Manęs niekada uz pažymius nemušdavo, būdavau kartais nubausta, bet tikrai ne be reikalo, jei jau lb aptyngdavau. O jei retkarčiais gaudavau kokį blogą pažimį visada bijodavau pasakyt, bet mama nesibardavo. aišku, mokytis skatindavo.
As manau kad reikia truputuka spausti vaikucius 
va kad ir atostogos dabar pirmokam bet kiekviena diena bent po truputuka paskaiciuokam, paskaitom, parasom nes po to tinginukas apims
va kad ir atostogos dabar pirmokam bet kiekviena diena bent po truputuka paskaiciuokam, paskaitom, parasom nes po to tinginukas apims
Mano sesei db 8 metai, bet niekaip gerai skaityti neišmoksta, kaip sudominti tokį vaiką, kad pati norėtų skaityti, sunkiai sekasi ir nemėgsta.
QUOTE(Inetookaz @ 2009 04 13, 18:02)
Mano sesei db 8 metai, bet niekaip gerai skaityti neišmoksta, kaip sudominti tokį vaiką, kad pati norėtų skaityti, sunkiai sekasi ir nemėgsta.
Kiekvieną dieną mama, kai daro valgyti gali paprašyt, kad vaikas ką nors paskaitytų, nes ji neturi laiko, o taip norėtųsi, kad valgio gaminimas neprailgtų.
Vaikams patinka jaustis reikalingais.
QUOTE(Nebijoklė @ 2009 04 16, 14:16)
Kiekvieną dieną mama, kai daro valgyti gali paprašyt, kad vaikas ką nors paskaitytų, nes ji neturi laiko, o taip norėtųsi, kad valgio gaminimas neprailgtų. Vaikams patinka jaustis reikalingais.
Vaikams patinka jaustis reikalingais. gan nebloga mintis, bet kazin ar susidomės.
QUOTE(MuzikALI @ 2008 08 13, 15:04)
zodziu epilogas toks, kad vaikus reikia spausti prie mokslo ir t.t. bet reikia tai daryti protingai-jokiu budu, nesakykite, kad jis jus nuvilia kai gauna blogesni pazymi, arba kad "su tokaiis pazymiais tik melzeja fermoj gales dirbt"
man cia buvo lb didele trauma
tai va.
sekmes visiem
sorriuks uz nerislu teksta-labai skubedama as cia taip surasiau viska
man cia buvo lb didele trauma
tai va.sekmes visiem
sorriuks uz nerislu teksta-labai skubedama as cia taip surasiau viska
Tėveliams, matyt, prastai besimokančios tik prie karvių šviečiasi. Nes ir man sakydavo, kad jeigu nusimokysiu tai galėsiu eit į Balbieriškį pieno linijos operatore dirbt.
Šiaip iš tikrųjų džiaugiuosi, kad tėvai mane spaudė moksluose, nors anksčiau būdavo ašarų pakalnės. Kompiuterį gavau dėl to, kad metinių vidurkis buvo 9,6. telefoną už 9,5... Nors namų darbų totaliai nedarydavau, tačiau tiesiog pradėjau domėtis tuo, ką mokausi. Nereikia savo vaiko užspausti į kampą, tačiau ir paleisti, kad "va, svarbu teigiamas išeina" irgi negalima. Mane anksčiau paspaudė, todėl ir dabar nors su kūdikiu, bet vis tiek 12toje klasėje pusmečiai ir įskaitos geresni negu tų, kurie galėjo mokytis be streso...
Man tai net baisu prisimint laiką praleistą mokykloj 
. Ir lupt gaudavau, ir morališkai grūzindavo, visko buvo. Labiausiai "skaudėdavo" kai jie besąlygiškai tikėdavo mokytojais, o, gink dieve, ne manim. Net jei ir bandydavau įrodyti faktais, kad jie neteisūs. Pasitikėjimas buvo lygus nuliui, nors mokiausi neblogai. Vėliau ėmiau iš principo nesimokyt. Kad ir ką be padaryčiau, viskas jiems negerai būdavo. Linkiu, mamytės, nepadaryti tokios klaidos, nors pagal save žinau kad tai sunku. Gal pas mane jau smegenyse užprogramuota 
. Ir lupt gaudavau, ir morališkai grūzindavo, visko buvo. Labiausiai "skaudėdavo" kai jie besąlygiškai tikėdavo mokytojais, o, gink dieve, ne manim. Net jei ir bandydavau įrodyti faktais, kad jie neteisūs. Pasitikėjimas buvo lygus nuliui, nors mokiausi neblogai. Vėliau ėmiau iš principo nesimokyt. Kad ir ką be padaryčiau, viskas jiems negerai būdavo. Linkiu, mamytės, nepadaryti tokios klaidos, nors pagal save žinau kad tai sunku. Gal pas mane jau smegenyse užprogramuota
QUOTE(zibute0203 @ 2009 04 27, 13:18)
Man tai net baisu prisimint laiką praleistą mokykloj . Ir lupt gaudavau, ir morališkai grūzindavo, visko buvo. Labiausiai "skaudėdavo" kai jie besąlygiškai tikėdavo mokytojais, o, gink dieve, ne manim. Net jei ir bandydavau įrodyti faktais, kad jie neteisūs. Pasitikėjimas buvo lygus nuliui, nors mokiausi neblogai. Vėliau ėmiau iš principo nesimokyt. Kad ir ką be padaryčiau, viskas jiems negerai būdavo. Linkiu, mamytės, nepadaryti tokios klaidos, nors pagal save žinau kad tai sunku. Gal pas mane jau smegenyse užprogramuota
. Ir lupt gaudavau, ir morališkai grūzindavo, visko buvo. Labiausiai "skaudėdavo" kai jie besąlygiškai tikėdavo mokytojais, o, gink dieve, ne manim. Net jei ir bandydavau įrodyti faktais, kad jie neteisūs. Pasitikėjimas buvo lygus nuliui, nors mokiausi neblogai. Vėliau ėmiau iš principo nesimokyt. Kad ir ką be padaryčiau, viskas jiems negerai būdavo. Linkiu, mamytės, nepadaryti tokios klaidos, nors pagal save žinau kad tai sunku. Gal pas mane jau smegenyse užprogramuota mano mokykliniai metai panašūs buvo.
(viso to grūzinimo priedas dar buvo pirmūnė sesė) užtai iš studijų po pusmečio pasipusčiau padus ir iškeliavau laimės ieškot. dabar esu įgijus savo mėgstamą specialybę, bet tikrai nematau prasmės demonstruoti diplomus kaip "sėkmės pavyzdį".
Mane tai iki 6 klasės spausdavo, tikrindavo ir kontroliavo, vėliau pačiai atsirado pareigos jausmas ir to nebereikėjo. Mokiausi gerai.
Mano dukrai yra panašiai, kaip man - pradžioj kontroliavau, dabar- pati kontroliuojasi.
O va su sūnum- jau nebežinau, kaip bus. Jam jau 14, o vis dar kontrolės reikia. Jei kokią savaitę nepatikrinu ir nepriverčiu namų darbus daryti- jau , žiūrėk, porą dvoikių ir beturįs, nes jų praktiškai išvis nedaro, tik nuėjęs nusirašo, arba ir to nepadaro..
Jaučiu, dar kelis metus teks kontroliuoti..
Mano dukrai yra panašiai, kaip man - pradžioj kontroliavau, dabar- pati kontroliuojasi.
O va su sūnum- jau nebežinau, kaip bus. Jam jau 14, o vis dar kontrolės reikia. Jei kokią savaitę nepatikrinu ir nepriverčiu namų darbus daryti- jau , žiūrėk, porą dvoikių ir beturįs
, nes jų praktiškai išvis nedaro, tik nuėjęs nusirašo, arba ir to nepadaro..Jaučiu, dar kelis metus teks kontroliuoti..
Sveiki 
Turiu ir as dukra pradinuke nu su mokslais popieriai ne labai kokie
pritingi mokytis, o galva turi zinau, kad ji gali daugiau, bet... Kartais net pikta darosi Kontroliuoju ir as ja, bet jai tai ne motais, numoja ranka ir tiek, nu zodziu tokia situacija padaryti pamokas ant greicio ir i kiema Nezinau visokiu nuomoniu prisiklausiau, kad vaikui reikia leisti pajusti ka reiskia kristi i bedugne, bet nezinau bijau as to, kad po to bus sunku vel pakilti, o dar su tokiais ,,norais" mokytis
Turiu ir as dukra pradinuke nu su mokslais popieriai ne labai kokie
pritingi mokytis, o galva turi zinau, kad ji gali daugiau, bet... Kartais net pikta darosi Kontroliuoju ir as ja, bet jai tai ne motais, numoja ranka ir tiek, nu zodziu tokia situacija padaryti pamokas ant greicio ir i kiema Nezinau visokiu nuomoniu prisiklausiau, kad vaikui reikia leisti pajusti ka reiskia kristi i bedugne, bet nezinau bijau as to, kad po to bus sunku vel pakilti, o dar su tokiais ,,norais" mokytis
QUOTE(Paauglė. @ 2008 04 09, 16:44)
Sveikos mamos! Aš norėjau paklausti jūsų ar jūs irgi "verčiate" savo atžalas mokytis? Ar už blogus pažymius juos baudžiate? Ar čia tik mano mama tokia?
Už 8 jau negaliu sėdėti prie kompo! O apie mažesnį pažymį net nekalbu. Visos pamokos padarytos, išmoktos. Jei ko neradai-surasi!
Kruvinom ašarom verksi- visas pamokas išmoksi ir padarysi nors iki ryto sėdėsi. Tikriausiai čia tik mano mama yra kažkokia.......!
Aš norėjau paklausti jūsų ar jūs irgi "verčiate" savo atžalas mokytis? Ar už blogus pažymius juos baudžiate? Ar čia tik mano mama tokia? Už 8 jau negaliu sėdėti prie kompo! O apie mažesnį pažymį net nekalbu. Visos pamokos padarytos, išmoktos. Jei ko neradai-surasi!
Kruvinom ašarom verksi- visas pamokas išmoksi ir padarysi nors iki ryto sėdėsi. Tikriausiai čia tik mano mama yra kažkokia.......! Tu turi dėkoti mamai, kad jinai taip rūpinasi tavimi. Gi turi kaip nors rūpintis, ar ne?
taip kad nežinau kelintoj klasėj tu dabar, spėju kad penktoj-septintoj, nes vyresnėse klasėse suprasi, kad mokytis reikia. O juk tų spragų, kurias įgijai žemesnėse klasėse, neužlopysi, nebent mokėdama pinigus korepetitoriui
Sveikos, mamikės
Nežinau, gal neatidžiai žiūrėjau, bet nebuvo tokios temos, na bet man ant širdies labai tokia bėdelė atsirado...
Mano Sima - septintokė, bendrauja jinai klasėje su tokiom panelėm, na nekas ten tom panelėm ir rūpi (mokslai, žinoma, kad paskutinėj vietoj )
Na, ir manoji nebuvo iš didžiųjų moksliukių. Bet, galvojau, ką padarysi, ateis laikas ir supras ji.
Na, ir štai vieną dieną išaiškinau jai, kad jei galvoja apie ateitį, turi pradėti mokytis... Susimastė jinai, galvojau dabar tikrai stengsis.
Mačiau, kaip jinai sėdėjo prie lietuvių kalbos (kuri jai nesisekė labiausiai ir iš kurios pažymiai retai siekdavo 5). Džiaugiausi žinoma.
Ir už savaitės kitos, įvyko tas lauktas kontrolinis darbas. Parašė. Mačiau, kaip grįžus namo džiaugėsi, sakė gerai parašė, žinoma džiaugiausi aš irgi.
Sakė, kad kitą dieną jau turi būt mokytoja ištaisiusi tuos darbus.
Ir kitą dieną grįžta ji man liūdna namo. Žinoma, pagalvojau, kas čia dabar, negi blogą pažymį vis dėl to gavo? Aš jos ir paklausiau. O jinai man taip ir pasakė: "Mama, gavau 8",- galvoju mintyse, puiku, vis pažanga. O ji tęsia "O draugės (paminėjo vardus kelių klasiokių, iš savo gaujos) pradėjo tyčiotis, išvadino moksliuke... Aš tikrai nesimokysiu daugiau". Vat taip ir išpyškino. Nuo tos dienos ji surūgus tokia vaikšto, o su ''draugėm'' skirtis nenori. Ir sakiau, gal jos pavydi, sakiau, kad jos išviso nėra tikros draugės jei taip elgiasi, o jinai visvien, užsispyrus ir viskas. Manau, kad tos draugės netgi gali būt jai prigrasinusios kažkuo...
Tai, mamos, negi vaikai dabar turi bijot mokytis?
Nežinau, gal neatidžiai žiūrėjau, bet nebuvo tokios temos, na bet man ant širdies labai tokia bėdelė atsirado...
Mano Sima - septintokė, bendrauja jinai klasėje su tokiom panelėm, na nekas ten tom panelėm ir rūpi (mokslai, žinoma, kad paskutinėj vietoj
)Na, ir manoji nebuvo iš didžiųjų moksliukių.
Bet, galvojau, ką padarysi, ateis laikas ir supras ji. Na, ir štai vieną dieną išaiškinau jai, kad jei galvoja apie ateitį, turi pradėti mokytis... Susimastė jinai, galvojau dabar tikrai stengsis.
Mačiau, kaip jinai sėdėjo prie lietuvių kalbos (kuri jai nesisekė labiausiai ir iš kurios pažymiai retai siekdavo 5). Džiaugiausi žinoma.
Ir už savaitės kitos, įvyko tas lauktas kontrolinis darbas. Parašė. Mačiau, kaip grįžus namo džiaugėsi, sakė gerai parašė, žinoma džiaugiausi aš irgi.
Sakė, kad kitą dieną jau turi būt mokytoja ištaisiusi tuos darbus.Ir kitą dieną grįžta ji man liūdna namo. Žinoma, pagalvojau, kas čia dabar, negi blogą pažymį vis dėl to gavo? Aš jos ir paklausiau. O jinai man taip ir pasakė: "Mama, gavau 8",- galvoju mintyse, puiku, vis pažanga. O ji tęsia "O draugės (paminėjo vardus kelių klasiokių, iš savo gaujos) pradėjo tyčiotis, išvadino moksliuke... Aš tikrai nesimokysiu daugiau". Vat taip ir išpyškino. Nuo tos dienos ji surūgus tokia vaikšto, o su ''draugėm'' skirtis nenori. Ir sakiau, gal jos pavydi, sakiau, kad jos išviso nėra tikros draugės jei taip elgiasi, o jinai visvien, užsispyrus ir viskas. Manau, kad tos draugės netgi gali būt jai prigrasinusios kažkuo...
Tai, mamos, negi vaikai dabar turi bijot mokytis?
