Kažin tas polinkis kaupti yra paveldimas ar ne?
Mano tėvai viską mėgsta kaupti. Mama virtuvėjė ir rūbų spintoje, tėvas - garaže.
Stovi du servisai sekcijoje už stiklinių durelių, dulkėmis apaugę.

Kol dar gyvenau su tėvais, kelis kart į metus privalėjau pašluostyti tas lentynas. O dabar... Nėr laiko pas mamą. Kai atvažiuojam į svečius - man tas vaizdelis akį pjauna.
Plastmasinių bliudų tešloms maišyti ir indelių pietums imti irgi kalnas kaupiasi virtuvės spintelėse.

Kartą per kokį pusmetį dar atveža iš maximų naujų - mat išpardavimas buvo... Tai klausiu - pasenusius išmetėt? Atsakymas - dar gali tarnauti...

Kartą neištvėriau ir išmečiau pas juos visus pageltonavusiu dugnu puodukus. Atvažiuoju po savaitės - nauji stovi.

Keliais daugiau nei išmečiau.
Pasisvečiuoju pas tėvus pusdienį, parvažiuoju į savo namus ir man noras kyla viską mesti. Kelis sekmadienius po piet tuo užsiimdavau. Daugiausiai iš virtuvės viskas lekia velniop. Rinkau tuščias bonkutes nuo prieskonių, galvojau kada kitus prieskonius subersiu. Bet išmečiau. Naują keptuvę nupirkau, seną tą pačią dieną išmečiau.
Kas liečia virtuvę - tai pastebėjau tokį dalyką. Anksčiau mėgdavau po 3-4 rūšis ryžių ar makaronų turėti, 8 rūšis arbatų, 2 - kavos. Pradėjau taupyti - visų laikau per pus mažiau. Pakanka turėt 3 rūšis arbatų, 2 - makaronų.
Tik nežinau kaip išmokinti giminaičius daugiau indų nedovanoti - taip stovi tortinė, ledainės...
Spintoje reviziją darau kartą į 2 mėn. Kas kart atrandu ką galiu atiduoti. Atiduodu tiems, kuriems tikrai reikia.
Galvoju jei paveldima liga tas kaupimas - kur ir ką aš kaupsiu..