Straipnis tinkantis šiai temai :
Vaikas nenori į mokyklą
Kovas 17th, 2010 iš admin Leave a reply »
Ar dažnai girdite iš savo vaiko-mokinio frazę: Nenoriu į mokyklą? Manau, kad dažnai. Dar pusė bėdos, jei šiandieninis nenoriu turi akivaizdžią priežastį nėra nuotaikos, neišsimiegojo arba bijo kontrolinio darbo. Bet labai dažnai vaikas nenori į mokyklą šiaip sau, nepriklausomai nuo nuotaikos ar kontrolinių.
Iš pradžių mes įkalbinėjame, bandome suprasti, pasikalbėti, po to tvirtai laikomės savo pozicijos, dar vėliau šaukiame, grasiname represijomis ir štai vaikis su nelaiminga veido išraiška užsimeta kuprinę ir pėdina į mokyklą. Arba ne į mokyklą. Juk gerų vietų netrūksta: interneto kavinės, žaidimų automatai arba paprasčiausiai suolelis parke, kad tik nereikėtų sėdėti mokykliniame suole.
O juk taip buvo ne visada. Dar prieš kokius 20-30 metų vaikai ėjo į mokyklą su džiaugsmu, o jeigu ne su džiaugsmu, tai bent jau be didelio priešinimosi. Vaikų tarpe buvo įprasta kuo nors domėtis, ko nors siekti. Prisiminkite, kokie populiarūs buvo jaunųjų technikų, gamtininkų būreliai. Tą, kuris blogai mokėsi, nieko nesiekė, laikė autsaideriu ir ne itin gerbė.
Nuo tų laikų situacija pasikeitė vaikai tapo kitokie. Šiuolaikinių vaikų poreikių lygis gerokai aukštesnis, nei prieš 20 metų. Mokytojai tokius vaikus vadina nevaldomais, hiperaktyviais arba priešingai sušalusiais. Senosios pedagoginės priemonės tokių vaikų jau neveikia. Jie nebijo nei direktoriaus, nei pavaduotojo, nei tėvų susirinkimo.
Kaip rasti bendrą kalbą su šita keista karta? Nepatenkinamo šiuolaikinių vaikų elgesio priežastis slypi kiekvieno jų viduje bundančiame klausime: Kodėl aš gyvenu?.
Vaikas visų pirmiausia nori žinoti ne kaip kas nors padaryta, o kodėl tai iš viso egzistuoja. Nuo mažens šiuolaikiniam vaikui prabunda nenumaldomas poreikis tapti asmenybe, suprasti savo vietą šiame pasaulyje.
Sutikite, kad šiuolaikinėse šeimose ir mokyklose tam praktiškai neskiriama dėmesio. Tėvai, priversti daug dirbti, širdies gilumoje tikisi, kad pakanka vaiką aprūpinti materialiai, o mokykla pavers jį žmogumi.
Mokytojai taip pat daug dirba, tačiau pagrindiniu savo uždaviniu laiko pripildyti mokinių galvas žiniomis, ir jiems visai nerūpi, ar vaikas geba rasti bendrą kalbą su bendraamžiais, draugauti, gerbti vyresnius.
Visas straipsnis :
http://mintis.info/?p=483