Ar jūsų vaikai nori eiti mokyklon?

Tikrai,kad ne mokytoja privalo skambinti,bet patys teveliai mokytojai skambinti,ateiti pasikalbeti.Kaip musu mokytoja pasakiusi,juk net prezidentai turi laiko tevu susirinkimamas ir laiko paskambinti mokytojai.
Daugiau bendradarbiaukite su pacia mokytoja,domekites,negalite ateiti skambinkite.
Gal jusu vaikai jau iprate,kad pamokas padeda padaryti mama,gal jiem reikia daugiau laisves,fantazijos ruosiant namu darbus.Kas neaisku tegul patys klausia mokytojos,galu gale yra prailginta grupe,kur su vaikais namu darbus ruosia mokytojai,jie galetu profesionaliai padeti jusu vaikams

Iš jūsų komentaro matau, kad su tokia problema tikrai nebuvote susidurusi. Todėl ir dėl mokytojo požiūrio į vaikų mokslus mūsų nuomonės nesutampa. Džiaugiuosi, kad Jūsų vaikai tikriausiai sugeba patis susitarkyti su namų darbais. Esu isitikinusi, kad jeigu pati nebučiau susidurusi su tokia problema - iš kitos mamos lupų ja tikriausiai taip pat nesuprasčiau ir mano atsakymai būtų panašus į jūsų.
Labiau norėčiau kad pasisakytų tos mamos, kurioms buvo panašios problemos ir joms pavyko jas įveikti.

Man teko susidurti su panašia situacija. Mano mergytė nemoka matematikos. Gali jai aiškinti kiek nori - nesupranta ir tiek. Pirmoje klasėje iš viso tragedija buvo. Bet paskui įvyko persilaužimas, dabar jei labai susikaupia - padaro, pamokų kasdien tikrinti nereikia, pasitikiu, nuo antros klasės pabaigos pamokas paruošia pati.

Man atrodo, nesimoko ji dėl to, kad jai tiesiog tai yra neįdomu. Kas patinka, pvz., lietuvių, padaro gerai. Bet jeigu užduoda ką nors sunkiau, pvz., neįdomų ir sunkų eilėraštį mintinai, žliumbia, bet nesimoko. Tada sėdim, skaitom kartu. Matau, kad tai jai padeda. Ir su bloga atmintimi ar gabumų trūkumu tai nelabai susiję. Matau, kad ten, kur jai įdomu, atmintis puikiai veikia. Greičiau visos toks mokslų problemos susiję su nusiteikimu, psichologinėmis problemomis, nemokėjimu ilgam sukaupti dėmesio, valios stoka. Viską reikia ugdyti, stiprinti motyvaciją.

Bet perlenkti lazdos irgi nesinori. Sutarėm, kad džiaugsimės, jei iš matematikos bus bent 7, jei 8 ar 9 - super gerai. Planą įvykdė, gavo 7 Maniškė, beje, gruodį gimusi, tai 6 metų turėjo eit į mokyklą.

na papasakosiu ir as savo istorija
i mokykla pradejau eiti jau mokedama skaityti ir skaiciuoti beje (atlikti veiksmus-sudeti, atimti-aisku vienazenkliu skaiciu), pamenu jau darzely skaiciau bendraamziams pasakas pirmoj klasej besimokant tevams buvo pasiulyta mane perkelti i antra klase (metu vidury). jie perkele-nes man tiesiog nebuvo ka veikt. na ir iki pradines baigimo mokiausi beveik vien penketukais-kitoks pazymys (3 nesu gavus) budavo retas svecias. tuo metu tevai (tiksliau tevas), aisku priziurejo, bet matydamas kad sekasi gerai, per daug nesikiso. aisku karts nuo karto pravesdavo "paskaita"-koks mokslas reikalingas ir t.t. bet viskas buvo saikingai.
kai pradejaulankyt 5 klase-pasipyle nauji mokytojai, teko prie kiekvieno ju taikytis, ir kaip tik dar sutapk taip perejom i desimtbale sistema. ir is kart buvo lb didelis stresas-tai pasimate ir pazymiuose. nors aisku labai nezymiai-gavau pirma 7 ir pan. bet tai irgi labai retai. taciau mano tevas pradejo be galo kontroliuot pazymius, nuolat psichologiskai bausdavo uz 8 ar net 9-sakydavo kad as ji nuviliu ir t.t. pas ji tokia sistema-visi kiti pazymiai isskyrus 10-lygu dvejetui bet dar sekesi normaliai. 7 klasej pervede i kita mokykla, nes nusprende kad mano klase daro man labai bloga itaka-na jie tiesiog nebuvo labai dideli moksliukai. taciau nuo vilko uzsiroviau ant meskos. nors ana klase nebuvo labai protinga-kitoj mokykloj is vis buvo tragedija, taciau su ana klase bent sutardavau, o naujoj mokykloj dar buvau ir nuolat uzgauliojama.
aisku, pasipyle ir prastesni pazymiai-vel nauji mokytojai ir t.t. vel teko "isivaziuot". taciau labiausiai stresavau del tu prakeitu pazymiu-man net nervai kriko, kaip bijodavau eit namo su 8. tiesiog drebedavau. turedavau tevui rodyt pazymiu knygele kas savaite, o as koki pusvalandi trypdavau uz jo kambario duru, kol isdrisdavau jas pravert.. tiesiog man buvo labai sunku psichologiskai. ir kas svarbiausia, kad ir kaip stengdavausi, atrodo tik dar blogiau gaudavosi. atsimenu (cia buvo geda visam gyvenimui) zliumbdama prasiau vieno mokytojo, kad isvestu trimestre 9, o ne 8, nes bijojau net pagalvoj, kas butu dejesi namie uz toki pazymi...
tik pasimokius metus toj mokykloj, pati pasiprasiau perkeliama i kita mokykla-perejau i gimnazija na ten atsigavau siektiek-bent jau mokymosi aplinka buvo palanki. niekas neterorizavo, nepravardziavo ir t.t. truputeli ir teva prisijaukinau, kad duotu bent truputeli laisves mokslo klausimu. ir tikrai nepasijaute kazkokio pablogejimo-priesingai, rodos ir geriau mokytis pradejau
zodziu epilogas toks, kad vaikus reikia spausti prie mokslo ir t.t. bet reikia tai daryti protingai-jokiu budu, nesakykite, kad jis jus nuvilia kai gauna blogesni pazymi, arba kad "su tokaiis pazymiais tik melzeja fermoj gales dirbt"
man cia buvo lb didele trauma tai va.
sekmes visiem
sorriuks uz nerislu teksta-labai skubedama as cia taip surasiau viska

ner cia ko rekauti, kad vaikai dabar baisus, taigi mokytojos baisios ---niekur nesikisa, nusisnekineja kiek nori, uz nieka neatsakingos...Kur cia zmoniskumas? Kokie mes tevai, kad savo vaikus leidziam i tokias mokyklas, kur pradinukas susipesus, mokytojos mokytoju kambary uzsidaro?!Man rodos daugiau nusivaziuoti jau nera kur

Papildyta:
Siais laikais dazna mokykla savo autoriteta gina.. stengiasi,vaikams atsidave ir tt.Kiekvienas mokinys svarbus.Vaikai ziaurus,visur tik su savo teisem.. Tevui jau i akis gali spjauti,asilu isvadinti.. Gal mazai tokiu atveju zinote?.. As tai begales tokiu macius,girdejus.. Juodo rusisko kirpimo pedagogai-patys issilakste nuo tokiu laisvu mokiniu..
Teveliai patys deje(sory)ant daugumos mokytoju,tai ka tiketis is mokiniu..
Skalambint kirviais cia kiekvienas galim.. o vat padirbet su 30mokiniu,davai hot 1 pamoka!kazi ar daug kas sugebetu..
Pati turiu problemu su dukros mokymusi mokykloje.. Niekad nesu pareiskusi,kad mokytojai blogi.Gerbiu pasirinkta musu paciu vaikui mokykla,ir daugiausia izvelgiu,ieskau vaike problemu..
Toli grazu nesu pedagoge,jeigu ka.
Vaikas vienturtis,mums patiems pats geriausias,gudriausias,teisingiausias ir tt.Bet dziaugiames,kad tiesa atmerkia akis.
Papildyta:

Dar klausimas ar tikrai ta mokytoja taip pasake..

Mano dukrai ir buvo panasi problema
buvo sokiu pamoka ir posokiu aktu salej buvo choras mergaites sedejo kalbejo ir priejo mokytoja ir sako "megaites mes per sokius mokinsimes pora sokiu o po t mokykloj per svente soksim" o mano dukra atsake "as tai nesoksiu as su choru dainuosiu ir nepersirenginesiu" O mokytoja "Ozka tu soksi dar ir kaip o tavo choras niekur nepasides as padarysiu kad tu nebelankytum jau padariau kad viena nelankytu tai padarysiu kad ir tu nelankytum"

o kitas atvejis su ta pacia mokytoja buvo kad dukra pasake kad nemoka sokio judesiu (dukra akinius nesiojo) tai mokytoja pasiule mergaitei trigubus akinius nusipirk jei nemato.

sakiau as dukrai eisiu aiskintis bet prase manes kad neiciau tai nejau

Tai tai mokytojai akis iskabinti reikia ir liezuvi nupkjauti...

oho, čia jau grasinimas, tikrai baisu, kad tokių mokytojų yra už tokius žodžius tikriausiai netylėčiau, kad prašytų sūnus... nedraskyčiau akių, bet tikrai pakalbėčiau, gal net su mokyklos administracija (ar psichologu)

suprantu, kai išsprūsta koks keiksmažodis ar kaip pavadina pasikarščiavę, visko būna, ypač, kai vaikai moka išvesti iš kantrybės, ir mokytoja tikrai turi būti labai kantri, stipri ir kietų nervų

Viska ka ymanoma padaryt,kad tokios mokytojos vaiku netraumuotu.As ir pas direktore nueiciau ir jei neduodie,kazka ne taip dar pasakytu man lyg netycia ar vaikui tiesiai i vaiku teisiu tarnyba nuskrisciau. Jei tevai nieko nedaro,kad apginti savo vaikus,kas dar tai gali padaryt?????




Saunuole ,gerbiu tokiu stevus,kurie nepalieka savo vaiku - tiesiog uzaugti.

Kai tevai praleidzia pro pirstus ,tai kas vyksta,nereaguoja i vaiko pazeminimus,tai nesibaigia taip lengvai,kiti vaikai pajaute tai,tiesiog buna,kad pakimba ant tokiu ir zeminimai ygauna pagreiti.Netikiu,kad neteko matyt mustyniu mokykloje, per kelias savaites pamaciau(vyresneje klaseje,nei mano sunus),kad visi musa tik viena vaika.Nesusilaikiau,kad ir svetimas ,bet negaliu ziuret i tokius dalykus,apie tai ka padaryciau uz savo vaikus patylesiu.Faktas vienas,del PER MAZAI SKIRIAMO DEMESIO ,kai laiko tevams lieka darbui ir tv, siaubingai daug aplink komplikuotu vaiku,vieni skriaudziami,ju likimas buna ziaurus,o kartasi ir labai ziaurus ,kiti ta trukuma demesio isreiskia pagieza kitu atzvilgiu,rezultats ir gi.... Abiem atvejai reikia tiek nedaug,tik,kad vaikas jaustusi saugus uz seimos nugaros ir zinotu,kad kartu jie tarsi uola ir niekas negales yskaudint.
Mes sudarem tokias salygas,kad sunus(kai paaugs,pajaus ir dukra) jauciasi labai saugus ,jis zino,kad mes,jo tevai,neleisim niekam jo nuskriausti,o ir pats stengiasi apgint silpnesnius.
Papildyta:

Zinoma,kad reikia kantrybes,bet jei nesugebi dirbti ir sutarti su vaikais,tai tegu ciuozia i maxima lentynas kraut,o ne vaikus traumuot,nes ne visos mokytojos nesusiaiko,yra labai daug tokiu,kurios ir sutaria gerai su vaikais ,ir vaikai ju klauso ir gerbia.

taip, sutinku, turi atsimint, kuo ir kur dirba, kaip ir kiekvienas; pati dirbu su žmonėm ir niekam neįdomu, kad man kartais irgi nebūna nuotaikos ar pikta ant ko nors; bet būna taip, kad tas isteriškas mokytojas būna labai geras savo srities specialistas, moka išaiškinti, išmokyti (kalbu apie vyresnių klasių mokytojus); pati savo mokyklos laikais turėjau labai gerą mokytoją kaip savo dalyko specialistę, bet kaip žmogus (AA jai jau) ji visus tiesiog gniuždė, nuolat buvo kartojama, kokie mes debilai, daunai, nevispročiai , durniai ir pan...... bet turiu labai gerus pagrindus jos mokyto dalyko va tokius mokytojus labai sunku išstumti iš jų darbo vietos....

Buna ir taip.Kazkada turejom mokytoja biologijos,kuris per pirma pamoka susipazinimui pranese - pamirsit sasiuvini issuksiu ranka,pamirsit knyga - koja,pagausiu nusirasant - kuolas ir ausis nulupsiu....Na visu perliuku nepamenu,buvo ju dar,bet... Tiek,kad tai buvo jo kauke ir ta mes greit perpratom,bet mokytojas buvo tikrai geras,savo srities,o nusirasyt nedrysdavo net drasiausi ir koridoriuose per perttraukas pastoviai mokiniai su jo destomo dalyko knygomis rankose stovedavo Na,bet jei jau iki debilu prieitu...savo vaiku atzvilgiu tikrai netoleruociau,kokia gera mokytoja bebutu ,man vaiko psichologinis komfortas ir stipri jo asmenybe yra svarbiau.