Ar taupydamos laikote gerų, bet nenaudojamų daiktų

Negaliu pakęsti daiktų kaupimo ir didelio daiktų kiekio, slegia tai labai.

Tai cia dar nieko tokio tureti tarybine patalyne ar koki serviza, kai kurie visai grazus. Bet mano tevai, ypac mama serga rimtu kaupimu, visko reikia, viska gaila ismesti. Ir ne, ne senovinius daiktus, o net nuo duonos maiseliu tokius spaustukus, nuo seimyniniu picu tokius plastmasinius trisakius, kurie dedami, kad vezant i namus pica nesubyretu, visokius popierius, kartonus, maisus, PILNA. Turbut nuo mano gimimo stovi kede, ant kurios niekada nebuvo sedeta - visa apkrauta laikrasciais, reklamom is pasto, maisais. Ant sofos gali atsisesti tik vienas zmogus, nes puse jos uzima torto dezes (nors torta valgem pries menesiu menesius), pyragu dezes, dezutes, vaisiai, bulves (ant sofos bulves!). Lentynos apdulkejusios, tie daiktai ant ju irgi, nes trukdo isvalyt, visokiu smulkmenu, chlamo tiesiog pilna. Negaliu su tuo kovoti... Bandziau graziai sakyti ir pykau ir pirstais rodydavau klausdavau kam tau sitas ar sitas daiktas.. Bergzdziai... Visi pazystami buve namie ta pati pastebi, net maniskis, juokas jau ima... As jau seniai su tuo susitaikiau, nes nieko negaliu pakeisti, cia yra liga, o zmogus nepripazista, sakyk nesakes, tai pasiteisinimai buna, kad visko gali betkada prieikti, arba ginyba - kito zmogaus puolimas nes tiesiog neturi argumentu i tai... Arba tyla.. Dabar jau ir pati is saves juokias kartais, oi kaip man visko reik. Bet man tikrai nejuokinga, kai viska tenka kesti Ir tiesiog nieko negaliu padaryti, nesakysiu gi tiesiais sviesiai eik pas psichologa...

net jei pasakysit, gi neis. Bet gal galetumet nueiti pati. Ne, nesakau, kad su jum kas blogai, bet gal psichologas pasakytu kaip kalbeti su mama, ka jai sakyti, kaip argumentuoti (jei imanoma), aplamai, na, gal ka protingo patartu, kaip ta kaupimo manija sumazinti.

Oi, užjaučiu jus Pas mane močiutė tokia. Bet, ji ne daiktų kaupikė, o tiesiog negali ramiai praeiti pro visus tuos dėvėtų rūbų ir daiktų turgus. Vis jai ko reikia Neša ir neša maišais: tai čia pataisys, čia patvarkys, čia susiaurins. O, kai reikia, pareina, į spintą pasideda, ir net nebeatsimena, kad ten toks maišelis yra. Metų tai jau 97 Tai, kiekvieną kartą, kas iš artimųjų atvyksta, imam glėbiais visas dovanas kokias dovanoja: nesvarbu ar ten senovinė bliuskikė, ar barchatines 60-ųjų kelnės. Už viską dėkavojam, ir grįžę į namus... atsikratom.. nes, kitaip, jos namuose, jau nė apsisukti nebūtų kur

Visaip isbandziau ta kalbejima, niekas nepadeda. Jinai apskritai jau nebesileidzia i sita tema, tieisog tyli ir ignoruoja, kad taves negirdi kad ir ka sakytum... Nenori klausytis ir viskas, nes 100 kartu jau issneketa... Nera tas kaupimas toks ziaurus, kaip buna rodo namai visi apkrauti, pilna slamsto iki lubu, bet tiesiog netvarka ir tai aiskiai matosi. Pas kitus namie erdvu, tvarkinga, o pas mus... Ramina tik tas dalykas, kad ruosiasi issikraustyti ir as aiskiai pasakiau - viska pasiema, iki paskutinio maiselio, virvutes, laikrastuko, dezutes, kad nei vienos siuksles nepaliktu. Tegul patys ir gyvena apsichlamine, jei jiem gerai, gal tada patys pastebes, kad kazkas netvarkoj, jei jau net dideliam name su milzinisku rusiu neissiteks ir bus maza vietos... Net pikta daros

va va ir pas mus panasiai. Prisiema to siuvimo, as ta pasiusiu, as ta patvarkysiu, paskui metosi ant kedziu pilna nebaigtu siuti rubu... Vieno nepabaigia ima kita, biski pasiuva, paskui numeta... Ir tingi viska sutvarkyt, tiesiog tingi. Bet ginasi atseit, kiti zmones nieko nedaro, jie nieko nemoka del to jie ir nieko nekaupia, nes jiem nereikia... Nors cia tikrai ne del to. As zinau ir menininku, pas kuriuos darbo kamabry aisku irgi netvarka, bet uz tai visi kiti kambariai grazus, tvarkingi. Siaip kazkur skaiciau, kad pas juos galvoje dar islike tie sovietmecio laikai, kai budavo prekiu deficitas negaledavai taip laisvai nueit ir nusipirkt kai reikedavo, gal tiesiog priprato prie to. Nors is tecio puses pas mociute buvo tvarkinga, grazu, o is mamos puses irgi tas pats - daug daiktu, mazai vietos, apkrauta. Tai gal cia iprotis koks nebezinau

Sukau galvą, ką veikt, išvažiavus vyrui į darbą, ir va - pamačiau šį skyrelį taigi, einu ieškot maišų ir verst lauk senienų

šiandien norėjau išmesti kasetes,bet dvi valandas sugaišau,kol perklausiau,kiek prisiminimų,jos vėl lentynoje...

Užjaučiu. Šiaip pokalbis nepadės.
Pamenu pas draugę buvo senelė. Tokia pat. Vienkartinius maišelius panaudotus išplaudavo, išdžiovindavo ir vėl naudodavo ką nors sudėti. Kaip ir visokias dežutes nuo tortų. Kaupdavo viską. Pamenu draugė pasakojo, kad bandyta su ja kalbėti, bet veltui. Gelbėjo tai, kad ji atskirai gyveno. Tai kitiems kaip ir dzyn buvo. Kai mirė, tai pasakojo, kad jie ten absoliučiai viską išmetė.


Aš kartai pabūnu svečiuose pas kokius žmones, kurie mėgsta vieną ar kitką kaupti, tai poto grįžus namo mane apima ūpas tvarkytis. Išmetu iš virtuvės kokį maišą nereikalingų daiktų. Ir vis kartoju sau, kad pasistengsiu į senatvę nebūti tokia kaupike...


O šiaip iš pažįstamų girdėjus tokį būdą atsikratyti biški šlamšto. Juk dažnai vienam ar kitam žmogui norisi kažką palikti - "o gal prireiks". Tai kai pradeda kokį remontą daryti ir tenka viską išnešti iš vieno kambario/virtuvės kitur, tuomet dažniausiai peržiūri žmonės ko reikia ko ne ir išmeta.
Dar daugiau išmeta, kai tenka krauystytis...

Šiandien užėjo noras peržiūrėti spintą. Atsikračiau didelio maišo drabužių - vieni jau buvo nebenešiojami, kiti jau nutrinti, bet vis nekildavo ranka juos išmesti. Šiandien juos išmečiau. Nepalikau skudurams grindis valyti, kaip paprastai tai darydavau, o tiesiog sudėjau į maišą ir ryt iškeliaus į konteinerį. Ir dar kelias poras batų išmečiau.
Atsirado vietos spintoje.
Dabar tik reikia susilaikyti nuo apsipirkinėjimo.

Nors pagalvojus - gerai, kad tokio apsivalymo nedariau prieš kokius du metus. Tuomet buvau labai pastorėjus ir daugelis drabužių pasidarė per maži. O daug beveik naujų drabužių. Sudėjau viską atskirai. Šiandien pagalvojau - gerai kad pasilikau juos. Numečiau kažkiek svorio ir kuo puikiausiai telpu.
Užtat išmečiau visus per didelius drabužius.


Dar perėjau per virtuves spinteles. Atsikračiau nebenaudojamais daiktais. Dabar spintelėse vietos atsirado ir nuo darbastalio galiu paslėpti beveik viską į spinteles.

Turiu kelias knygas nuo studijų laikų. Mokslines. Kažkaip nekyla ranka išmesti. Nesugalvoju ką su jom daryti.

Nemeskite nei nereikalingu drabuziu, nei virtuviniu rakandu, nei knygu. Padovanokite, gal kazkam kaip mtik ju reikia? Siame forume yra tema dovanojamu dalykeliu. Skyrelyje KITA. Gal ka pradziuginsite

Rudenį ir pavasarį irgi švarinausi ir buvau čia paskelbus - dovanoju.
Patikėkit, atsiranda tokių, kur pradeda klausinėti - "ar nesulūžęs", "koks tikslus dydis"... Užsirezervuoja ir dingsta.
Manau neblogiau pasielgiu padėjus maišą prie konteinerio - kam reikia pastebi ir paima.