QUOTE(lepOŽKA @ 2006 12 11, 18:51)
Dažniausiai taip ir būna... Tie patys vaikai, kurie siautėja mokykloj,jei paklausinėt mamų - sakys, geras vaikas, padeda ir t.t. Ir, tikiu, kad jos nemeluoja. O išeina į viešą vietą (mokyklą ar miestą), tai atrodo, pasiunta...
Kuri mama apie savo vaika kalbetu blogai?Reta...Katais sunku ir paaiskinti is kur vaikai pasinesa ta ziuaruma, gal is namu kur tevas nuolat musa mama?taciau jeigu seimoje tokie dalykai nevyksta is kur tada?Nepamirskime, kad dar yra draugai ir gatve. Draugu itaka labai vaikui svarbi, o kartais net svarbiuasia.O jeigu ideali seima, idealus draugai?

Bet ar tokiu buna?Ziurumo pilna visur, televizijoje, laikrasciuose. Juk isijungus zinias dazniuasiai pirma isgirstame kas ka papjove, primuse, ne kas gera filma pastate ar gera darba padare. Taigi, nuo savo vaiku ziuarumo nesam apsidraude, kaip ne visada stengiames gilintis i savo vaiko mintis. Mums gali atrodyti kad MANO seima tikrai nuostabi, taciua gerai pagalvokime, gal kazko truksta: nuosirdaus bendravimo, pasitikejimo...Dazniuasiia viskas nuo smulkmenu ir prasideda.
Vistik tai kas siandiena darosi nekuriu vaiku galvelese, tai kaip auga ju agresija gerai pamascius plaukai piestu pasistoja. Katais kai paklausau kas vyksta mokyklose ar uz jos ribu, paaugliu rate pradedu galvoti kad salia gyvenantis piktas ir siek tiek agresyvus kaimynas yra vieni niekai palyginus su salia gyvenanciu antrokeliu...