Ilgai lauktas stebukliukas jau su mumis

Viskas prasidėjo 2004 metų lapkritį, kai su vyru pagalvojom, kad jau norėtumėm savo mažiuko angeliuko, tik nedidukė problemytė (jei ją taip būtų galima pavadinti)...vyras nori liūtuko, kaip ir jis pats

o tam reikia pastoti būtent lapkritį

Ne, pagalvojau jau tiek ilgai aš nelauksiu...dar metus

Vartojau KT, nutarėm, kad nutrauksiu jų vartojimą iškart po Naujųjų, nes neaišku ar pavyks iškart pastoti

Kaip tarėm, taip padarėm...tik praėjo mėnuo, antras, trečias...nieko

Atrodo praėjo vos trys mėnesiai, bet pradedu nusivilti, kad ne viskas taip greit, kaip galvojau...taip praėjo ir vasara, atėjo ir ruduo, ir vėl lapkritis, tik jau kitas

Nusprendžiau, kad kažkas negerai, reikia eit tirtis, kai tik praeis mmm. Na ką, lapkričio 27d. mano dienų nėra, 28d. vis dar nieko...gruodžio 1d. neištveriu ir pasidarau testą...Dieve,
II brūkšneliai, apsiverkiam iš laimės abu

Nueinam pas gydytoją, patvirtina, kad nėštumas yra, 5sav. Terminas 08.05 (vyro gimtadienis 08.06..pavyko, bus liūtukas). Skraidau iš laimės
Nėštumas buvo gana lengvas. Vis artėjo ta laukta diena...kviečiau mažylį pas save nuo 38sav. Bet kaip atėjo, taip ir praėjo ta rugpjūčio 5-oji. Nueinu pas gydytoją, patikrina kaklelį, na ką-1.5cm, išsicentravęs, daugiau nieko...Rugpjūčio 8d. nuvažiuoju į GN užrašyt vaiko toniukų.Viskas gerai...skyriaus vedėja pasako, kad jei viskas gerai, neskatins, leis vaikučiui ateit į šį pasaulį, kada pats panorės...na, galvoju, bet kuriuo atveju iki 19d. pagimdysiu, nes bus pilnos 42sav. Juk kaip dramblienė nevaikščiosiu

Ir ką, sulaukiu aš rugpjūčio 17d. Po apžiūros man pasako, kad rezultatas tas pats, vis tie 1.5-2cm, veiklos jokios...guldom.Na galvoju, jau šiandien ir paskatins, jau greit turėsio savo zuikį...Deja, paguldo intensyviai priežiūrai

Sekančią dieną, po apžiūros, su manim nori pakalbėt gydytoja su skyriaus vedėja. Faktas-šiandien tikrai gimdysiu... bet... vaikutis didelis, dubens kaulai per siauri. Gydytoja purto galvą ir sako, kad nepagimdysiu pati

Bet...vis dėlto pasiūlo: arba daro Cezarį, arba bandom gimdyt. Ir vėl bet...bet viskas daugiau kaip 50%, kad baigsis Cezariu

Apsiverkiu...juk taip nenorėjau tos operacijos...įtikina bandyt gimdyt, gal pavyks. Prižada, kad viskas per 6val. baigsis. Paskambinu vyrui, kad atvažiuotų. Nuveda mus į gimdyklą, prikabina krūvas aparatų, man linksma

10val. skyriaus vedėja nuleidžia vandenis, jų beveik nėra ir žali. Viskas ir prasidėjo...Pastato lašelinę, taip ir guliu visą laiką...12val. prasideda "linksmybės". Skausmas...va, galvoju, va kas yra sąrėmis. Nereguliarūs, bet kentėt dar galiu...ateina gydytoja, patikrina kaklelį, nieko. 14val. durnėju iš skausmo, sąrėmiai vis dar nereguliarūs, tai kas 5 min, tai kas 10, siunčiu vyrą prašyt nuskausminimo, pasako per anksti. 14.30 sąrėmiai vis dar nereguliarūs: begalės jų iš eilės be proto skausmingi ir vėl 10min ramu. Verkiu įsikniaubus į pagalvę, skausmą taip lengviau iškęst. Deja, gaunu velnių, kad nuo ašarų užguls nosį, negalėsiu stumt. 15val. atėjus gydytoja siūlo nuskausminimą. Pavardina pora variantų: epidūras arba į raumenis. Išklausiusi visų + ir -, nusprendžiau, kad epidūras užtruks per ilgai, neištversiu. Pasirenku nuskausminimą į raumenis. Pasako, kad nuskaumins dalinai, sukels mieguistumą man ir kūdikiui, jei jis gims per 4val. Bet gydytoja nusišypso, na per 4val. nepagimdysit tikrai, tai kūdikiui mieguistumas negresia. Taigi žadėjo, kad ilgiau 6val. netruks...o jau praėjo 5??? Pasiūlo pasivaikščiot...tik atsistoju, akyse aptemsta, vos spėju nueit iki lovos, kad nenugriūt...pykina, vemiu. Visi džiūgauja, darosi kaklelis. Patikrina-atsidarymas 4cm. Galvoju išdurnėsiu...skausmas drasko viską, o dar net neįpusėjau. Nuskausminimas, deja nesuveikia, atsiranda tik mieguistumas. 16val. sąrėmiai vis dar nereguliarūs:4-5 iš eilės, 15min ramu, snaudžiu nuo vaistų. Vėl tikrina kaklelį, dar 1cm. liepia gulėt ant nugaros, nepagauna vaiko tonų. Išgulėk, kad gudrus, kai tave drasko į gabalus iš vidaus. 17val. tikrina kaklelį, 6.5-7cm, nusprendžia sulaukt sąrėmio ir patikrint kaklelį...sulaukia, ir rezultatas:procesas vyksta atvirkštine kryptimi. Ką, užsidarinėja jau kaklelis??? Išeina pasitart, prieš tai pasiūlo pamastyt apie Cezarį. Aš jau nemastydama linkčioju galva, nes jei dar valanda, neištversiu...sienos, kodėl sienos be garso izoliacijos??? Klykia kažkas, o man nė kiek nelengviau, tik jau jėgų tam neturiu. Ateina gydytoja ir be klausimų-ruošiam Cezariui, gresianti vaikui hipoksija. Palengveja, kad skausmas greit baigsis. Išveža į operacinę, gaunu pilną narkozę. Atmerkiu akis jau palatoje, šalia matau vyrą su gėlėmis, kitoj pusėj palatos kaimynė maitina kūdikį. Vos girdimu balsu paklausiu ar viskas gerai. Vyras linkčioja galvą. Paklausiu ką turim, 9 mėn nešiojau slapuką

Vyras ištaria: labai labai gražią mergytę

Apsiverkiu...ir šiek tiek pavydžiu. Juk jis pirmas sužinojo, kad turim dukrytę ir jis pirmas net paėmė ją ant rankų

19val. į palatą atneša mano perliuką...Dieve, kokia ji graži...ir tokia mažytė...
Taigi, 2006 08 18, 17.33val. gimė nuostabi dukrytė Rugilė 3755g, 50cm. Myliu aš ją be proto, juk ji mano princesė