Mokyklų programa, mokymosi krūvis

Na ne visai taip... Jei atvirai, as irgi esu is tu mananciu, kad i pedagogini universiteta stoja tie, kurie neistoja kitur. Po to mokytojais dirba tie, kurie nei vaikus myli, nei savo darba. Zinoma, yra isimciu, ir as labai noreciau tiketi, kad sioje temoje pasisakancios mokytojos tokios ir yra, t.y. tos isimtys, su kuriomis ir vaikams, ir tevams gera dirbti ir bendradarbiauti.
Man paciai vidurineje teko mokytis itin blogoje (pagal pazanguma ir elgesi) klaseje, kitaip sakant buvome "debilu klase", i kuria mokytojai eidami zegnodavosi (mums tai porindavo kai kurie mokytojai). Buvome deguto saukstas medaus statineje, mat mokykloje kitos tokios klases per jos gyvavimo istorija nebuvo. Jei kalbeti apie pazanguma, tai klaseje budavo vienas pirmunas, vienas su ketvertais (penkiabaleje sistemoje), visi likusieji - zemiau. Mums net buvo pasakyta, kad nei vieno vaiko neleis i 10-a klase (tuo metu 9 buvo privalomos)! Bet pasitaike vienas protingas tevelis, kuris paskambino i miesto svietimo skyriu ir issiaiskino, kad uzdrausti pazangiems mokiniams (tokiu buvo cieli 2) eiti i aukstesne klase, negalima. Man paciai musu klase atrode pati normaliausia, na, ne pazangumo prasme, bet elgesio. Kiek pamenu, nebudavo nei izeidinejimu, nei mokytoju pasiuntimu ant 3-ju raidziu, bet atsikalbinejimu, ignoravimu - taip. Turejome mokytoju, kurie mumis nesiskusdavo, debilais nevadindavo ir vienu rankos mostu sugebedavo visa klase nuraminti ir suvaldyti.
I desimta klase isejau su nerimu, mat mokytojai pranasavo nelengvus mokslus man ("tarp debilu tau lengva mokytis, paziuresime, kaip bus veliau"). Ju prognozes nepasitvirtino. Nors klase buvo laikoma itin "auksto intelekto" ir mokytojai mumis nesiskusdavo beigi debilais nevadindavo, bet zbitku ir ten mokiniai kresdavo, ir atsikalbinedavo, ir ignoruodavo, tik del kazkokiu priezasciu mokytojai to neakcentuodavo (gal pries "intelekta" uzsimerkdavo). Daug ko as nebeprisimenu is "jaunu dienu", bet lyg siol karts nuo karto pasvarstau, uz ka mes taip anksti buvome pakrikstyti debilais ir idiotais
Sunus mano irgi papuole pas mokytoja, kuriai zodis "debilas" - neatsikiriama leksikono dalis Si zodi, kaip ir fraze "smegenys kaip vistos", jis ismoko butent mokykloje, 1-oje klaseje. Ir ne tik kad ismoko, bet ir zinojo, kam juos "prisegti" (butent nepazangiesiems). Kai trecioje klaseje reikejo eiti i mokykla popiet, vaikas suzinojo, kad del jo (na ne vien del jo, bet ir del kitu vaiku) kencia mokytojos seima, mat mokytojai reikia daug laiko isdestyti nauja tema "tiems debilams", ir ji negali baigti pamokos kartu su skambuciu Nepaisant "debilizmu" ir "vistos smegenu", mokymosi rezultatai buvo geri... Bet vaikai tuo kazin ar dziaugdavosi, nes mokytoja tikrai ne is tu, kuri paskatintu, pagirtu, pasidziaugtu ir pan. Net tevams per susirinkima kliudavo, kad anie per daug dirba, nori daug uzdirbti ir vaikais nesirupina.
Tai va tokia mano karti patirtis su mokytojais, jus jau nepykite, mielosios. Sunkus jusu darbas, gal ir neteisingai atlyginamas (beje, daugelyje saliu tai nera prestizinis ir gerai apmokamas darbas), bet gal geriau jo nedirbti, jei vaikai "debilavoti" ir meiles anei entuziazmo dirbti su jais nera. Sutinku, kad visose srityse yra ir gerai dirbanciu, ir nelabai, bet kazkodel butent is mokytoju paprasyti daugiau atsakomybes yra sunkiausia. Nesakau, kad cia pasisakiusios pedagoges dirba neatsakingai, bet jus supraskite ir tevus, kurie nemato mokytoju darbo rezultato (turiu omenyje ne gerus pazymius).

Nesutinku. Išimtys yra tokie, apie kokius čia parašei.
Papildyta:

Man gėda dėl tokių kolegų. O šiaip aš ypač pastebiu tokį leksikoną tarp kolegų, kurie jau ant pensijos slenksčio (duok, dieve, man proto laiku išeiti į pensiją), bet tikiuosi, kad tik retas iš jų naudoja tokius žodžius mokiniams girdint.
Papildyta:

Sutinku.
Papildyta:

Tai gal tiesiog reikia paieškoti geresnės mokyklos vietoj to, kad dėti mokytojus į šuns dienas. Juk jei nepatinka maistas kurioje nors kavinėje ar pasirinkimas parduotuvėje, mes tiesiog į ją neiname, o mokykla irgi yra viena iš paslaugų tiekėjų, kurių pasirinkimo netrūksta...

As apie kitus miestus negaliu pasakyti, bet Vilniuje yra itin sunku pasirinkti mokykla ne pagal gyvenamaja vieta. Teko girdeti, kad mokyklos net atsiskaityti turi tam tikriems "organams" apie naujai atejusiuosius (kad vaikai lanko mokykla grieztai pagal gyvenamaja vieta). Tai tikrai ne is pirsto lauzta informacija. Taip kad tas pasirinkimas labai salyginis. Kitas dalykas - kodel vaikams reikia keisti mokykla del netikusios mokytojos? Kodel negalima pareikalauti geresnio ir kitokio darbo ar elgesio is mokytojo? Tarkim, mano vaiko mokytojos atveju, jos darbo vaisiai kaip ir geri, bet elgesys darbo vietoj - netoleruotinas ir neleistinas. Beje, vaiko mokytoja nebuvo labai sena, vos virs 40.
Mano pacios mokykline patirtis - identiska. Bet dziugiu (kartu ir liudna ), kad mums papuole "isimtys", o ne "taisykles".

LABAI GAILA, KAD JUSU SUNUI TAIP NEPASISEKE.... BET NORIU PRITARTI PASAULEI, KAD IS IDEJOS DIRBANCIU MOKYTOJU YRA TIKRAI DAUGIAU NEI TU, NIEKUR KITUR NEISTOJUSIU.... KADANGI MATERIALINIU PASKATU EITI I MOKYKLA DIRBTI NERA, TAI IR EINA TIK TAS JAUNIMAS (LABAI MENKAI, BEJE, EINA), KURIAM NORISI SU VAIKAIS DIRBTI.

Tikiu, kad tai, ka rasote, yra tiesa. Bet juk kiekviename darbe taip... Bet koks zmogus, dirbantis virsvalandzius, dazniausiai neapmokamus, juk dirba arba is idejos, arba is pareigos jausmo, arba tam, kad islaikyti darbo vieta, be jokiu materialiniu paskatu. Juos irgi galima butu vadinti "dirbantys is idejos", nes jiems juk niekas uz ta darba nesumoka. Tiesiog gyvename tokiais laikais, ir mokytojai, ir nemokytojai, ir teise tuom skustis arba nesiskusti irgi turime visi.
Papasakodama savo istorija, as tik norejau pasakyti, kad suprantu tuos tevus, kurie pagristai kaltina konkrecius mokytojus tinkamai neatliekant savo darbu. Tikrai tokiu mokytoju yra, ir nereikia pykti ant tevu,kalbanciu apie tai. Bet tokiu atveju reiketu eiti ir kalbetis su tuo konkreciu mokytoju, issakyti savo nuogastavimus ir problemas. As to nedariau, nes zinojau, jog tikrai nieko nepakeisiu, o po pokalbio dar ir mano vaikas butu buves priskirtas debilu ar dar kitokiai grupei (buvo klaseje vaiku, kurie ir del tevu turtu kentejo ).

zinoma, mokytoju, kaip ir kitu specialistu, yra visokiu, bet jus visiskai teisi dar vienu klausimu - reikia aiskintis su konkreciu mokytoju, jei nepadeda - su administracija, bet nematuoti vienu matu visu.
taciau bet kuriuo atveju - vaika tinakami isugdyti, ismokyti ir aukleti turi abi puses (mokykla ir tevai), o ne kuri nors viena.

Pas mus į mokyklą tikrai ateina mokinių iš kitų rajonų, o visa atskaitomybė, kiek man žinoma, yra ta, kad turi mokykla pateikti švietimo skyriui mokinių skaičių, kurie vietiniai, o kurie ne. Ir viskas, jokio blogio.
Papildyta:

Ačiū dievui. Aš jau vakar vakare buvau pradėjusi galvoti, kad jei ir mano mokinių tėvai taip galvoja apie visus mokytojus, tai gal reikia pradėti ieškotis naujo darbo. Bet gal dar palūkėsiu...

Mano mokinių kai kurie tėvai taip pat kartais (per tėvų susirikimą) paklausia, ar aš užduodu namų darbus. Nors aš juos užduodu beveik visada.
O tai ką daryti dėl egzaminų? Gal 12-okai turi jų nelaikyti? Pas mus už tas egzaminų dienas reiks atidirbti. Tik penktokai to negalės, nes pagal įstatymą birželio 1 d. - paskutinė diena.
P.S. Ir geroje mokykloje gali būti blogų mokytojų.


Baisu girdėti, ką žmonės mano. Aš taip pat tada galėčiau tada pasakyti apie daugelį specialybių. Jei jau žmogus į pedagoginį stojo, nes kitur nepateko, tai patikėkit, jis tikrai niekada nedirbs mokytoju.
O koks turi matytis mokytojų darbo rezultatas? Man įdomu, nes gal ir mano mokinių tėvams atrodo, kad aš nieko nedarau. :blink:Tai kada matosi, kad mokytojas gerai dirba?

Tokiu atveju tikrai patarčiau pakalbėti su pačia mokytoja, o jei rezultato nebus, tada galima ir kitaip spręsti problemą. O gal pakalbėjus su mokytoja daug kas paaiškės.

Matai, is kur mano atveju kitokia nuomone turejo susiformuoti (del to ir pasakojau savo bei savo vaiko istorijas)? As protu suvokiu (ir sirdis nori tuo tiketi), kad ne visi mokytojai tokie, bet patirtis sako ka kita
Del vaiko mokytojos viskas issisprende savaime - mes isvykome, taigi pakeiteme ir mokykla. Bet kiek zinau, apie mokytojos keitima kalbejo nemazai tevu, bet kiek realiai tai padare - nezinau. Su ja kalbetis - kazin ar butu kokia nauda... Viena mamyte karta pabande (po to, kai keliems vaikams buvo suplesyti sasiuviniai tik del to, kad vaikai nepaliko tarpo pries pirmaji sakini). Ir ka, mokytoja pasake, kad jei jus negalite nusipirkti naujo sasiuvinio, as jums nupirksiu. O mamytei pasakius, kad ne tame esme, mokytoja vel pradejo skustis, kaip neimanoma dirbti su sita klase ir pan. ir t.t. Zodziu, tos mokytojos pavyzdys - kokia mokytoja neturetu buti.
O siaip yra labai geras prancuzu filmas "Etre et Avoir" (kazkada rode Skalvijos kino teatre, o siaip galima paziureti Prancuzu kulturos centre). Ta filma tikrai rekomenduociau visiems mokytojams ir nemokytojams, ten puikiai ekranizuota viskas, kas sudaro gero mokytojo ir gero jo darbo savoka. Va pries tokius mokytojus tai norisi nusilenkti.

Smagu dėl išsakytos nuomonės. O tas filmas dokumentinis?

Filmas dokumentinis, bet be jokiu moralu ir pan. Galima sakyti, kad tai pasakojimas apie kaimo mokytojo, mokancio vaikus nuo 6 iki 10 ar 11 metu, kasdienybe. Beje, filmas buvo labai populiarus Prancuzijoje, nors tai nera filmas placiosioms masems (ne Titanikas, ta prasme ) Mano anyta irgi ji ziurejo, ir liko labai susizavejusi (ir filmu, ir mokytojo darbu).

Labai norėčiau pamatyti tą filmą, bet abejoju, ar pavyks gauti.

Smagus mokytojo darbas (kito pakolkas nenorėčiau), smagu, kad atsiranda žmonių, kurie juo žavisi, bet dar daugiau žmonių, kurie nesugebėtų jo dirbti arba nenorėtų.