QUOTE(Diggy @ 2011 02 09, 12:18)
ačiū. tikėkimes, kad viskas tiesiog baigsis sėkmingu nėštumu mums abiems
ačiū. tikėkimes, kad viskas tiesiog baigsis sėkmingu nėštumu mums abiems
QUOTE(didi2222 @ 2011 02 09, 13:20)
Geras palinkejimas - tikekimes taip ir bus!!!
QUOTE(didi2222 @ 2011 02 09, 14:13)
acoiu uz palinkejimus.
na matai as jau po laporaskopijos ir vis dar niekaip...endometrioze gi neikur nedingo
na matai as jau po laporaskopijos ir vis dar niekaip...endometrioze gi neikur nedingo
nenusiminkit merginos ir neuzprogramuokit saves blogiems dalykams. as su labai nemaza endomtriozine cista buvau pastojus 5 bandymu menesi, o savo sese turiu del to, kad gydytojai mano mamai pasake, kad ji del endometriozes tikrai nevaisinga ir saugotis nereikia. taigi, nosytes aukstyn!;)
QUOTE(malvina @ 2011 02 09, 21:19)
nenusiminkit merginos ir neuzprogramuokit saves blogiems dalykams. as su labai nemaza endomtriozine cista buvau pastojus 5 bandymu menesi, o savo sese turiu del to, kad gydytojai mano mamai pasake, kad ji del endometriozes tikrai nevaisinga ir saugotis nereikia. taigi, nosytes aukstyn!;)
Smagu isgirsti kad kazkas nenuleido ranku ir dabar dziaugiasi to pasekmemis!
Labai tave sveikinu! Ir imsiu tavo pavyzdi!!!
Tik siaip kilo klausimas, kodel gamtoj tiek visokiu ligu priveista..
Ir idomu kaip anksciau, ar moterys maziau sirgo?
QUOTE(Diggy @ 2011 02 10, 15:57)
Smagu isgirsti kad kazkas nenuleido ranku ir dabar dziaugiasi to pasekmemis!
Labai tave sveikinu! Ir imsiu tavo pavyzdi!!!
Tik siaip kilo klausimas, kodel gamtoj tiek visokiu ligu priveista..
Ir idomu kaip anksciau, ar moterys maziau sirgo?
Labai tave sveikinu! Ir imsiu tavo pavyzdi!!!
Tik siaip kilo klausimas, kodel gamtoj tiek visokiu ligu priveista..
Ir idomu kaip anksciau, ar moterys maziau sirgo?
apskritai turbut ne maziau, tik maziau diagnozuodavo.
o butent endometrioze greiciausiai maziau sirgo, nes dazniau ir anksciau gimde.
Gydytojai endometriozės priežastimi ir laiko tai, kad moterys vis mažiau atlieka savo prigimtines pareigas-tai yra per mažai vaikų gimdo, jų nemaitina, gyvena per aktyvų gyvenimą.
Sveikos merginos,
Gal kuri gali papasakoti kokie buvo simptomai pastojus su endometrioze? Tiksliau ar toliau tepdavo sokolado spalvos iskyromis jau pastojus?
Gal kuri gali papasakoti kokie buvo simptomai pastojus su endometrioze? Tiksliau ar toliau tepdavo sokolado spalvos iskyromis jau pastojus?
Sveikutės, mielosios. Deja ir man tenka prisijungti prie Jūsų, kovojančių su šia bjauria liga. Tiesą sakant man labai reikalinga Jūsų nuomonė, nes tos, kurios yra susidurę su šia liga tikrai žino nemažai, iškentę ir išgyvenę nemažai.
O mano situacija, tokia, kad esu visiškai pasimetusi, sugniuždyta ir t.t. Menstruacijos visą laiką buvo skausmingos ir tarsi su tuo buvau susitaikiusi, nes gydytojai tik patardavo -gimdyti, atseit turėtų padėti. Po prasidėjusių deš. šono skausmų, dažno lakstymo į tualetą, gydytoja surado cistą, iš kart gavau siuntimą laparoskopijai. Operacija buvo labai sudėtinga, nukraujavau nemažai. Jos metu buvo patvirtinta 4st. endometriozė. Kairieji priedai suaugę į konglomeratą (atidalinti nepavyko), cista buvo priaugusi prie gimdos, žarnų, taip pat rastos gausios, standžios sąaugos mažąjame dubenyje. Kiaušidę išsaugoti pavyko. Po operacijos buvo paskirta KT Jeanine nepertraukiamu rėžimu. Po 2 mėn. KT vartojimo gyd. liepė jas nutraukti (mat man netiko, visą laiką stipriai tepliojo) ir mėginti pastoti, nors buvo akivaizdu, kad tai tolygu stebuklui. Su vyru vaikelio labai norime, tai intensyviai mėginome 3 mėn., aišku nepavyko. Jaučiuosi tikrai geriau nei prieš operaciją, nors menstruacijos išliko labai skausmingos, dideli pilvo spazmai ir t.t. Po operacijos praėjus 5 mėn. eilinės apžiūros metu gydytoja vėl rado kiaušidės cistą toje pat deš. pusėje. Su siuntimu (pašalinti cistą ir patikrinti kiaušintakių pratekamumą) kreipiausi pas gyd. P. Vanagą, kuris po apžiūros tiesiai šviesiai pasakė, kad reikia, džiaugtis, jog pirmos laparoskopijos metu viskas taip gerai baigėsi ir kad tai ne vėžys, daugiau nieko paguodžiančio. Šiuo metu operacija negalima, nes per daug viskas išvešėję, per didele rizika pažeisti žarnyną ar pan. Be to, jei turėčiau nors vieną vaikelį ir būčiau 40, tai niekas net neabejodami viską šalintų lauk ir tai tik po dozes zoladex (iš to akivaizdu, kad situacija nepavydėtina). Jo siūlymas buvo leistis bent 4 ar 6 mėn. zoladex. Tada daryti laparoskopiją ir tik tada mėginti pastoti. Beje šiuo metu pas mane yra 3 cistos. Dėl šio gyd. kompetencijos neabejoju ir būčiau linkusi jo klausyti, tačiau...
Mano gyd. ir pirmą laparoskopiją dariusi gydytoja teigia, kad naujausių tyrimų duomenimis, zoladex ar diferelinas turi per daug pašalinių negerų reiškinių, pastojimui įtakos neturi ir jos kategoriškai nusiteikę prieš šį gydymo būdą. Siūlo be pertraukos gerti KT ir dar labiau savęs nežaloti.
Kaip man pasielgti? Ko klausyti? Kokia Jūsų nuomonė? Ir jei nuspręsčiau leistis zoladex, kaip gauti receptą, kai po pirmos lap. praėjo beveik puse metų? Šeimos gyd. ko gero negali tokių vaistų skirti?
Ir gal žinote į ką būtų tikslinga kreiptis KMUK? Kas specializuojasi būtent endometriozėje? Ko gero reikėtų dar išgirsti nuomonių... Nes vien nuo minties, kad viskas eina į blogąją, kaupiasi ašaros, nebekalbant apie mintis dėl vaikučių....
O mano situacija, tokia, kad esu visiškai pasimetusi, sugniuždyta ir t.t. Menstruacijos visą laiką buvo skausmingos ir tarsi su tuo buvau susitaikiusi, nes gydytojai tik patardavo -gimdyti, atseit turėtų padėti. Po prasidėjusių deš. šono skausmų, dažno lakstymo į tualetą, gydytoja surado cistą, iš kart gavau siuntimą laparoskopijai. Operacija buvo labai sudėtinga, nukraujavau nemažai. Jos metu buvo patvirtinta 4st. endometriozė. Kairieji priedai suaugę į konglomeratą (atidalinti nepavyko), cista buvo priaugusi prie gimdos, žarnų, taip pat rastos gausios, standžios sąaugos mažąjame dubenyje. Kiaušidę išsaugoti pavyko. Po operacijos buvo paskirta KT Jeanine nepertraukiamu rėžimu. Po 2 mėn. KT vartojimo gyd. liepė jas nutraukti (mat man netiko, visą laiką stipriai tepliojo) ir mėginti pastoti, nors buvo akivaizdu, kad tai tolygu stebuklui. Su vyru vaikelio labai norime, tai intensyviai mėginome 3 mėn., aišku nepavyko. Jaučiuosi tikrai geriau nei prieš operaciją, nors menstruacijos išliko labai skausmingos, dideli pilvo spazmai ir t.t. Po operacijos praėjus 5 mėn. eilinės apžiūros metu gydytoja vėl rado kiaušidės cistą toje pat deš. pusėje. Su siuntimu (pašalinti cistą ir patikrinti kiaušintakių pratekamumą) kreipiausi pas gyd. P. Vanagą, kuris po apžiūros tiesiai šviesiai pasakė, kad reikia, džiaugtis, jog pirmos laparoskopijos metu viskas taip gerai baigėsi ir kad tai ne vėžys, daugiau nieko paguodžiančio. Šiuo metu operacija negalima, nes per daug viskas išvešėję, per didele rizika pažeisti žarnyną ar pan. Be to, jei turėčiau nors vieną vaikelį ir būčiau 40, tai niekas net neabejodami viską šalintų lauk ir tai tik po dozes zoladex (iš to akivaizdu, kad situacija nepavydėtina). Jo siūlymas buvo leistis bent 4 ar 6 mėn. zoladex. Tada daryti laparoskopiją ir tik tada mėginti pastoti. Beje šiuo metu pas mane yra 3 cistos. Dėl šio gyd. kompetencijos neabejoju ir būčiau linkusi jo klausyti, tačiau...
Mano gyd. ir pirmą laparoskopiją dariusi gydytoja teigia, kad naujausių tyrimų duomenimis, zoladex ar diferelinas turi per daug pašalinių negerų reiškinių, pastojimui įtakos neturi ir jos kategoriškai nusiteikę prieš šį gydymo būdą. Siūlo be pertraukos gerti KT ir dar labiau savęs nežaloti.
Kaip man pasielgti? Ko klausyti? Kokia Jūsų nuomonė? Ir jei nuspręsčiau leistis zoladex, kaip gauti receptą, kai po pirmos lap. praėjo beveik puse metų? Šeimos gyd. ko gero negali tokių vaistų skirti?
Ir gal žinote į ką būtų tikslinga kreiptis KMUK? Kas specializuojasi būtent endometriozėje? Ko gero reikėtų dar išgirsti nuomonių... Nes vien nuo minties, kad viskas eina į blogąją, kaupiasi ašaros, nebekalbant apie mintis dėl vaikučių....
QUOTE(Ingulka123 @ 2011 04 10, 14:24)
Sveikutės, mielosios. Deja ir man tenka prisijungti prie Jūsų, kovojančių su šia bjauria liga. Tiesą sakant man labai reikalinga Jūsų nuomonė, nes tos, kurios yra susidurę su šia liga tikrai žino nemažai, iškentę ir išgyvenę nemažai.
O mano situacija, tokia, kad esu visiškai pasimetusi, sugniuždyta ir t.t. Menstruacijos visą laiką buvo skausmingos ir tarsi su tuo buvau susitaikiusi, nes gydytojai tik patardavo -gimdyti, atseit turėtų padėti. Po prasidėjusių deš. šono skausmų, dažno lakstymo į tualetą, gydytoja surado cistą, iš kart gavau siuntimą laparoskopijai. Operacija buvo labai sudėtinga, nukraujavau nemažai. Jos metu buvo patvirtinta 4st. endometriozė. Kairieji priedai suaugę į konglomeratą (atidalinti nepavyko), cista buvo priaugusi prie gimdos, žarnų, taip pat rastos gausios, standžios sąaugos mažąjame dubenyje. Kiaušidę išsaugoti pavyko. Po operacijos buvo paskirta KT Jeanine nepertraukiamu rėžimu. Po 2 mėn. KT vartojimo gyd. liepė jas nutraukti (mat man netiko, visą laiką stipriai tepliojo) ir mėginti pastoti, nors buvo akivaizdu, kad tai tolygu stebuklui. Su vyru vaikelio labai norime, tai intensyviai mėginome 3 mėn., aišku nepavyko. Jaučiuosi tikrai geriau nei prieš operaciją, nors menstruacijos išliko labai skausmingos, dideli pilvo spazmai ir t.t. Po operacijos praėjus 5 mėn. eilinės apžiūros metu gydytoja vėl rado kiaušidės cistą toje pat deš. pusėje. Su siuntimu (pašalinti cistą ir patikrinti kiaušintakių pratekamumą) kreipiausi pas gyd. P. Vanagą, kuris po apžiūros tiesiai šviesiai pasakė, kad reikia, džiaugtis, jog pirmos laparoskopijos metu viskas taip gerai baigėsi ir kad tai ne vėžys, daugiau nieko paguodžiančio. Šiuo metu operacija negalima, nes per daug viskas išvešėję, per didele rizika pažeisti žarnyną ar pan. Be to, jei turėčiau nors vieną vaikelį ir būčiau 40, tai niekas net neabejodami viską šalintų lauk ir tai tik po dozes zoladex (iš to akivaizdu, kad situacija nepavydėtina). Jo siūlymas buvo leistis bent 4 ar 6 mėn. zoladex. Tada daryti laparoskopiją ir tik tada mėginti pastoti. Beje šiuo metu pas mane yra 3 cistos. Dėl šio gyd. kompetencijos neabejoju ir būčiau linkusi jo klausyti, tačiau...
Mano gyd. ir pirmą laparoskopiją dariusi gydytoja teigia, kad naujausių tyrimų duomenimis, zoladex ar diferelinas turi per daug pašalinių negerų reiškinių, pastojimui įtakos neturi ir jos kategoriškai nusiteikę prieš šį gydymo būdą. Siūlo be pertraukos gerti KT ir dar labiau savęs nežaloti.
Kaip man pasielgti? Ko klausyti? Kokia Jūsų nuomonė? Ir jei nuspręsčiau leistis zoladex, kaip gauti receptą, kai po pirmos lap. praėjo beveik puse metų? Šeimos gyd. ko gero negali tokių vaistų skirti?
Ir gal žinote į ką būtų tikslinga kreiptis KMUK? Kas specializuojasi būtent endometriozėje? Ko gero reikėtų dar išgirsti nuomonių... Nes vien nuo minties, kad viskas eina į blogąją, kaupiasi ašaros, nebekalbant apie mintis dėl vaikučių....
O mano situacija, tokia, kad esu visiškai pasimetusi, sugniuždyta ir t.t. Menstruacijos visą laiką buvo skausmingos ir tarsi su tuo buvau susitaikiusi, nes gydytojai tik patardavo -gimdyti, atseit turėtų padėti. Po prasidėjusių deš. šono skausmų, dažno lakstymo į tualetą, gydytoja surado cistą, iš kart gavau siuntimą laparoskopijai. Operacija buvo labai sudėtinga, nukraujavau nemažai. Jos metu buvo patvirtinta 4st. endometriozė. Kairieji priedai suaugę į konglomeratą (atidalinti nepavyko), cista buvo priaugusi prie gimdos, žarnų, taip pat rastos gausios, standžios sąaugos mažąjame dubenyje. Kiaušidę išsaugoti pavyko. Po operacijos buvo paskirta KT Jeanine nepertraukiamu rėžimu. Po 2 mėn. KT vartojimo gyd. liepė jas nutraukti (mat man netiko, visą laiką stipriai tepliojo) ir mėginti pastoti, nors buvo akivaizdu, kad tai tolygu stebuklui. Su vyru vaikelio labai norime, tai intensyviai mėginome 3 mėn., aišku nepavyko. Jaučiuosi tikrai geriau nei prieš operaciją, nors menstruacijos išliko labai skausmingos, dideli pilvo spazmai ir t.t. Po operacijos praėjus 5 mėn. eilinės apžiūros metu gydytoja vėl rado kiaušidės cistą toje pat deš. pusėje. Su siuntimu (pašalinti cistą ir patikrinti kiaušintakių pratekamumą) kreipiausi pas gyd. P. Vanagą, kuris po apžiūros tiesiai šviesiai pasakė, kad reikia, džiaugtis, jog pirmos laparoskopijos metu viskas taip gerai baigėsi ir kad tai ne vėžys, daugiau nieko paguodžiančio. Šiuo metu operacija negalima, nes per daug viskas išvešėję, per didele rizika pažeisti žarnyną ar pan. Be to, jei turėčiau nors vieną vaikelį ir būčiau 40, tai niekas net neabejodami viską šalintų lauk ir tai tik po dozes zoladex (iš to akivaizdu, kad situacija nepavydėtina). Jo siūlymas buvo leistis bent 4 ar 6 mėn. zoladex. Tada daryti laparoskopiją ir tik tada mėginti pastoti. Beje šiuo metu pas mane yra 3 cistos. Dėl šio gyd. kompetencijos neabejoju ir būčiau linkusi jo klausyti, tačiau...
Mano gyd. ir pirmą laparoskopiją dariusi gydytoja teigia, kad naujausių tyrimų duomenimis, zoladex ar diferelinas turi per daug pašalinių negerų reiškinių, pastojimui įtakos neturi ir jos kategoriškai nusiteikę prieš šį gydymo būdą. Siūlo be pertraukos gerti KT ir dar labiau savęs nežaloti.
Kaip man pasielgti? Ko klausyti? Kokia Jūsų nuomonė? Ir jei nuspręsčiau leistis zoladex, kaip gauti receptą, kai po pirmos lap. praėjo beveik puse metų? Šeimos gyd. ko gero negali tokių vaistų skirti?
Ir gal žinote į ką būtų tikslinga kreiptis KMUK? Kas specializuojasi būtent endometriozėje? Ko gero reikėtų dar išgirsti nuomonių... Nes vien nuo minties, kad viskas eina į blogąją, kaupiasi ašaros, nebekalbant apie mintis dėl vaikučių....
sveika,
matau, kad niekas neatrase, matyt temele nelabai aktyvi. siulau nueiti i skyreli nesulaukiancioms gandro, ten yra aktyvi temele apie endometrioze ir yra mergaiciu, kurios gydosi kaune.
QUOTE(Ingulka123 @ 2011 04 10, 12:24)
Sveikutės, mielosios. Deja ir man tenka prisijungti prie Jūsų, kovojančių su šia bjauria liga. Tiesą sakant man labai reikalinga Jūsų nuomonė, nes tos, kurios yra susidurę su šia liga tikrai žino nemažai, iškentę ir išgyvenę nemažai.
O mano situacija, tokia, kad esu visiškai pasimetusi, sugniuždyta ir t.t. Menstruacijos visą laiką buvo skausmingos ir tarsi su tuo buvau susitaikiusi, nes gydytojai tik patardavo -gimdyti, atseit turėtų padėti. Po prasidėjusių deš. šono skausmų, dažno lakstymo į tualetą, gydytoja surado cistą, iš kart gavau siuntimą laparoskopijai. Operacija buvo labai sudėtinga, nukraujavau nemažai. Jos metu buvo patvirtinta 4st. endometriozė. Kairieji priedai suaugę į konglomeratą (atidalinti nepavyko), cista buvo priaugusi prie gimdos, žarnų, taip pat rastos gausios, standžios sąaugos mažąjame dubenyje. Kiaušidę išsaugoti pavyko. Po operacijos buvo paskirta KT Jeanine nepertraukiamu rėžimu. Po 2 mėn. KT vartojimo gyd. liepė jas nutraukti (mat man netiko, visą laiką stipriai tepliojo) ir mėginti pastoti, nors buvo akivaizdu, kad tai tolygu stebuklui. Su vyru vaikelio labai norime, tai intensyviai mėginome 3 mėn., aišku nepavyko. Jaučiuosi tikrai geriau nei prieš operaciją, nors menstruacijos išliko labai skausmingos, dideli pilvo spazmai ir t.t. Po operacijos praėjus 5 mėn. eilinės apžiūros metu gydytoja vėl rado kiaušidės cistą toje pat deš. pusėje. Su siuntimu (pašalinti cistą ir patikrinti kiaušintakių pratekamumą) kreipiausi pas gyd. P. Vanagą, kuris po apžiūros tiesiai šviesiai pasakė, kad reikia, džiaugtis, jog pirmos laparoskopijos metu viskas taip gerai baigėsi ir kad tai ne vėžys, daugiau nieko paguodžiančio. Šiuo metu operacija negalima, nes per daug viskas išvešėję, per didele rizika pažeisti žarnyną ar pan. Be to, jei turėčiau nors vieną vaikelį ir būčiau 40, tai niekas net neabejodami viską šalintų lauk ir tai tik po dozes zoladex (iš to akivaizdu, kad situacija nepavydėtina). Jo siūlymas buvo leistis bent 4 ar 6 mėn. zoladex. Tada daryti laparoskopiją ir tik tada mėginti pastoti. Beje šiuo metu pas mane yra 3 cistos. Dėl šio gyd. kompetencijos neabejoju ir būčiau linkusi jo klausyti, tačiau...
Mano gyd. ir pirmą laparoskopiją dariusi gydytoja teigia, kad naujausių tyrimų duomenimis, zoladex ar diferelinas turi per daug pašalinių negerų reiškinių, pastojimui įtakos neturi ir jos kategoriškai nusiteikę prieš šį gydymo būdą. Siūlo be pertraukos gerti KT ir dar labiau savęs nežaloti.
Kaip man pasielgti? Ko klausyti? Kokia Jūsų nuomonė? Ir jei nuspręsčiau leistis zoladex, kaip gauti receptą, kai po pirmos lap. praėjo beveik puse metų? Šeimos gyd. ko gero negali tokių vaistų skirti?
Ir gal žinote į ką būtų tikslinga kreiptis KMUK? Kas specializuojasi būtent endometriozėje? Ko gero reikėtų dar išgirsti nuomonių... Nes vien nuo minties, kad viskas eina į blogąją, kaupiasi ašaros, nebekalbant apie mintis dėl vaikučių....
O mano situacija, tokia, kad esu visiškai pasimetusi, sugniuždyta ir t.t. Menstruacijos visą laiką buvo skausmingos ir tarsi su tuo buvau susitaikiusi, nes gydytojai tik patardavo -gimdyti, atseit turėtų padėti. Po prasidėjusių deš. šono skausmų, dažno lakstymo į tualetą, gydytoja surado cistą, iš kart gavau siuntimą laparoskopijai. Operacija buvo labai sudėtinga, nukraujavau nemažai. Jos metu buvo patvirtinta 4st. endometriozė. Kairieji priedai suaugę į konglomeratą (atidalinti nepavyko), cista buvo priaugusi prie gimdos, žarnų, taip pat rastos gausios, standžios sąaugos mažąjame dubenyje. Kiaušidę išsaugoti pavyko. Po operacijos buvo paskirta KT Jeanine nepertraukiamu rėžimu. Po 2 mėn. KT vartojimo gyd. liepė jas nutraukti (mat man netiko, visą laiką stipriai tepliojo) ir mėginti pastoti, nors buvo akivaizdu, kad tai tolygu stebuklui. Su vyru vaikelio labai norime, tai intensyviai mėginome 3 mėn., aišku nepavyko. Jaučiuosi tikrai geriau nei prieš operaciją, nors menstruacijos išliko labai skausmingos, dideli pilvo spazmai ir t.t. Po operacijos praėjus 5 mėn. eilinės apžiūros metu gydytoja vėl rado kiaušidės cistą toje pat deš. pusėje. Su siuntimu (pašalinti cistą ir patikrinti kiaušintakių pratekamumą) kreipiausi pas gyd. P. Vanagą, kuris po apžiūros tiesiai šviesiai pasakė, kad reikia, džiaugtis, jog pirmos laparoskopijos metu viskas taip gerai baigėsi ir kad tai ne vėžys, daugiau nieko paguodžiančio. Šiuo metu operacija negalima, nes per daug viskas išvešėję, per didele rizika pažeisti žarnyną ar pan. Be to, jei turėčiau nors vieną vaikelį ir būčiau 40, tai niekas net neabejodami viską šalintų lauk ir tai tik po dozes zoladex (iš to akivaizdu, kad situacija nepavydėtina). Jo siūlymas buvo leistis bent 4 ar 6 mėn. zoladex. Tada daryti laparoskopiją ir tik tada mėginti pastoti. Beje šiuo metu pas mane yra 3 cistos. Dėl šio gyd. kompetencijos neabejoju ir būčiau linkusi jo klausyti, tačiau...
Mano gyd. ir pirmą laparoskopiją dariusi gydytoja teigia, kad naujausių tyrimų duomenimis, zoladex ar diferelinas turi per daug pašalinių negerų reiškinių, pastojimui įtakos neturi ir jos kategoriškai nusiteikę prieš šį gydymo būdą. Siūlo be pertraukos gerti KT ir dar labiau savęs nežaloti.
Kaip man pasielgti? Ko klausyti? Kokia Jūsų nuomonė? Ir jei nuspręsčiau leistis zoladex, kaip gauti receptą, kai po pirmos lap. praėjo beveik puse metų? Šeimos gyd. ko gero negali tokių vaistų skirti?
Ir gal žinote į ką būtų tikslinga kreiptis KMUK? Kas specializuojasi būtent endometriozėje? Ko gero reikėtų dar išgirsti nuomonių... Nes vien nuo minties, kad viskas eina į blogąją, kaupiasi ašaros, nebekalbant apie mintis dėl vaikučių....
Aš manau,kad per greitai liepė nutrauti KT.Mano gydytojas Zoladexo leistis nepatarė,nes kiaušidės gali nustoti funkcionuoti ir labai jas sunku būt vėl iš naujo priverst dirbti.Su KT aš gydžiausi beveik metus.Iš pat pradžių be pertraukų po to su pertraukom.Geriausiai padėjo Rivegidonas senas,bet geras vaistas(KT)mano ligai.Beje aš irgi pastojau po 4 aipsnio endometriozės.Sėkmės,svarbiausiai nenusimint ir nenuleisti rankų
QUOTE(malvina @ 2011 05 06, 16:43)
sveika,
matau, kad niekas neatrase, matyt temele nelabai aktyvi. siulau nueiti i skyreli nesulaukiancioms gandro, ten yra aktyvi temele apie endometrioze ir yra mergaiciu, kurios gydosi kaune.
matau, kad niekas neatrase, matyt temele nelabai aktyvi. siulau nueiti i skyreli nesulaukiancioms gandro, ten yra aktyvi temele apie endometrioze ir yra mergaiciu, kurios gydosi kaune.
Maciau eurovaistinej yra
Labas visoms,
Gal pasidalinsite su manimi kas kokius vaistus vartoja po laporoskopijos operacijos, kad toliau neplistų židiniai.
Man po operacijos praėjo pusmetis, gydytojas, kuris operavo pasakė, kad reikia gerti kontraceptikus, kurie ir sustabdys tolesnį endo vystymąsi.
Puikiai suprantu, kad kontraceptikai turi visokių šalutinių poveikių, vienas iš jų ir pradėjo mane kankinti - makštyje nuolat auga grybelis. Mano ginekologas man tiesiog primygtinai liepia mesti gerti kontraceptikus-ir viskas susitvarkys. Į mano klausimą o kaip tada endometriozė, jis pasakė, kad niekur dar neįrodyta, kad tie kontraceptikai būtent padeda ją sustabdyt.
Todėl būtų labai smagu, jei pasidalintumėte su manimi savo gydymosi istorijom. Gal tikrai neverta nuodyti save ta chemija.
Beje mano gydytojas, siūlė man spiralę, o operavęs gydytojas griežtai sukritikavo, nes spiralė atseit veikia iš vidaus, o židiniai atsiranda gimdos išorėje.
Gal pasidalinsite su manimi kas kokius vaistus vartoja po laporoskopijos operacijos, kad toliau neplistų židiniai.
Man po operacijos praėjo pusmetis, gydytojas, kuris operavo pasakė, kad reikia gerti kontraceptikus, kurie ir sustabdys tolesnį endo vystymąsi.
Puikiai suprantu, kad kontraceptikai turi visokių šalutinių poveikių, vienas iš jų ir pradėjo mane kankinti - makštyje nuolat auga grybelis. Mano ginekologas man tiesiog primygtinai liepia mesti gerti kontraceptikus-ir viskas susitvarkys. Į mano klausimą o kaip tada endometriozė, jis pasakė, kad niekur dar neįrodyta, kad tie kontraceptikai būtent padeda ją sustabdyt.
Todėl būtų labai smagu, jei pasidalintumėte su manimi savo gydymosi istorijom. Gal tikrai neverta nuodyti save ta chemija.
Beje mano gydytojas, siūlė man spiralę, o operavęs gydytojas griežtai sukritikavo, nes spiralė atseit veikia iš vidaus, o židiniai atsiranda gimdos išorėje.
