Agresyvus palaidas svetimas šuo

Su tom dujom tai irgi nepersisvaikite Kiek sykių girdėjau ir pati esu įsitikinus jų neefektyvumu netgi šuniui. Taip taip, ta pati situacija su rujojančia kale ir tokiu šuniu, kurį net ir būdama didžiulė gyvūnų mylėtoja paprasčiausiai jau norėjau nudobti. Nes ten tiesiog anekdotai buvo, kai tas šuo į darbo įstaiga kartu įšliaužia ar kartu autobusu važiuoja ar tiek nervuoja kalytę, kad ta vargšė pasysioti lauke normaliai negali... Ir nieko, pažiūrėjo kaip į durną, kad purkštelėjau Kartojau ir kartosiu, tik elektrošokas nebent. Matot, kad puls, tai vietoje balionėlio išsitraukimo ir nusitaikymo, išsitraukiat tą rimtesnį minėtą. Ir tai dar garantijos jokios, nes dar reikia žaibiškumo, stiprios psichikos, taiklumo ir pan.

Bet gal del to, kad tu duju balioneliu visokiu buna - visai pigiu, kur debeseli paskleidzia ir uz kelias desimtis, su stipria srove
Pries kelias dienas beta.lt gerokai pigiau pardavinejo elektrosoka, gundziaus, bet kazkaip susiturejau...kiek teko dometis, su dideliu suniu tai kone efektyviausia priemone, bet kai reik apsaugot 2-3 mazius, tada problematiskiau

Sutinku, būna visokių, bet abu balionėlius, nes turėjome du, pirkome oficialioje ginklų parduotuvėje ir kur jau ten visokie ziksiliardai užrašyti ir meškos pripieštos, kad net jas pakerta Bet žodžiu, vistiek nepasisekė, jau įsivaizduoju kaip meška kalnuose juoktųsi, jei papurkščiau su tokiu Todėl ir nerekomenduoju, o be to tas nusitaikymas, kad neduokdie į save nepasuktumei arba vėjo kryptis nebūtų į tave patį... Todėl ir sakau, kad elektrošokas neturi tokių minusų. O be to, jei puola gyvūnas, tai vėlgi išlieka tas toks principas, kad greičiausiai ne jis kaltas, o jį išveisę žmonės, jį auginantys žmonės. Todėl humaniškiau gal būtų pakratyti nei rizikuoti, kad akis išsidegins ar pan.
O jei užpuolikas žmogus? Stipresnis? Ranką su balionėlį beveik garantuotai gali spėti sugriebti ir pasukti į auką. Visgi bet koks pašlemėkas fizine prasme nepuola puldinėti, o tik apystipriai.

Na man tada suveikė

tai tada būtų suveikęs ir paprastas dezodorantas. Nes šunys jaučia tik šunines dujas, žmogiškų jie nejaučia, ašarinės jiems dzin, jie gali dirbti patapoje pilnoje ašarinių dujų, kur kariai su dujokaukėm eina, net garuoja būna nuo šunų ašarinės dujos, jiems dzin. Jūsų atveju šuo gal išsigando pačios srovės, ji buvo nemaloni, purškimo garsas nemalonus

Iš tikro iš kur pas mano dukrytę tokia baimė šunų yra..aš nežinau. Niekada gyvenime savo vaikų nebauginau nei šunimis, nei jokiais vilkais ar liūtais ar kitais padarais. Maniškė bijo ir katinų...tiesiog manau ji dar maža ir tiek. Atrodo ir svečiuose pas draugus būnam kur šuniukai, katinukai yra, bet niekada neina viena glostyti, išvis neina artyn. Aš pati labai myliu gyvūnėlius ir pati norėčiau šunelio, deja, gyvename labai mažame bute.
Visa situacija, kad mažoji išsigando ir ropšėsi ant rankų, nes kokerspanielis lakstė aplinkui ir uostinėjo,o labradoras vaikštinėjo ramiau aplinkui.
Tuo labiau kaip jūs rašote..pasikviečiate šunis, kad galėtumėt ramiai praeiti..o toji šeimininkė, drėbtelėjo gan grubiai..eikit greičiau, ko čia stovit ir tik tada aš jos paprašiau pasiimti šunis.Ir tada prasidėjo visos kolionės ir siūlynai susikišti vaikus į narvą.





Mano sūnus todėl ir stovėjo nejudėdamas, kad aš mokinu, kad atbėgus šuniui jis nebėgtų, ramiai stovėtų. Tai vaikas ir stovėjo laukė kol šuo nueis.Beje, po to sūnus sakė...aš bijojau kaip tas šuo į mane žiūrėjo. Be to manau, kad ji paveikė ir sesers baimė, todėl įsikibo man į koją.
Aišku, man visai tas labradoro žvilgsnis neatrodė baisai..vaikštinėjo žiūrėjo savo gražiom didelėm akim..o vaikui visai kitaip atrodė.

Be to , jei jau matė, kad mes stovim, kodėl negalėjo sau ramiai praeitį pro šalį ir nueiti namo, kodėl reikėjo sakyti eikit greičiau, ko čia stovit. Man tada atrodė normalus dalykas paprašyti, kad šunis pasiimtu.
Prisipažystu, kad mano tonas nebuvo pats maloniausias pasaulyje, bet aš nerėkiau, nekoliojau, net netujinau.Paprastai pasakiau..pasiimkite šunis, mano vaikai bijo.

Tuo labiau, kad žinodama dukters baimes, pati stengiuos pereiti į kitą gatvės pusę ir pan. Esu taikus žmogus, ne vienas kaimynas turi šunelį ir nėra buvę jokių konfliktų, visada stengiuos su žmonėmis elgtis mandagiai,pasistegti išvengti situacijos nemalonios. Būtų buvusi galimybė, tai tikrai būčiau pasukus kitu keliu ar atokiau palaukus kol praeis.Visada iš tolo pasidžiaugiame jei koks šunukas laksto ar siaučia juokingai.


Man labai graudu skaityti tokius pasisakymus, kai sakoma..mano šuo ne toks..jis nekanda, jis geros veislės ir panašiai. Tai yra gyvuliukai ir niekada nežinosi kas jiems ne taip pasirodys. Gal šuniukas ir nenukąs rankos, bet ir žaismingas šoktelėjimas ar grybštelėjimas gali sutraumuoti vaiką psichologiškai.
Yra tam tikros taisyklės ir jų reikia laikytis.O taisyklės reikalauja vedžioti šunelius su pavadėliais ir visai nesvarbu kokia jų veislė.


Skambino tyrėja ir teiravosi ar nežinau buto.Paminėjo, kad gali būt sunku surasti

atsiemenu pas mano puseserems buvo paranojiska baime sunim....kol tevai nenupirko....vokieciu aviganio padejo db jos suaugusios ir turi po suni

p.s. tokia realybe, kad zmones nemoka nei gerbti vieni kitu, nei laikytis taisykliu...

p.p.s. suo retai puola pirmas...

Na pas mane ir yra tipo dujos veikiančios ir gyvūnus
Papildyta:



Na pas Jus gal dėl kitų priežasčių bijo, gal kada išsigandus buvo ar ką. Suprantama tada, tiesiog itin dažnai matau mamas gąsdinančias savo vaikus šunim, ko pasekoje jie paniškai bijo ir tas vaizdas tikrai graudus mano krikštadukra pvz, iki tokio lygio būtent nebijo šunų, kad kartais jau per daug... Lipa ji ant tų šunų, nesvarbu kur, kažkas ir sukandžioję buvo, vis tiek lenda, vis tiek vienodai jai mamos šuniukas nelabai vaikų mėgsta, kai per daug lenda pyksta, tai bandom paaiškint kad nelįsk prie šito, lįsk prie didelio, tai ji vis tiek lenda ir vienodai jai ten ar urzgia ar ką. O ta didelė kadangi neurzgia tai tampo po visus namus už antkaklio paėmus, tenka būtinai nusegt ir dar prižiūrėt, nes šuo konkrečiai iš kantrybės vedamas. Ir nepaaiškinsi tada kad įkąst gali čia tiesiog, nukrypimas nuo temas apie tas baimes
O dėl pavadėlių.. Tiesiog yra vietos kur protinga paleist šunis, kur nelabai. Ir žiūrint koks tas šuo. Aš paleidus savo karvytę esu rami kaip belgė, atšaukiu ją nuo bet kokių situacijų. Turiu įsistačius akis ir užpakalyje, tai visad pastebiu kaip koks šuo ateina, žmogus, mama su vaikais ir pan, tai visad ar tai greta prasivedu, ar prisegu jei rimtesnė situacija. Ne visi yra tokie siaubūnai, tiesiog reiktų žmonėms aiškinti dresūros svarbą tokiais atvejais kai šunų nesugeba atsišaukt

Tokiu atveju reikia dukrele po truputi pratinti prie gyvunu. Nesakau, kad va imkit ir liepkit zaisti su diziuliu bokseriu. Suraskit proga duoti galimybe pazaisti su mazais kaciukais, suniukais. Kad ir toj pacioj kikoje parodykit is arti. Veliau pereikite prie mazo ugio suaugusiu sunu. Pamazu bandykit aiskinti kad gyvunu bijoti nereikia (taciau glostyti kiekvieno sutikto suns irgi nereikia). Pereidama gatve, kad tik nereiktu su kokiu sunimi prasilenkti jus tik rodote pavyzdi kad reikia sunu vengti. Taip tokia "vaikiska baime" gali ir i fobija issivystyti.

Visiskai sutinku, kad net savo numyletinio augintinio veiksmu niekas negali 100% numatyti. Juk net zmogaus reakcijos negalime nuspeti. Taciau tokie blevyzgai apie tai, kaip "vaikiuka gali traumuoti ir suniuko zaismingas soktelejimas" tai jau nervuoja irgi. Taip, gali. Gali vaikas apsisisioti ir t.t. Bet tokius pat padarinius gali sukelti vaiko pirma diena darzelyje, vaikas gali buti skriaudziamas bendraamziu ir nuo mazens gali prasideti depresija. Gali issivystyti mitybos sutrikimai jei vaikas pastoviai bus apsuptas kino zvaigzdziu ir modeliu ivaizdziais. Vaiko psichika labai jautri aplinkiniams veiksniams bet tai nereiskia, kad dabar reikia uzdaryti ji vienam kambary. Ne siltnamio gele auginate, o zmogu kuris viena diena tures vienas gyventi sitam pasaulyje. Zinau, kad tuoj kokia mamyte mane uzsipuls uz toki palyginima, bet... Kai atsakingas asmuo prisiima auginti maza suniuka, jis ji nuo mazens pratina prie visokiu situaciju ir bando kuo daugiau socializuoti. Seimininkas siekia kad suniukas nebijotu kitu sunu ar zmoniu, kad nebutu agresyvus, bando ji pratinti prie vaiku. Kodel tevai mano, kad vaikams to nereikia mokytis? Po to uzauga ir arba paniskai bijo sunu, arba meto akmenis i sunis, arba bega ir buciuoja kiekviena sutikta gyvi.

Visgi forumas lieka forumu ir niekada neina visko tinkamai parašyti ką turi galvoje.

Daugeliu atveju sutinku su jumis, labai protingai rašote. Bet...nėra tikrai, kad vos išvydus šunelį bėgu į kitą pusę gatvės. Bet pvz yra pas mumis kieme vilkšunis, kuris matosi yra dresiruotas ir kiek žinau turi kažkokį net leidimą(nežinau ar yra tokių, bet bent taip kiti kaimynai kalba) vedžioti be pavadžio. Patys žinote, kokie yra miestuose šaligatviai siauri, tai jei pamatau juos ateinant,stengiuos nesusitikti, bet ir tai darau žaismingai..o ne sakau.. einam vaikai į kitą pusę šuo ateina.
Šiaip daugeliu atveju būna, jei šeimininkai mato dukters baimę, patys sutrumpina pavadėlį, kad arčiau neitų, pasikviečia šalia...yra toks mažiukas kitoj laiptinėj, kuris loja labai...pasiima ant rankų.

Žinoma, vaikams ir nuo dar baisesnų dalykų gali būti traumų ir pan. Bet visgi mano nuomone, reik pasistengti, kad tavo šuo prie svetimų eitų kuo mažiau. Man ,kad ir labai patinka šunys..nepatinka, kai aplinkui šmirinėja, šokinėja palaidas šunelis, kad ir labai gerai nusiteikęs. Kiek yra buvę eini šaligatviu..vizgina uodegėlę... po to pribėga arčiau ir lot pradeda. O jei matai, kad šuo su pavadėliu prie šeimininko, taigi gali lot kiek nori..vistiek saugiau jautiesi.

o ash su savo shunimis dirbau menesiu menesius, ir kai einu kaime,ir kokia puskvaile rekia=prisirishk shunis... sakau jie SU pavadeliais,bet jus motera ju nematote,nes mano shunys eina per metra nuo manes ir nereaguoja nei i viena davatka....

Yra šunų laikymo taisyklės - jos sukurtos ne šiaip sau - privaloma jų laikytis. Kas nesilaiko - turėtų būti baudžiami. Kaip ir su kelių eismo taisyklėm - kas jų nesilaiko- sukelia nesaugumą ir t.t. ir taip pat turi būti baudžiami. Kadangi gyvenam tarp žmonių, tai tam tikros taisyklės yra privalomos, kitaip ir tigrai, krokodilai, žiurkės gatvėse klaidžiotų (juk ir tokių gyvūnų mylėtojų yra)...
Pati laikau ne vieną šuniuką, bet jokiu būdu viešumoje nepaleidžiu, kad nekeltų aplinkiniams nesaugumo ar nepasitenkinimo (nors maniškiai dekoratyviniai, bet ką gali žinoti...). O kas labai nori jais pasidžiaugti - tiesiog pasiklausia, ar galima paglostyti, ar nekąs ir t.t.
Aš už griežtą žmonių drausminimą (baudom ar kokiais tai kitais būdais) - jei jau prisiima atsakomybę už augintinį, tai su visom taisyklėm ir reikalavimais, kad būtų saugu ir komfortiška gyventi aplinkiniams (be abejo, čia labai svarbią vietą užima ir augintinių š... surinkimas)...