Tema idomi, labai daug geru minciu. Mane tik nustebino vienos mamos patarimas eiti i mokykla ir VISOS KLASES, t.y. tu paciu mazyliu akivaizdoje iskloti mokytojai, kokia ji neisaukleta, negraziai kalbanti ir t.t. Suprantu, kad mokytojai tikrai reikia visa tai issakyti, bet ne prie vaiku. Jei kokia mamyte atmintu i mokykla kolioti mokytojos mano dukros akivaizdoje - pirmiausia paciai mamytei apie issilavinioma pamoksla pasakyciau. Juk vaikams butina, kad juos mokantis mokytojas butu autoritetas, nes kitaip vaikai nebeziures rimtai ne tik i jos pravardes, bet ir i dalykus, kuriu ji mokys.. Tada jau problema pasisuks kitu lazdos galu ir gerokai voztels tiems patiems ginamiems vaikams. Suaugusiuju konfilktuose vaikai neturetu dalyvauti, ypac kol jie dar tokie mazi.
Mes irgi turejom konfliktiniu situaciju praeitoje mokykloje. Vyresnioji i antra klase perejo i kita mokykla, nes keitem gyvenama vieta. Paaiskejo, kad ankstesneje mokykloje buvo gan stipriai atsiliekama su programa. Tad mokytoja man paskambino ir pareiske, kad dukra be pagrindu, nieko nemokanti ir problematiska. As tuoj pat nukeliavau i mokykla pas pradinuku vedeja su prasymu pervest dukra vel i pirmaja klase, kad jau sitoje mokykloje gautu pagrindus. Issikviete mokytoja, issiaiskino, mane pradejo ikalbineti nepervedinet.. palikom toje pacioje klaseje o dukra poros menesiu begyje kazkaip pasivijo klase. Bet liko matomai su "nemokancios" emblema. Taip gau gavosi, kad dar metu pirkom nama ir vel reikejo keist mokykla. Dukra su asaromis maldavo palikt ja toje pacioje mokykloje neziurint kad iki mokyklos tikrai didelis atstumas, aiskindama "kad kitoje mokykloje ji bus dar labiau visu nemegstama.." Metus kankinomes, veziodami i kita Vilniaus gala.. Vistik pavyko ja priklabinti bent nueiti pasizvalgyti i naujaja mokykla, paziureti kaip atrodo klase ir kita mokytoja. Kaip nuejome penktadieni paziureti, taip ir pasilikome..
Ir pameginkit isivaizduoti mano nustebima, kai mano ketvirtoke po poros menesiu man pasake, kad ji nebemegsta savaitgaliu, nes labai pasiilgsta mokyklos! Ji pamego ir mokykla, ir mokymasi!
Kitos dukros (pametinukes jos) situacija:
Mokytoja labai svelni, labai myli vaikus, o vaikai ja tiesiog dievina. Taciau klaseje vienas berniukas (mokytojos zodziais gabus, tik labai judrus) nemato reikalo sedeti pamoku metu. Tad pastoviai vaiksciodavo pamoku metu, nevisada klausydavo, nors kaip veliau paaiskejo, mokytoja labai mylejo ir jis. Karta, noredama, kad jis vistik pasedetu suole istare lemtinga fraze: 'tau gal kelnaites numaut, kad sedetum suole ir niekur nevaiksciotum?"
Teveliai sureagavo labai arsiai. Ant koju pakele visa mokyklo direkcija, parase pareiskima, kuriame buvo aplamai parasyta, kad ji "numove pries klase kelnes ir primuse vaika"! Mokytoja buvo priversta parasyti prasyma atleist is darbo.. Va tada tik suzinojom mes, kitu vaiku teveliai.. Reagavom labai skubiai, mokytojos priprasem, kad atsiimtu prasyma, padarem neeilini teveliu susirinkima, nes visi atskirai apie ta ivyki paklausinejom savo vaiku. Beje kad direkcija i susirinkima ateitu, kvietima iregistruot pavyko tik prigrasinus, kad vaziuosim ji registruot per svietimo ministerija, nes del vidiniu mokyklos intrigu (kaip veliau paaiskejo) pavaduotoja labai norejo ta mokytoja pasalint sau is kelio. Visi klases vaikai pasakojo ta pati, berniukas vaikstineja per pamokas, mokytoja niekada kelniu jam nemove ir nei karto nera sudavusi nei vienam vaikui. Apie ta fraze kai kurie prisimine, kai kurie ne, nes pasakyta buvo kaip pajuokavimas ir niekas is vaiku jai neteike reiksmes. Ar teveliai sutirstino spalvas, ar jiems ju vaikas pamelavo - nezinau iki siol. Bet faktas - daug tevu pasakojo, kad ju vaikai verke, kai berniuko mama atlekusi i mokykla klases akivaizdoje iskoliojo mokytoja ir isreke, kad toji daugiau mokykloje nebedirbs! (beje lekdama is klases nepasikuklino dar ir kelis vaikus grubiai pastumt sau is kelio). Visi vaikai labai pergyveno, kad nebebus ju mokytojos. Berniuka pervede i kita klase, bet dukra pasakojo, pats tas berniukas verke atejes i klase ir apsikabines ju mokytoja. o mokytoja ji ramino, pasakojo kaip jinai ji vistiek myli ir kad jam ir kitoje klaseje bus gerai, kad jie liks draugais..
Taigi situaciju buna labai ivairiu, ir kiekviena ju reiketu labai atidziai isstudijuoti, pries duodant kazkokius bendrus patarimus. Buna mokytoju, akivaizdziai ne savo darba dirbanciu, buna teveliu iki krastutinumu nueinanciu. Nesenas pavyzdys. Mokytoja guodesi, kad pas ja klaseje yra du broliukai, kurie per karnavala mokykloje pradejo tasyti seneli salti, tampyti ji uz skvernu, barzdos ir t.t. (matyt nutare patikrint ar tikras). Teveliai stebejo ir nieko nesake. Seniui salciui pasakius, kad jis atsisako dirbti tokiomis salygomis, klases mokytoja berniukus sudrausmino. Tetis mokytoja apkoliojo, ir jau visi metai vis prikisa jai ta incidenta, aiskindamas, kad ji neturejo teises vaikams pasakyti, kad jie negali tampyti senio salcio.. Nes ji ne motina jiems, kad aukletu!
Noreciau jusu nuomones apie sitas situacijas?
Oij lialia.. kiek cia prirasiau... Atsiprasau jeigu per ilgas pasisakymas..
oi mamos mamos , jei savo vaikų neapginat , tai ką daugiau besakyt , ir dar pirmoko 
, jis su dideliu nuolankumo atvyko pas mane į namus su prašymu atsiimti pareiškimą . aš jam pažadėjau , kad pareiškimo aš neatsiimsiu , o tik sustabdysiu, nes jei jis dar kartą pakels prieš vaiką ranką , kad ir ne mano , pareiškimą paleisiu veikti , ir tada be atsiprašymų 
