Skyrybos

Pagalvojau, kad biškį apie mane dabar. Bet negaliu patikėt, nes visuomet buvau visiškai kitokia. Tik dabar jaučiuosi "MB" į kampą visiškai įvaryta. Kaip čia taip mums atsitiko, kad buvusi šustriakė kasdien žliumbia ir dar nepasiuntė saviško po velnių?

Žmogus pritraukia išorinę agresiją savo vidine agresija.

Teisybė kaip karti piliulė - ji neskani, bet padeda pasveikti. Tavo vyras turbūt tėvų šeimoje matė tokį elgesio modelį, kur vyras dominuoja, o žmona privalo jo klausyti, todėl ir savo šeimoje siekia to paties. Mes gi nežinome visos jūsų poros istorijos nuo pradžių, sunkoka spręsti, kur padaryta klaida.
Papildyta:

Tai tik skambi frazė, neturinti jokio pagrindo. Pagal tamstą išeitų, kad gerų ramių žmonų vyrai neskriaudžia, o tai jau prieštaravimas pačiai sau.

Kitaip tariant, "Gavai į snukį? Atsiprašyk!" Turbūt tėvai, daužantys savo mažametį vaiką, irgi galėtų pasinaudoti Jūsų teorija? Arba prievartautojai Arba pedofilai kokie Kam žmogui prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, jei galima apkaltinti auką, kad "pati gi prisiprašė"

Baudžiamąjį kodeksą galim mest šiukšlių dėžėn

Jo tėvų šeimoj tai žmona visuomet kovojo už teisę eiti dirbti, jis pavydėjo jos, jinai net su draugėm negalėjo niekur išeit. Kas pas juos sprendžia, sunku suprast.

Dabar atrodo taip, kad realiai viską sprendžia mama, o tėvas tik burba, bet vistiek galų gale būna kaip išmąsto mama. Beje, mano vyras palaiko tėvo pusę, stabdžio, tipo kad jinai visokių nesąmonių pagal savo amžių prisigalvoja, tipo neįveikiamų iššūkių. Mama ir po balius visokius tėvą tampo, o tas tik pasakoja, kaip jų nemėgsta, bet vistiek į visus eina, nors po to dejuoja, kaip pavargo nuo to.

Šiaip iš šalies pažiūrėjus - puikiai susiderinus pora (be ironijos), nors viduj kaip ir daug prieštaravimų. Nežinau, sudėtinga.

Kur aš sakiau atvirkščiai?




Šito aš nesakiau. Čia jūs išvartėt. Įdomiai taip... moteriška logika

"Geros moterys turi gerus vyrus" ir "Žmogus pritraukia išorinę agresiją savo vidine agresija" va čia prieštaravimas. Moteris gali būti gera, rami ir aišku neagresyvi, bet vyras ją gali daužyti kaip kriaušę. Tiesiog toks jis debilas, o ji silpnavalė, negali ištrūkti iš to prakeikto rato. Ir dar sugeba jį mylėti. Ir tokių tikrai nemzžai.

Isversiu Musinukes minti.

Zmogaus viduje esanti dischamonija, viena is jos apraisku: nemeile sau, ar zema saviverte. Tai itakoja zmogaus aplinka, neretai pasireiskia pakantumu kito asmens agresijai jo atzvilgiu. Kitaip tariant, aukos sindroma turintis zmogus, pasyviai skatina smurtavima, agresija pries save, nieko nedarymu, nereagavimu i smurta, ar reagavimu, kuris daugiau skatina nei slopina agresija. Tokiu budu, jis kito asmens rankomis smurtauja pries save.

Nebelikonormaliaiskambancio, jauciu jums simpatija Atrodote protinga moteris, zinanti ko nori is gyvenimo, ne sedinti sudejus ranku ir plaukianti pasroviui, o aktyviai valdanti svao gyvenima - tiek profesinej, tiek santykiu srityse. Jusu samprotavimai logiski ir protingi, atrodot siltas ir geras zmogus, nu dievazi, patinkat man
Tik jusu vyro elgesys, nepykit, nepatinka Pries kelias dienas cia jau rasiau, kad man panasu, jog buitiniai nesutarimai tera ledkalnio virsukalne. Vakar snekejau su savo brangiausiuoju, trumpai papasakojau sita istorija, ir, mano nuostabai, jis pasake ta pati: 'man atrodo, problemos cia cia ne buityje, o kazkur giliau'. Nustebau, nes musu nuomones daugelyje tokiu situaciju issikiria - as kaip tikra moteris emocinga, jis - racionalus, todel ta pacia situacija daznai matome skirtingais kampais. Bet net is abieju kampu, regis, matome ta pati
As nemanau, kad tas grazusis laikotarpis gimus pirmajam kudikiui, buvo toks nemalonus jusu vyrui. Tikiu, kad ir jis tuo megavosi - nemanau kad gyvenote iliuzijose. Bandau daryti prielaida, kad del kazkokiu priezasciu - nuovargio, streso darbe, rutinos ar pan., jis visa ta situacija mato pro pilkus akinius.
Panasu, kad jis tiesiog nustojo stengtis del jusu santykiu ir seimos. Ir tai pasireiskia visose srityse - tiek nenorejime tvarkytis, tiek gana zeminanciame poziuryje i jusu uzdarbi, tiek nenorejime leisti laiko su seima, kalbetis su jumis, isklausyti kas jus neramina, o ko gero ir intymioje srityje
Spelioti kas nutiko, ka djis nustojo stengtis, galime iki pat ryto, ir tai tebus prielaidos ir speliojimai, o tikras priezastis zino tik jis ir greiciausiai galite nujausti jus. Gal tikrai jis jauciasi pervarges emociskai darbe, gal jam stuktelejo viduramzio krize, jauciasi issvaistes jaunyste pampersams ir pasivaiksciojimams gamtoje, kai dar galejo nerupestingai gyventi viengungio gyvenima, gal jauciasi gyvenime pasiekes per mazai, gal jusu ambicijos ir sekminga karjera jam kelia pavyda ir nusivylima savimi, galu gale, gal yra kita moteris (nebutinai meiluze, galbut tik moteris, kuriai jis simpatizuoja be jos atsako), tokiu prielaidu sarasa galima butu testi be galo. Cia tik speliones, bet manau tai galimos priezastys viso to, kas dabar vyksta. Tie buitiniai nesutarimai - tai kaip ligos simtomai: karsciavimas, galvos skausmas, o kas ta liga sukele - bakterijos, virusai, nelaimingas atsitikimas, stresas, prasta mityba ar zalingi iprociai, taip lengvai nesimato, jau reiktu kapstytis giliau. Manau, butiiniai nesutarimai butu islinde gerokai anksciau - net jei ir samdydavote zmogu, kuris padetu su namu ruosa, vis tik likdavo darbu su vaikais, galu gale ir is tarpusavio santykiu jautete, kad vyras stengiais del jusu ir seimos, ko dabar, kaip suprantu, neliko.


Kitaip tariant, jus pasiduodat vyro hmm...net nezinau kaip pavadint? Itakai, valdziai, manipuliacijoms? Kaip ten bebutu, sita taktika neveikia, pati isitikinot

Pardon, jei nepataikiau i realia situacija, bet gal kiek suteiks minciu pamastymams, kaip elgtis toliau. Jauciu jus protinga moteris, tikrai is sitos situacijos issikapstysite ir isspausite kazka gero. Sekmes jums
Papildyta:

Negaliu labiau pritarti
Kas liecia smurtautojus, manau nebutinai vidine disharmonija juos pritraukia. Ir patys smurtautojai galbut samoningai bando atsisakyti svao elgeiso modelio ir iesko i pora zmogaus, kuris neprisiimtu aukos vaidmens. Bet tam tikru momentu (autores situacijoje, pvz., pasikeitus socialinems aplinkybems, vyrui emus uzdirbti daugiau) tas potraukis gali prasiverzti. Kaip ten bebutu, uz savo agresyvu elgesi atsakingas tik pats zmogus. Kad ir kiek aukos nesamoningai skatintu smurtautojo agresija, uz kito zmogaus elgesi jos neatsakingos, tik uz savo pasirinkima.

Nebelikonormaliaiskambancio, perskaičiau jūsų istoriją. Mano supratimu, kiekvienoje šeimoje būna pakylimų ir nuopuolių. Matyt, pas jus dėl kažkokių priežasčių šeimyninis gyvenimas grimzta žemyn.
Jūs rašote, kad vyras pasikeitė pradėjęs uždirbti pinigų - manau, tai jam pridėjo pasitikėjimo savimi, jis jaučiasi nepriklausomas, padėties šeimininkas, todėl kelia jums didesnius reikalavimus. Jei vyrui pinigai ir finansinis statusas yra svarbūs, neverta tikėtis, kad pasikeitusi jo finansinė padėtis jam nebūtų padariusi įtakos. Manau, netgi teisinga, kas jis tikisi, jog buities darbus atliksite Jūs, nes visgi jis parneša pinigų. O jūsų dirbamas darbas (už namų sienų) kol kas yra daugiau malonumui (arba, kaip sako Jūsų vyras, hobis), todėl, kad ir kaip sunku tai pripažinti, malonumai turėtų eiti vėliau nei pareigos (vaikai, buitis ir pan.). Aišku, nesakau, kad jūsų vyras teisingai elgiasi, akcentuodamas savo viršų ir jūsų priklausomybę nuo jo, bet nėra idealių žmonių, o tam tikros situacijos keičia žmones. Geriausia išeitis, kurią matau, jūs turėtumėte susirasti apmokamą darbą, o jei to kol kas nenorite ir negalite, bandykite derintis prie vyro ir ieškokite kompromisų. Tegul jis susitvarko savo spintos dalį ar išplauna savo puodelį - tai geriau nei iš vis jokios pagalbos.

Maniškis šiaip ant savęs visuomet užsikrauna visą įmanomą ir neįmanomą atsakomybę, už save, už kitus, už visus ir visą pasaulį. Savęs ne už ką nepalepins, neleidžia sau pasimėgauti gyvenimu, nieko sau neperka (neprotingi išlaidavimai), netgi to, kas jam tikrai patinka (ir taip bardakas spintose), kelnes sau nusipirks nebent tuomet, kai ryte supras, kad plikom kojom neišeis eiti į darbą.

Kad pateisintų, kodėl savęs nemyli ir nepalepina, jis ras šimtų visokiausių priežasčių, kurios skambės labai logiškai kiekviena atskirai paėmus. Išskyrus tai, kad bendroj visumoj jis sau beveik nieko neleidžia.

Atitinkamai ir kitiems. Nori kontroliuoti visus pinigus, nes aš juk imsiu ir užsinorėsiu ko nors ir išleisiu sau, ko jis sau neleidžia. Tuomet jis labai supyks. Kadangi su neleidžia nieko, aš jam atrodau paskutinė švaistūnė. Vaikams niekuomet nieko nenupirks, nepalepins, nepradžiugins.

Kai neduoda sau to, ko jam reikia, tuomet pyktį nukreipia į mane, nu kasgi kitas turėtų pasirūpinti mūsų laime ir gerove, jei ne mano antra pusė?! Todėl erzina ir darbai namuose, nes ir vėl tai dar viena pareiga prie šimto kitų, kurias jau ir taip ant savo pečių užsikrovė. Ir vaikai, kurie vis gyventi neduoda, cypia, triukšmauja, išmėto žaislus. Su jais reikia laiką leist, prižiūrėt, užsiimt, namuose dažniau tvarkytis. Negali ramiai kažko paveikt, nes jiems vis kažko prireiks. Žodžiu, kliūtis gyventi.

Jo nuomone, gyvenimas bus kažkada, po kažko. Kai bus daugiau pinigų, kai žmona kitaip elgsis, kai vaikai užaugs. Todėl jie nenori daugiau vaikų ir elgiasi blogai su esamais.

Bet kaip man gyventi su tokiu žmogumi???
Papildyta:


Tai, ką darau dabar, man yra be galo svarbu. Einu tuo keliu, kuris yra mano gyvenimo kelias. Taip, dėl to dabar uždirbu žymiai mažiau, nei anksčiau. Tačiau bendra šeimos padėtis tai leidžia, labiau problemos dėl vyro požiūrio.

Ir ar tikrai teisinga, kad aš dar ir namuose viską atlikčiau - nes aš, nors uždirbu mažiau, dirbu ne mažiau valandų ir ne mažiau sunkiai nei vyras. Tai jis turi daugiau teisės į poilsį vien todėl, kad uždirba daugiau?

Be to, kai aš buvau tas, kuris uždirbo daugiau, mes samdėmės žmones, kurie darbus nudirbdavo mums. Aišku, žinojau, kad vyras nenori pats tų darbų daryti, tai taip išeina, kad ir tuomet nedariau tik todėl, kad galėjau sau leisti nusisamdyti kažką tai daryti vietoj manęs.

Be to, tuomet, kai jis uždirbo mažiau, aš nereikalavau, kad namų ruošos darbus darytų jis. Juk taip išeitų pagal jūsų, vilmase, logiką, ar ne? Tikėjausi, kad ir jis su manim elgsis pagarbiai, kaip ir aš su juo, kiek beuždirbtume abudu.

O dabar išeina, kai aš uždirbu, jį gerbiu ir jo nuomonės paisau, žiūriu, kad tik nepasijustų nepatogiai ar negarbingai, o kai jis daugiau uždirba, tai jis gali su manim elgtis kaip nori??? Ir tai teisinga, tikrai??????????
Papildyta:
Elodie*, ačiū už komplimentus, malonu

Jei tik tos savybės dar man padėtų ir geriau sutarti su vyru...

Jei prieš tai rašydama žinutę dar maniau, kad yra kažkoks kelias per terapeutus, tai dabar rašau raudodama garsiai. Vyras padarė kažką, kas man yra visiškas ribų peržengimas, aš jį buvau įspėjus, kad to nedarytų.

Noriu, kad jis išsikraustytų, kaip jį priversti tai padaryti?