu gydytojai, ji nieko neklausus "važiuok" aš ir atvažiuoju. Na ką daiktai jau buvo seniausiai sukrauti, duodu dar paskutinius nurodymus vyrui ką reikės atvežti į ligoninę ir kas kur padėta ir išvažiuojam. Naktis fantastiška, mašinų nėra, ramu, oras kvepia nes ką tik nulijo ir tokia šilta drėgmė... fantastiška rugpjūčio naktis... išlipus iš mašinos dar pastovim lauke... taip gera...
Paskambinam, išlenda sesutė... prašom... čia jau konvejeris... prieš mane išeina iš priimamojo pasipuošus būsima mama nusišypso... užpildom popieriukus padedu krūvą parašiukų... atvažiuoja gydytoja patikrina kaklelį tie patys 2 cm, labai nusiviliu, visa diena kentėta, o rezultato kaip ir nematyti, nors kaklelis išsilyginęs, veikla yra... Visgi ruošiamės į gimdyklą - ryte turėtumėm laikyti kūdikėlį ant rankų. Išdavė "aprangą", vyrą taip pat aprengė ir į gimdyklą. Ir vėl patikrinimas ... nieko geriau, siūlo nuleisti vandenis aš sutinku, per sąrėmį prakrapšto, man darosi tamsu akyse iš skausmo, gydytoja žiūri labai nustebusi, šiaip vandenų nuleidimas turėtų būti visai neskausmingas, matyt aš labai jautri, puse lūpų pasiūlo pagalvoti apie epidūrą (nors ji didelė natūralistė) na aš dar kenčiu... Girdžiu kaip už sienos kaimynė garsiai gimdo, greita...
4 val. nakties po vandenų nuleidimo kaklelis 3 cm, pasiūlymas lipti į vonią atsipalaiduoti, sutinku kas belieka, nors prisikaičius kad į vonią lipti efektyviausia prie 5 cm... vonia malonumas, sąrėmis užeina užsileidžiu burbuliukus ir palengvėja, skausmą nuima labai efektyviai, paguliu valandėlę, jaučiu, kad daugiau nebegaliu... jėgos senka... išlipu ir sąrėmis kad net akyse žalia... prie sienos įsikibus kenčiu, praeina tik apsišluostau vėl... vos apsirengiu ir nueinu (nuveda vyras) iki lovos vėl...ir toks skausmas, kad neįmanoma atrodo iškęsti, vyrui sakau tyliai nes garsiau paprasčiausiai nepajėgiu (neįsivaizduoju kaip galima rėkti tokiu metu, man paprasčiausiai jėgų trūktų)... epidūras... vyras nulėkia pas gydytoja ateina su ja... patikrinimas 5 cm vėl nusiviliu, kad tik tiek ... duoda palaiminimą nuskausminimui, tuo tarpu sąrėmiai eina 4 iš eilės be jokių tarpų neleidžia visai atsikvėpti, maža pertraukėlė ir vėl 3 ar 4 sąrėmiai, jau atrodo visiškai jėgos išseko, o dar kur gimdymas... ateina anesteziologė su krūva popierių, kol susako info apie komplikacijas, išklausinėja manęs apie alergijas ir t.t. atrodo amžinybė praeina, galiausiai liepia pasirašyti... skausmas nerealus, vos tušinuką išlaikau, pasirašau, sako dar vardą pavardę, o pas mane tokie ilgi vardas ir pavardė... pirmą kartą pasigailėjau kodėl nedavė man kokio trumpučio vardelio 3 raidžių... iš pirmo karto pataiko, viskas super, plius pastato lašelinę, kurią visą gimdymą stengiausi nuplėšti, maišė... grįžta palaipsniui sveikas protas, guliu šypsausi, snaudžiu, šneku, jaučiu kaip pilvas sukietėja ir atsileidžia, vyrui komentuoju šitas ilgas, šitas trumpas, šito nebūčiau ištvėrus...
7 val. atsiranda nemalonus tempimo jausmas tarpvietėje... pasakau gydytojai, patikrinimas ... PILNAS ATSIDARYMAS... taigi epidūras suveikia kaip skatinamieji, per 2 valandas 5 cm be skausmo ... lipu ant stalo, pradedu jausti stangas, galvytė dar tinkamai neįsistačius, taigi dirbam... vyras varto, o aš kvėpuoju stumti neleidžia, o baisiai norisi... 4 stangas iškvėpuoti ant vieno šono, keturias ant kito... taip matyt kokį pusvalanduką, galiausiai jaučiu, kad kažkas lenda... vyras pakviečia gydytoją, patikrinimas... GIMDOM!!!!!!!!! vos spėju atsimerkti pilna gimdykla žmonių, nors tuo metu atrodė viskas vis vien, mauna ant kojų kojines, parodo kur kabintis ir ką stumiam pagaliau... skausmo kaip ir nėra tik be protiškas noras stumti, trys stūmimai ir jau galvytė matosi... žirklės... čiaukšt... kažkur deginantis skausmelis... stūmimas ... išlenda... pasisuka ... dar vienas stūmimas ir viskas tik šliūkšt (vandenys) ir toks palengvėjimas... toli girdžiu verkimą ir... labai graži mergytė... kelia marškinius ir deda ant pilvo kažką labai labai sunkaus ir šlapio... štai ir susitikom mano angelėli... ji pakelia galvytę ir pažiūri savo juodom akytėm į mane... ašarų nebuvo buvo tik palaimos šypsena... kad taip ilgai lauktas svajotas susitikimas įvyko... dabar mes priklausome viena kitai... amžinai ...
2006 rugpjūčio 7 d. 08:03 val. 3883 g, 52 cm pagal APGAR 10-10 mergytė
Labai dėkoju vyrui kuris visą laiką buvo šalia ir palaikė, tikrai nežinau ką būčiau dariusi be jo ... tik jo dėka jaučiausi atsipalaidavusi, žinojau kad viskas bus gerai... ačiū...
kartą paėmiau ant rankų mažyti kūdikėlį, jis pažiūrėjo tiesiai man į akis ir taip iš širdies nusišypsojo, kažkas sukirbėjo giliai širdyje... viskas... jau laikas... pabudo motinystės troškimas...
Vedę jau keli metai, vis dažniau pradėjome galvoti apie naują šeimos narį, bet dar aktyviai planuoti vis nedrįsome, kol kartą gavosi viskas savaime... neplanuotai... dienos vėlavo tik 1 dienelę, o aš jau pradėjau jausti, kad JAU... trečia dienelę pakilo temperatūra, nuvažiavom tą patį vakarą nusipirkom patį jautriausią testą ir ką po truputėlį ilgai kankinant mus abudu gal už kokių tik 10 minučių II - teigiamas. 7 savaičių gydytoja patvirtino nėštumą, viskas prasidėjo laukimas...
Nėštumas buvo ganėtinai lengvas, nei karto nepykino, laksčiau, dirbau, visi labai stebėjosi, manė, kad aš darbe ir pagimdysiu, būdama 39 savaičių dar išsilaikiau kvalifikacijos kėlimo egzaminus. Lėlytė pasveikino tėvelius labai anksti vasario 20 d. (15 sav.)vakarą apsivertė pilvuke, nuo tos dienos pradėjo švelniai baksnoti, taip švelniai švelniai baksnojo ir visą nėštumą...
Nuo 34 savaitės sveikatėlė šiek tiek sušlubavo, prasidėjo skausmeliai, sunkiai vaikščiojau ir miegojau, prisidėjo ir nemiga... pavaduojančios gydytojos (manoji atostogavo) nuosprendis gulimas rėžimas, bet juk vasara (liepa) šilta nesisėdi namie, nors ir vienai naktelei bet prie ežerų nuvažiavom... jūros aplankyti nerizikavom, nors vėliau kaip sužinojau, be reikalo pakeltas buvo aliarmas, viskas su mumis gerai buvo...
Dienos slinko, terminas artėjo, baigėsi karščiai, oras atvėso, o lėlytė taip ir nesirodė. 38 savaitę pradėjo išeidinėti kamštis, jį pamačius kaip ant sparnų laksčiau, kad pagaliau pamatysiu savo angelėlį. Bet atėjo terminas rugpjūčio 3d, bet taip be jokių ženklų ir praėjo, rodėsi liksiu amžinai nėščia ir pilvota, vos besiridenanti rugpjūčio 4, 5... lelka neduoda žinių...
rugpjūčio 6 d... veiksmas vyksta, naktį 2 val. prasidėjo sąrėmiai, bet nereguliarūs, atsirado kraujingų išskyrų, ryte nuvažiavau į gimdymo namus, gydytoja norėjo guldyti, bet kadangi aš užsispyrus tai neguliau, laukti namie smagiau ir ramiau, davė laiko iki kito ryto, sakė mažai šansų, kad naktelės sulauksiu namie, bet jei sulaukčiau tai 9 ryte prisistatyti su daiktais... gydytojos diagnozė - sąrėmiai jau yra iki 65 balų juos jaučiu, kaklelis išsicentravęs, minkštas, dar ilgokas, 2 cm, tonai geri, vandenų mažokai, bet dar į žemutinę norma telpam, pana ilgakojė, apie 3700 g. placenta nepasenus, na viskas kaip ir labai gerai, veikla yra, belieka laukti reguliarių sąrėmių arba vandenėlio... Grįžtam namo ... sąrėmius jaučiu, bet dar nereguliarūs, nusnaudžiu... bet jaučiu, kad greit... puse vienuolikos vakare skambinu gydytojai pasitarti, nes sąrėmiai tai kas 5 minutes, tai kas 15, tai kas 10. Gydytoja, na dar porą valandų palauk namie, jei gali eik miegoti, pasistenk užmigti... na kur ten užmigsi, tik užsnaudi ir skausmas pabudina. Taip "snaudžiau" iki pirmos, sąrėmiai darėsi vis skausmingesni reguliarumo nesimatė, vyras užrašinėjo sąrėmius:
22:01, 09, 17, 26, 34, 39, 43, 48, 53;
23:00, 09, 16, 24, 29, 36, 46, 55;
00:06, 13, 21, 26, 32, 40, 47...
skambinu gydytojai, ji nieko neklausus "važiuok" aš ir atvažiuoju. Na ką daiktai jau buvo seniausiai sukrauti, duodu dar paskutinius nurodymus vyrui ką reikės atvežti į ligoninę ir kas kur padėta ir išvažiuojam. Naktis fantastiška, mašinų nėra, ramu, oras kvepia nes ką tik nulijo ir tokia šilta drėgmė... fantastiška rugpjūčio naktis... išlipus iš mašinos dar pastovim lauke... taip gera...
Paskambinam, išlenda sesutė... prašom... čia jau konvejeris... prieš mane išeina iš priimamojo pasipuošus būsima mama nusišypso... užpildom popieriukus padedu krūvą parašiukų... atvažiuoja gydytoja patikrina kaklelį tie patys 2 cm, labai nusiviliu, visa diena kentėta, o rezultato kaip ir nematyti, nors kaklelis išsilyginęs, veikla yra... Visgi ruošiamės į gimdyklą - ryte turėtumėm laikyti kūdikėlį ant rankų. Išdavė "aprangą", vyrą taip pat aprengė ir į gimdyklą. Ir vėl patikrinimas ... nieko geriau, siūlo nuleisti vandenis aš sutinku, per sąrėmį prakrapšto, man darosi tamsu akyse iš skausmo, gydytoja žiūri labai nustebusi, šiaip vandenų nuleidimas turėtų būti visai neskausmingas, matyt aš labai jautri, puse lūpų pasiūlo pagalvoti apie epidūrą (nors ji didelė natūralistė) na aš dar kenčiu... Girdžiu kaip už sienos kaimynė garsiai gimdo, greita...
4 val. nakties po vandenų nuleidimo kaklelis 3 cm, pasiūlymas lipti į vonią atsipalaiduoti, sutinku kas belieka, nors prisikaičius kad į vonią lipti efektyviausia prie 5 cm... vonia malonumas, sąrėmis užeina užsileidžiu burbuliukus ir palengvėja, skausmą nuima labai efektyviai, paguliu valandėlę, jaučiu, kad daugiau nebegaliu... jėgos senka... išlipu ir sąrėmis kad net akyse žalia... prie sienos įsikibus kenčiu, praeina tik apsišluostau vėl... vos apsirengiu ir nueinu (nuveda vyras) iki lovos vėl...ir toks skausmas, kad neįmanoma atrodo iškęsti, vyrui sakau tyliai nes garsiau paprasčiausiai nepajėgiu (neįsivaizduoju kaip galima rėkti tokiu metu, man paprasčiausiai jėgų trūktų)... epidūras... vyras nulėkia pas gydytoja ateina su ja... patikrinimas 5 cm vėl nusiviliu, kad tik tiek ... duoda palaiminimą nuskausminimui, tuo tarpu sąrėmiai eina 4 iš eilės be jokių tarpų neleidžia visai atsikvėpti, maža pertraukėlė ir vėl 3 ar 4 sąrėmiai, jau atrodo visiškai jėgos išseko, o dar kur gimdymas... ateina anesteziologė su krūva popierių, kol susako info apie komplikacijas, išklausinėja manęs apie alergijas ir t.t. atrodo amžinybė praeina, galiausiai liepia pasirašyti... skausmas nerealus, vos tušinuką išlaikau, pasirašau, sako dar vardą pavardę, o pas mane tokie ilgi vardas ir pavardė... pirmą kartą pasigailėjau kodėl nedavė man kokio trumpučio vardelio 3 raidžių... iš pirmo karto pataiko, viskas super, plius pastato lašelinę, kurią visą gimdymą stengiausi nuplėšti, maišė... grįžta palaipsniui sveikas protas, guliu šypsausi, snaudžiu, šneku, jaučiu kaip pilvas sukietėja ir atsileidžia, vyrui komentuoju šitas ilgas, šitas trumpas, šito nebūčiau ištvėrus...
7 val. atsiranda nemalonus tempimo jausmas tarpvietėje... pasakau gydytojai, patikrinimas ... PILNAS ATSIDARYMAS... taigi epidūras suveikia kaip skatinamieji, per 2 valandas 5 cm be skausmo ... lipu ant stalo, pradedu jausti stangas, galvytė dar tinkamai neįsistačius, taigi dirbam... vyras varto, o aš kvėpuoju stumti neleidžia, o baisiai norisi... 4 stangas iškvėpuoti ant vieno šono, keturias ant kito... taip matyt kokį pusvalanduką, galiausiai jaučiu, kad kažkas lenda... vyras pakviečia gydytoją, patikrinimas... GIMDOM!!!!!!!!! vos spėju atsimerkti pilna gimdykla žmonių, nors tuo metu atrodė viskas vis vien, mauna ant kojų kojines, parodo kur kabintis ir ką stumiam pagaliau... skausmo kaip ir nėra tik be protiškas noras stumti, trys stūmimai ir jau galvytė matosi... žirklės... čiaukšt... kažkur deginantis skausmelis... stūmimas ... išlenda... pasisuka ... dar vienas stūmimas ir viskas tik šliūkšt (vandenys) ir toks palengvėjimas... toli girdžiu verkimą ir... labai graži mergytė... kelia marškinius ir deda ant pilvo kažką labai labai sunkaus ir šlapio... štai ir susitikom mano angelėli... ji pakelia galvytę ir pažiūri savo juodom akytėm į mane... ašarų nebuvo buvo tik palaimos šypsena... kad taip ilgai lauktas svajotas susitikimas įvyko... dabar mes priklausome viena kitai... amžinai ...
2006 rugpjūčio 7 d. 08:03 val. 3883 g, 52 cm pagal APGAR 10-10 mergytė
Labai dėkoju vyrui kuris visą laiką buvo šalia ir palaikė, tikrai nežinau ką būčiau dariusi be jo ... tik jo dėka jaučiausi atsipalaidavusi, žinojau kad viskas bus gerai... ačiū...
kaip grazu.....net asara nuriedejo
labai griebia už širdies
Prisiminiau ir aš savo gimdymą, atrodo taip seniai buvo
Prisiminiau ir aš savo gimdymą, atrodo taip seniai buvo
Labai
