Mokyklų programa, mokymosi krūvis

O kas paims, jei pradinukai mokosi klasėj, išėjus jiems - klasė užrakinama. Nu nebent valytoja įeina

tai gal dviem pamainom yra mokomasi ir po pietu toje klaseje vyksta pamokos kitiems mokiniams. Arba jeigu nera atskiru spinteliu - tai ir patys vaikai gali neatsirinkti is kruvos

Siaip tai kaip palaima prisimenu paskutinius mokslo metus, nes gauta klase susiremontavom ir taip uzsitikrinom, kad joje galesime buti iki baigimo - pasistateme spinta ( turejome kur daiktus pasidedeti), uz spintos isirengeme rubine. Salia buvo pastatytas staliukas su keliais foteliai - jaukus kampelis, kur kartais vietoj normalios pamokos gerdavome arbata su mokytoju

Na, aš tai kažkaip nepajutau to sunkumo mokantis - nes buvau tinginė ir nesimokydavau. Namų darbų tai dau užduodavo, bet nedarydavau - o per pamokas kai klausinėdavo išsivartydavau ekspromtu. Ir rezultatai buvo pakankamai geri. Kontroliniam irgi nesiruošdavau.
Galima sakyti mokyklą baigiau iš bendro išsilavinimo. O vaikas tai buvau apsiskaitęs - nuo 4 metukų skaityt pradėjau ir skaičiau ne pasakas, o enciklopedijas visokiausias ir net ne vaikams skirtas. Ir suprasdavau viską.
Iš dalies padėjo profiliavimas - tiksliesiem mokslam buvau visiškai negabi. Matematikai ypač. Fizika, chemija - teoriją mokėjau, domėjausi daug kuo iš šalies, bet uždavinių spręsti nesugebėdavau. Niekaip. Tai 11, 12 klasėj atsisakiau fizikos ir chemijos, o su matematika vargau tol kol nusprendžiau kad egzo nelaikysiu. Ir mokytoja liepus man padaryti kelis darbelius paleido mane dviem menesiais anksčiau. O šiaip tie paskutiniai du metai mokykloje man buvo aukso amžius Nei mokiausi, nei stengiausi, nu tinginiavau ir žiūrėjau kaip zubrina klasiokai, kaip vaikšto pajuodavusiais paakiais, kaip draugė gimnazistė namų darbus iki išnaktų ruošdavo. O aš to mokykloje nepatyriau. Be nervų išlaikiau egzus ir gan aukštais balais.
Bet šiaip krūviai nenormalūs - mažiau gabiems tai pragaras buvo tikrai. Keli iš mūsų neišlaikę metė mokslus likus pusmečiui iki egzų - kitaip būtų nuprotėję, kiek žinau mokslus pabaigė užsienyje. Kiti sako, kad universitete lengviau nei mokykloj mokytis. Taip ir yra. Man tai panašiai, nes kaip minėjau mokykloj vargo nebuvo. O kuprinės pradinėje mokykloje ir 5 - 6 klasėj buvo didesnės už mus pačius, griūdavom užsidėję.
Į kokios anglijos mokyklas mum lygiuotis nederėtų, bet krūvius lengvinti reikia. Nenormalu kad vaikučiai neturėtų laisvo laiko. Gabiems lengviau - o ką likusiems daryti?
Ir kiek pakalbu su žmonėmis baigusiais mokyklą - visi sako, kad daugiau kaip pusės dalykų jiem nereikia gyvenime.
Tik kad mūsų lietuvėlei reikia ligonių, net ne juodadarbių, o ligonių - daugelis suvokia, kad mokslas svarbu ir mokysis iki pažaliavimo ir atsidūrimo psichiatrinėje, bet nemes.
Tikrai, kad tuos švietimo ministrus reikia patalpinti į mokyklą su jų pačių sukurta švietimo sistema - kažodėl nujaučiu, kad greitai apsigalvotų pabuvoję dabartinių moksleivių kailyje.

Prie to, kad baigę tą vidurinę ir įstoję į kokį univerą, buvę moksleiviai labai greit supranta, ką reiškia laikyt po 5 egzaminus kas pusmetį, (dažnai iš tos literatūros, kurią pats sugebėjai susirast) ir tada mokykloje buvę egzaminai tikrai juoką kelia

Atleisk, vėl drįsiu suabejoti: manau, jei kiekvieną temą stengtis įsisavinti, tikrai nebereikės prieš kontrolinį aiškintis, KAS užrašyta sąsiuviny. Paprastai to prireikia, kai iš pradžių numojama su viltim ,,ai, neklaus", gaunasi spraga, kuriai po to užpildyti reikia tikrai daug laiko ir pastangų.
Kita vertus, kalimas, kaip kai kurių mokinių pasirinktas metodas (neturiu omeny tavęs, nes nepažįstu), aišku gali nuvaryt nuo kojų ir greitai išgaruot iš galvos. Bet mokykloje dar reikia ir išmokti mokytis. O jei tai nepavyko iki 5-6 kl, aišku mokytis vėlesnėse turi būti nepakeliama.

Neradau, kur tu ir kieno poste aptikai žmogaus už pasirinktą profesiją, smerkimo ar menkinimo Bet pritarčiau minčiai, kad jei žmogučiui nepavyko išmokti mokytis, tikrai geriau užsiimti produktyvesniu darbu ir tokiu būdu sulaukti sėkmės bei užsitarnauti pagarbą .

atleisk... šiek tiek ne taip išsireiškiau... esmė yra tame, jog bent jau mūsų mokykloje (ir ypač istorijos pamokoje) kalimas nieko neduoda, nes testai yra sudaryti taip, kad žmogus turėtų atsakymą pats išmąstyti... o, kad sugebėtum išmąstyti reikia labai gerai žinoti apie tuo laikotarpiu vykusius įvykius ir jų datas, todėl prieš testą reikia kiekvieną temą dar kartą persiskaityti ir mokytis "gaudant" smulkmenas...

Tikrai labai gera metodika o svarbiausia, kad mokoma mąstyti O dėl istorijos žinių jaučiu tau pagarbą . Tai - buvusi nemėgstamiausia mano pamoka ir niekad jos dorai nemokėjau
Na, matai, ir mokaisi, ir gerai mokaisi, ir SM laiko lieka (manau, ir ne tik SM)... nėra jau taip blogai, manyčiau Juk kaip banaliai beskambėtų, kuo daugiau žmogus žino, tuo daugiau progų turi pasijausti protingu Juk niekam turbūt nėra tekę gailėtis, kad kažką žinojo, mokėjo ...

kad žinojo ir mokėjo tikrai niekas nesigailėjo, o kad sveikatą "padėjo" tai...

visu pirma, tai dieninese studijose informacija yra vos ne sukramtyta pateikiama, jeigu paskaitas lankai - tavo minima situacija dazniau sutinkama neakivaizdinese studijose.
Bet yra vienas didelis BET jie tai rinkosi savo noru - o pagrindine mokykla yra privaloma kiekvienam. O toliau jau zmogaus apsisprendimas - jeigu jisai nori mokyti, tai jisai ir bakalaura ir magistra baigs ir galu gale daktaro varda apsigins, bet visa tai yra laisvanoriska. Nori mokaisi, nenori net nestoji.

Taip. Ir tą privalomą (pagrindinę) visi baigia (su retom išimtim). Vieni geriau, kiti blogiau. Kaip ir turi būti (jei visi pirmūnais taptų, kur jie paskui visi aukštosiose tilptų ). Vadinasi kursas tokio sunkumo, kad ir gabesni ir mažiau gabūs jį geriau ar blogiau, bet įkerta. O jei toks didelis procentas mokinių dar ir toliau mokosi 11-12-oj kl. ar gimnazijoj, žinodami, kad kursas nelengvės, ir jį baigia, tai turbūt irgi patvirtina, kad didžiąjai daliai ir ta programa nėra per sunki , ar ne taip gaunasi? Ar jūsų manymu normalu būtų tada, jei mokymasis eitų be pastangų, pasišvilpaujant
Galų gale, jei kam nesiseka visiškai, juk yra galimybė (bent jau Klaipėdoje) net po 8 kl. pereiti į profesinę mokyklą, kur tesiamas pagrindinės kursas ir moko specialybės (tiesa, berods, tik vaikinams). Ten ir programa lengvesnė, nei pagrindinėje mokykloje. Yra ir vakarinės. Bet tokių dalykų prireikia tik vienetams ir dažniausiai ne dėl gabumų stokos, o dėl visai kitų priežasčių. Visi baigia tą ,,per sunkų" mokyklos kursą

atvirksciai - pagrindine mokykla turetu buti lengvesne ( vis tik kruvis tikrai yra per didelis ir jeigu ziureti i tai, kad pvz nenores zmogus stoti i aukstaja, tai daug dalyku jam yra kisama per issamiai ir per daug reikalaujama), o jau vidurine mokykla 11-12 klase turi buti tokia, kuri atsijotu, kas tikrai vertas/sugeba/gali mokytis toliau ir siekti bakalauro, magistro ar dar toliau.
Panasiai turetu buti ir su gimnazijomis - tiktais tenais, jei neklystu nuo 9 klases prasideda. Tenais programa ( bent jau mano laikais ir buvo kitokia) turetu buti kad ir kaip dabartine, nes tenais jau ir yra stojama, laikomi egzaminai, ziurimi ivertinimai... O dabar yra kursas toksai, kad jisai vienodo sunkumo visais metais ir nera jokio atsijojimo - nebent kazkas jau visai nesugeba mokytis ( nu bet tada perka chebra egzaminu uzduotis, samdo korepetitorius... ir t.t ).
Ir tikrai paemusi bent jau matematikos egzo uzduotis, matau, kad jos yra daug sunkesnes negu kad buvo mano laikais - nu tik aisku yra egzamino diferensijavimas, tai kiek palengvina situacija.

Silvute, ar tu galvoji, kad, tarkim, šeštokas jau tvirtai žino norės ar nenorės stoti į aukštąją ?

Jei ta pagrindinė būtų lengvesnė, tai tiems, kurie joje sumąstytų mokytis toliau - 11-12-oj kl., per tuos 2 metus pasivyti lygį, reikalingą aukštąjai, būtų išvis beviltiška. Dabar gi, 10 metų moko tokiu lygiu, kad nusprendęs mokytis, o ne dirbti po pagrindinės m-klos, žmogus galėtų baigti vidurinę. O vidurinė (ar gimnazija), savo ruožtu, tokio lygio, kad būtų įmanoma ją baigus, be kokių papildomų kursų įstoti ir mokytis aukštojoj. Viskas, rodos, savo vietose