su vyru esame issiskyre 1.5 metu. is gyvena kitame mieste. skyremes taikiai bendru sutarimu, pasiraseme sutarti, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su manimi, ir jog jis lankys ji 2 kartus per menesi is anksto susitarus. vaiko lankyti nedraudziu ir nepriestarauju ju bendravimui, sunui bus 4 metukai. kada tik nori, tada susideriname ir jis atvaziuoja lankyti sunaus. taciau visada randa problemu. pavargau per tuos 1.5 m nuo jo teroro. kai atvaziuoja reikalauja, kad is namu iseitu mano mama (su sunumi gyvename jos namuose). ar lietus ar vejas, ar vaikas sveikas ar serga, vistiek tempia ji i lauka. kai papriestarauju, aiskina, jog trukdau matytis su vaiku. isejes pasivaikscioti parveda vaika nevalgiusi per visa diena... tarkim 10 ryte pasiima 16 val parveda. alimentu nemoka. reikalauja, kad as atveciau vaika pas ji i kita miesta 250 km du savaitgalius, kad ir jis tokias pat teises kaip ir as turi. jeigu deriname pasimatymo data, ir ta savaitgali as turiu su sunumi kokiu planu, susitariame kita diena susitikti. atejus tai dienai jis paskambines man saukia, kad pagal mano duda nesoks, ir atvaziuos butent tada, kai as negaliu. neimanoma nieko sutarti. pavargau nuo tos itampos visa laika. negaliu net iseiti i parduotuve, nes jei paskambina ir vaiko nera salia, tai jau as bloga motina ir jo neziuriu... gaunu visokiu iskeikianciu sms, paskambines grasina, kad pakeis lankymo tvarka, prisiteis savaitgalius pas save. vaikas prie manes prisirises, net nebezinau ka daryti. kai lanko pas mus namuose, na neskriaudzia, jo, zaidzia kartu... bet kaip man nuo to jo kibimo apsisaugoti...
