Sveiki, nors ir labai nesinori, taciau tikriausiai jau galima teigti, kad isiliejau i Jusu buri. Su vyru mes dar neissiskyreme, taciau gyvename atskirai. Turime maza (1 metu) vaikuti. del jo ir del savo geroves dabar labaiusiai ir rupinuosi, rasau cia ir kreipiuosi Jusu patarimo.
Vyras pareiske, kad jausmu nebeliko is karto po gimdymo. Visaip bandziau gelbeti situacija, dabar galiu teigti, kad padariau viska, kad isgelbeciau santuoka. Viska, ir gal net per daug... Deja niekas nepadejo. Is pradziu tikejau, kad viskas blogai del to, kad mes skirtingi, mes neskirti vienas kitas, as neatitinku jo lukesciu. Paskui suzinojau, kad jis man esant nesciai susirado bednradarbe "guodeja", kuri ji labai supranta ir aiskina, kad jis turi buti laisvas, nepriklausomas, o vaikas - ne kliutis, dabar kiti laikai. Keista, bet po to kai viska suzinojau man palengvejo. ir jis truputi pasikeite, pradejo abejoti, kelis kartu sake, kad nori bandyti gyvent kartu, bet keistis visai nenorejo. Taigi jau savaite kaip jis issikrauste, tipo nusprendeme skirtis.
Dabar jis vaikstineja pas mus su sunum beveik kiekviena vakara, buna iki nakties, iseina tik nakvoti i savo buta. Ateina tada kai nezaidzia krepsio, nevaziuoja kur nors su bendradarbiais, nezvejoja. zodziu ateina kada nori, buna kiek nori. Vaika jis aisku myli, su manim irgi elgiasi kaip ir normaliai (aisku sitiek prisis...), siek tiek rupinasi musu buitimi, kartais leidzia sau man paaiskinti kaip as turiu augint vaika. Pries svetimus netgi vaidina, kad mes seima ir niekas nepasikeite. Jis dabar gyvena taip kaip norejo, lyg ir seima yra, bet dideliu isipareigojimu mums nera, ateina kada nori, iseina irgi. Pabuna, pazaidzia su vaiku, bet miegu, nakti keliuosi prie jo tai as.
Dabar del ko as i Jus kreipiuosi. noriu kaip nors susitarti su juo del vaiko lankymo. Kad ir vaikas nenukentetu ir man butu gerai. Klausiu Jusu patarimo.
Tie jo lankymaisi, laisvas gyvenimas, buvimas su mumis, tada kai lieka laiko nuo linksmybiu mane nervina. as nenoriu kliudyti jam matytis su vaiku, zinau, kad vaikui tevas butinas, taciau man svarbus ir mano interesai. as taip pat nenoriu priimti sprendimu, vien remiantis tuo, kad jam pakenkti, apsunkinti gyvenima. Labai bijau, kad tuos jo atejimus kada nori ir kiek nori leidziu tik del to, kad dar turiu vilti. Ta viltis, durniu motina mane jau uzkniso negyvai. noriu atsiriboti nuo jo, gyventi savo gyvenima, kad neskaudetu, nenervintu.
Atsiprasau uz padrikas mintis. Prasau, kad atsilieptu tos, kurios su tuo susidure. Kaip Jus sprendete sia problema? Zinau, kad vaiko interesai svarbiausi, taciau mano psichine sveikata irgi man labai rupi. Is anksto dekoju.
Mano vaikui jau 2,3 m., bet dar nieko nesugalvojau 
Žinau, kad tik pradėsiu kelti reikalavimus arba nustatysiu griežtą lankymo laiką, tai lankymai retės, nes "Jis užsiėmęs ir Jis negali kada nori ateiti. Jis ateina, kai turi laisvo laiko". O aš, suprask, nebeturiu teisės planuot savo gyvenimo, jei esu gera motina ir noriu, kad vaikas turėtų tėtį... 
Bet suprantu, kad tik pati kalta
Žinau, kad tik pradėsiu kelti reikalavimus arba nustatysiu griežtą lankymo laiką, tai lankymai retės, nes "Jis užsiėmęs ir Jis negali kada nori ateiti. Jis ateina, kai turi laisvo laiko". O aš, suprask, nebeturiu teisės planuot savo gyvenimo, jei esu gera motina ir noriu, kad vaikas turėtų tėtį... Bet suprantu, kad tik pati kalta
QUOTE(Juodulys @ 2006 10 16, 11:26)
Nu čia dabar
Kodėl kalta??? Tai jis turi derintis, o ne tu. Jau ir taip savo visą laiką ir gyevnimą skiri vaikui. O jei jau teikiasi ateiti, tai tegul teikiasi ir pasiderinti. Nieks nesuteikė jam teisės ateiti tada kada ja norisi.
Naujoke2006, jeigu skirsitės, skyrybų metu teismo pagalba sutarsite dėl vaiko lankymo.
as cia suprantu "kalta", ta prasme, kad jei pati savim nepasirupinsi, tai niekas ir nepasirupins, jei pati sau neissikovosi ar nesusitarsi sau palankiu salygu, tai jis pasidarys sau taip kaip geriau jam. del to as ir klausiu Jusu kaip Jus pasidarete sau patogiau, kaip susitarete su vyru. suprantu, kad su kai kurias tarkis, nesitark, bet manau yra ir sukalbamu.
Papildyta:
ta as suprantu, bet nelaukiant skyrybu as noreciau susitarti dabar. O be to ir skyrybu metu salygas nustato abi puses, vat as ir noreciau nuspresti teisingai, ne "ant piktumo" jam, bet kaip man ir vaikui geriau. O kaip man geriauas nelabai ir zinau, esu pasimetus. Gal kam nors tai jau praeitis, praeitas etapas?
QUOTE(Juodulys @ 2006 10 16, 12:26)
Mano vaikui jau 2,3 m., bet dar nieko nesugalvojau Žinau, kad tik pradėsiu kelti reikalavimus arba nustatysiu griežtą lankymo laiką, tai lankymai retės, nes "Jis užsiėmęs ir Jis negali kada nori ateiti. Jis ateina, kai turi laisvo laiko". O aš, suprask, nebeturiu teisės planuot savo gyvenimo, jei esu gera motina ir noriu, kad vaikas turėtų tėtį... Bet suprantu, kad tik pati kalta
Žinau, kad tik pradėsiu kelti reikalavimus arba nustatysiu griežtą lankymo laiką, tai lankymai retės, nes "Jis užsiėmęs ir Jis negali kada nori ateiti. Jis ateina, kai turi laisvo laiko". O aš, suprask, nebeturiu teisės planuot savo gyvenimo, jei esu gera motina ir noriu, kad vaikas turėtų tėtį... Bet suprantu, kad tik pati kalta Papildyta:
ta as suprantu, bet nelaukiant skyrybu as noreciau susitarti dabar. O be to ir skyrybu metu salygas nustato abi puses, vat as ir noreciau nuspresti teisingai, ne "ant piktumo" jam, bet kaip man ir vaikui geriau. O kaip man geriauas nelabai ir zinau, esu pasimetus. Gal kam nors tai jau praeitis, praeitas etapas?
QUOTE(mamulia @ 2006 10 16, 15:28)
Naujoke2006, jeigu skirsitės, skyrybų metu teismo pagalba sutarsite dėl vaiko lankymo.
O gal reiktu paprasciausiai jums pasikalbeti labai atvirai tarpusavyje. Ir pripazinti sau, kad tikrai nededi i ji jokiu vilciu. Atviras pokalbis labai daznai padeda, nes pasirodo, vyrai kartais kai kuriuos dalykus priima savaime suprantamais, nors taip nera ir atvirksciai.
O as nesuku galvos jau.Kadangi vyras irgi ateidavo, kada jam patogu ir kada jis turi laiko, is pradziu pykau, o dabar dzin.Kai jis paskambina, kad ateis, o as , tarkim, tuo metu turiu kitu planu, taip jam ir pasakau-musu nebus namuose, sorry, kita karta ateik.
Ir tais atvejais, kai paprasciausiai nenoriu jo matyti akyse, pasakau taip pat.
Jei jis butu geras tevas, butu kitaip...
Deja..Esu priversta su juo bendrauti del vaiko.Bet neleidziu, kad ta prievarta mane smaugtu .
Vaikas jau siaip ar taip nebeturi pilnos seimos ir normalaus biologinio tevo.
Ir tais atvejais, kai paprasciausiai nenoriu jo matyti akyse, pasakau taip pat.
Jei jis butu geras tevas, butu kitaip...
Deja..Esu priversta su juo bendrauti del vaiko.Bet neleidziu, kad ta prievarta mane smaugtu
.Vaikas jau siaip ar taip nebeturi pilnos seimos ir normalaus biologinio tevo.
QUOTE(Naujoke2006 @ 2006 10 16, 09:41)
Sveiki, nors ir labai nesinori, taciau tikriausiai jau galima teigti, kad isiliejau i Jusu buri. Su vyru mes dar neissiskyreme, taciau gyvename atskirai. Turime maza (1 metu) vaikuti. del jo ir del savo geroves dabar labaiusiai ir rupinuosi, rasau cia ir kreipiuosi Jusu patarimo.
Vyras pareiske, kad jausmu nebeliko is karto po gimdymo. Visaip bandziau gelbeti situacija, dabar galiu teigti, kad padariau viska, kad isgelbeciau santuoka. Viska, ir gal net per daug... Deja niekas nepadejo. Is pradziu tikejau, kad viskas blogai del to, kad mes skirtingi, mes neskirti vienas kitas, as neatitinku jo lukesciu. Paskui suzinojau, kad jis man esant nesciai susirado bednradarbe "guodeja", kuri ji labai supranta ir aiskina, kad jis turi buti laisvas, nepriklausomas, o vaikas - ne kliutis, dabar kiti laikai. Keista, bet po to kai viska suzinojau man palengvejo. ir jis truputi pasikeite, pradejo abejoti, kelis kartu sake, kad nori bandyti gyvent kartu, bet keistis visai nenorejo. Taigi jau savaite kaip jis issikrauste, tipo nusprendeme skirtis.
Dabar jis vaikstineja pas mus su sunum beveik kiekviena vakara, buna iki nakties, iseina tik nakvoti i savo buta. Ateina tada kai nezaidzia krepsio, nevaziuoja kur nors su bendradarbiais, nezvejoja. zodziu ateina kada nori, buna kiek nori. Vaika jis aisku myli, su manim irgi elgiasi kaip ir normaliai (aisku sitiek prisis...), siek tiek rupinasi musu buitimi, kartais leidzia sau man paaiskinti kaip as turiu augint vaika. Pries svetimus netgi vaidina, kad mes seima ir niekas nepasikeite. Jis dabar gyvena taip kaip norejo, lyg ir seima yra, bet dideliu isipareigojimu mums nera, ateina kada nori, iseina irgi. Pabuna, pazaidzia su vaiku, bet miegu, nakti keliuosi prie jo tai as.
Dabar del ko as i Jus kreipiuosi. noriu kaip nors susitarti su juo del vaiko lankymo. Kad ir vaikas nenukentetu ir man butu gerai. Klausiu Jusu patarimo.
Tie jo lankymaisi, laisvas gyvenimas, buvimas su mumis, tada kai lieka laiko nuo linksmybiu mane nervina. as nenoriu kliudyti jam matytis su vaiku, zinau, kad vaikui tevas butinas, taciau man svarbus ir mano interesai. as taip pat nenoriu priimti sprendimu, vien remiantis tuo, kad jam pakenkti, apsunkinti gyvenima. Labai bijau, kad tuos jo atejimus kada nori ir kiek nori leidziu tik del to, kad dar turiu vilti. Ta viltis, durniu motina mane jau uzkniso negyvai. noriu atsiriboti nuo jo, gyventi savo gyvenima, kad neskaudetu, nenervintu.
Atsiprasau uz padrikas mintis. Prasau, kad atsilieptu tos, kurios su tuo susidure. Kaip Jus sprendete sia problema? Zinau, kad vaiko interesai svarbiausi, taciau mano psichine sveikata irgi man labai rupi. Is anksto dekoju.
Vyras pareiske, kad jausmu nebeliko is karto po gimdymo. Visaip bandziau gelbeti situacija, dabar galiu teigti, kad padariau viska, kad isgelbeciau santuoka. Viska, ir gal net per daug... Deja niekas nepadejo. Is pradziu tikejau, kad viskas blogai del to, kad mes skirtingi, mes neskirti vienas kitas, as neatitinku jo lukesciu. Paskui suzinojau, kad jis man esant nesciai susirado bednradarbe "guodeja", kuri ji labai supranta ir aiskina, kad jis turi buti laisvas, nepriklausomas, o vaikas - ne kliutis, dabar kiti laikai. Keista, bet po to kai viska suzinojau man palengvejo. ir jis truputi pasikeite, pradejo abejoti, kelis kartu sake, kad nori bandyti gyvent kartu, bet keistis visai nenorejo. Taigi jau savaite kaip jis issikrauste, tipo nusprendeme skirtis.
Dabar jis vaikstineja pas mus su sunum beveik kiekviena vakara, buna iki nakties, iseina tik nakvoti i savo buta. Ateina tada kai nezaidzia krepsio, nevaziuoja kur nors su bendradarbiais, nezvejoja. zodziu ateina kada nori, buna kiek nori. Vaika jis aisku myli, su manim irgi elgiasi kaip ir normaliai (aisku sitiek prisis...), siek tiek rupinasi musu buitimi, kartais leidzia sau man paaiskinti kaip as turiu augint vaika. Pries svetimus netgi vaidina, kad mes seima ir niekas nepasikeite. Jis dabar gyvena taip kaip norejo, lyg ir seima yra, bet dideliu isipareigojimu mums nera, ateina kada nori, iseina irgi. Pabuna, pazaidzia su vaiku, bet miegu, nakti keliuosi prie jo tai as.
Dabar del ko as i Jus kreipiuosi. noriu kaip nors susitarti su juo del vaiko lankymo. Kad ir vaikas nenukentetu ir man butu gerai. Klausiu Jusu patarimo.
Tie jo lankymaisi, laisvas gyvenimas, buvimas su mumis, tada kai lieka laiko nuo linksmybiu mane nervina. as nenoriu kliudyti jam matytis su vaiku, zinau, kad vaikui tevas butinas, taciau man svarbus ir mano interesai. as taip pat nenoriu priimti sprendimu, vien remiantis tuo, kad jam pakenkti, apsunkinti gyvenima. Labai bijau, kad tuos jo atejimus kada nori ir kiek nori leidziu tik del to, kad dar turiu vilti. Ta viltis, durniu motina mane jau uzkniso negyvai. noriu atsiriboti nuo jo, gyventi savo gyvenima, kad neskaudetu, nenervintu.
Atsiprasau uz padrikas mintis. Prasau, kad atsilieptu tos, kurios su tuo susidure. Kaip Jus sprendete sia problema? Zinau, kad vaiko interesai svarbiausi, taciau mano psichine sveikata irgi man labai rupi. Is anksto dekoju.
Mes su ex sudareme pradzioj neoficialu grafika, dabar jau teismui nunesem tvirtinti - Kas antra savaitgali jis pasiema vaika, ir kiekviena savaite po viena darbo diena iki vakaro
Gal pades
QUOTE(Antanas @ 2007 09 25, 23:09)
Kokius turite susitarimus del vaiko matymosi su tevu, ir ar esate patenkintos? Aisku kiekviena situacija individuali, bet ar geriau ilgiau, bet reciau ar dazniau, bet trumpiau tevui matytis su vaiku?
Pas mus nerasytas grafikas: kas antra savaitgali pasiima tevas ir vezasi i savo seima. Esame visi patenkinti:vaikai-nes pasimato ir pabendrauja su tevu jo aplinkoje, as-nes pailsiu bent pora savaitgaliu per menesi ir galiu skirti laisvalaiki tik sau, tevas-nes jis turi galimybe be mano dalyvavimo ir itakos dalyvauti vaiku auklejime, pasiziureti, kokie jie yra is tikruju.
Teismo sprendime grafikas buvo numatytas kitoks.
pas mus nera jokiu grafiku, leidziu vaikams matytis su tevu kada tik jie nori ir jis gali, ar pas mus ar pas ji, savaitgaliais visada vaikus pasiima tetis, keliauja pramogauja ir t.t. manau ne trukmeje ar daznume esme, esme nore pabuti su vaiku 100 %
