QUOTE(kauke2 @ 2006 09 06, 10:34)
O as netikiu atsalusia meile, meiles nebuvimu.... Gaunasi, kad buvo meile, mylejo zmogu, o staiga po kazkiek laiko nustoja myleti - nei is sio, nei is to????? Nemanau, kad taip imanoma, visgi tai turi buti salygota kazkokio ivykio gyvenime, ar kazkokio fakto.... O dazniausia, mano nuomone, tai salygoja su trecio zmogaus atsiradimu. Tada jau lengva pasakyti, kad nemyliu, nes jau yra kaztas pas kuri galima iseiti, su kuriuo galima kurti nauja gyvenima... Tada senoji seima jau nebereikalinga ir nemylima patampa.....
Pritariu. Tą patį sakiau savo vyrui, kad meilė neišgaruoja. Klausiau ar mylėjo - sako taip. Bet į mano prašymus ją atgaivinti jis atsako - " man reikia pabūti vienam, susivokti savo jausmuose". *****, atskirai buvome 5 metus, buvo laiko pagalvoti. Taip rovėsi namo, planus kūrė, ramino mane, sakė, kad laikas ir atstumas jo jausmų neatšaldė. Grįžo ir štai tau. Dar ta draugų įtaka. Visiems tik ir rūpėjo pareikšti savo nuomonę apie mūsų santykius. Labai visiems gi skauda galvą, nuo to, kad jis grįžo pas mane.