Žaizdelė gimdos kaklelyje

Tai va, stebejom stebejom mano zaizdele- padarem biopsija- gydytoja pasake, kad antro laipsnio displazija

Perskaiciau visa foruma, kaip supratau, tai CIN2 arba kitaip HSIL....

Bloga taip, kad negaliu tvertis... Kaip supratau is Jusu pasisakymu, reikes daryti konizacija.... Oi kaip bijau, oi kaip nenoriu...
Gydytoja bande raminti, kad biopsija dare su elektros kilpa, bande pazeistus plotus nuimti, sako, palaukim 3 savaites kol biopsijos zaizda sugis, padarysim vel onkocitologini ir paziuresim, ka jis parodys. Ji sako, kad gali buti, jog ji man pasalino pazeistus plotus su biopsija su elektros kilpa ... Bet kad ir kur skaitau, neradau, kad biopsija atliktu ir tokia gydymo funkcija Jauciu, kad tik nuramint mane norejo, kad tas tris savaites ramiau gyciau


O kaip bijau nu ne tas zodis tiesiog... einu is proto atrodo, akd mirsiu, nenoriu tu operaciju, ir gimdos kaklelis vis tiek liks suzalotas, kaip ten paskui su gimdymu, va jetau jetau...Gal yra forume su panasiom problemom siuo metu, burkmes i buri, bus lengviau istverti visa tai

tempiau aš tą žaizdelės užšaldymą prieš kelias dienas buvau pas kitą gyd., tai sakė, kad ta mano žaizdelė labai maža, tai net nerekomenduojama jos nei uždeginti, nei šaldyti

Pelagija, laikykis viska sbus gerai

Galiu nuraminti visas, kurios šiuo metu laukia ir bijo konizacijos
Visai netikėtai gydytoja aptiko pas mane žaizdelę, po visų tyrimų gavom atsakymą, kad yra CIN1 (kas tai yra nelabai suprantu, bet ir per daug nesigilinu. Kol kas užtenka žinoti, kad nieko baisaus ) Gydytoja sakė, kad reikia būtinai atlikti konizacija
Prieš operaciją buvo baisu, bijojau nežinau ko... turbut labiausiai bijojau... numirti jau jei bijau, tai bijau dėl pacio blogiausio. Nes tuo metu ir tie visi atsakymai atrodė baisiai ir gydytoją pradėjau įtarinėti, kad ji man ne viską pasako. Nu žodžiu... vienintelis noras buvo, kad po operacijos metu paimti tyrimai rodytų palankius man rezultatus.
Paskirtą dieną nuvažiavau į ligoninę. Per tas dienas kol laukiau konizacijos bandžiau save nuteikti, kad viskas bus gerai, kad aš viską ištversiu, kad jei jau ištvėriau gimdymo skausmus, tai biški pakentėsiu ir operacijos skausmus, kad man TURI būti viskas gerai Tas nusiteikimas buvo labai stiprus.
Baisiausia buvo prieš operaciją: persirengti, atsakyti į šimtus seselės, gydytojos, anesteziologės klausimų, pasirašyti šimtą parašų ir... laukti kada ateis mano eilė. Per tą laiką iš didelio streso net pykinti pradėjo ...
Visa išsigandusi, pamėlusi, pabalusi, paraudusi ir visokia kitokia išsigandusi atsiguliau ant lektuvo... drebėjau ir bijojau taip, kad net sunku buvo atrasti mano venas vaistam suleisti... bet, gi seselės nebūtų seselės - rado, suleido ir... ... nežinau po kiek laiko atsikėliau taaaaaaaaip gerai, skaniai, saldžiai pamiegojusi apsidairiau, kad dar esu operacinėj, seselės permetė mane ant ratukų ir nuvežė į palatą, ten dar šiek tiek nusnaudžiau Skausmo JOKIO, blogumo JOKIO tik "kaip faina, kad jau viskas baigėsi " Tą patį vakarą išvažiavau namo

P.s. yra ir tęsinys, nes šita operacija dar viskas nesibaigė, bet gal ir taip jau per daug prirašiau jei idomu, sakykit papasakosiu viską.

Labai noriu, kad patikėtumėt, jog tikrai nebaisi ta konizacija ir nebijotumėt taip labai

Idomu labai, papasakok prasau! Oi kaip tu mane truputi apraminai... Tikiuosi, tau viskas sugijo gerai ir komplikaciju nebuvo...

Pelagija, čia yra 40 psla komentarų apie konizaciją - visos sveikos ir gyvos

Neuogienė, o kur tau atliko konizaciją?

Mane Mažylyje operavo, bet aš ten ir pas gydytoją lankausi, tai pas savo gydytoją ir operavausi.

O po operacijos praėjus gal 5 dienom (nepamenu) aš pradėjau kraujuoti pasiskambinau gydytojai, ji liepė atvažiuoti. Nuvažiavau trumpam, o gavosi taip, kad vėl reikėjo operuoti. Vėl iš naujo gavau narkozę ir vėl taip pat užmigau ir taip pat skaniai išsimiegojus atsikėliau.
Gydytoja sakė, kad tokie dalykai pasitaiko ne retai, o kokia priežastis tai nežinau. Aš tai bandau spėlioti, kad pas mane pratrūko todėl, kad su mažu vaiku namie buvau - ir nešiojau ir kilojau ir visus namų darbus dariau tai gal per mažai saugojau save... nors kita vertus kai viena su vaiku būni tai nepaprašysi 7 mėn. vaiko supratimo

Perskaiciau. Aciu. Nepadeda. Kad ir tavo atvejas, Auges, taip placiai detaliai aprasytas, man skamba kaip kosmaras. Visa menesi namie! .... Kaip gerai, kad tau viskas baigesi, o as va stoviu ant slenkscio bedos ir siaubingai bijau...BIJAU

Pelagija, žinau kad siaubo akys didelės... Bet jei skaitei, rašiau, kad tą mėnesį namie pralaikė mane tik tam, kad neatsirastų tokių koplikacijų kaip pavyzdžiui neuogiene aprašė, t.y. apsaugojo nuo manęs pačios - kad nekelčiau, nepersidirbčiau, kad kaklelis užgytų iki galo. Tfu tfu tfu visus metus tyrimai buvo geri, jokių problemų nėra.
Nebijok.

O geriau papasakok ko bijai? Skausmo? operacijos metu nuskausmina, po operacijos galima vaistus naudoti jeigu skaudės (man neprireikė nei vienos ampulės, nei tabletes). Atsinaujinimo? Ar tu bijosi ar nebijosi - nuo tavęs tai nepriklauso - pasiink gerą gydyttoją - ir bus ramiau. Mirties? Tai nėra grandiozinė intervecinė operacija, kai pjaunami audiniai, kai yra galimybių pažeisti kažkokią didelę kraujagyslę - operuoja per makštį - išpjauna nedidelį gabaliuką ir jį ištiria. Turbūt nėra išvis statistikos dėl mirtingumo po šios operacijos. Jeigu nedarytum operacijos yra galimybė, kad žaizdelė progresuos iki vėžio - o tai pati supranti kur kas blogiau.
Laikykis, mergyt

Pelagija, neuzsiciklink taip, kad bijai Gi taip ramiai pagalvo pagalvok, atsakyk sau i Auges surašytus klausimus ir pamatysi, kad iš tikrųjų tai nebijai, tik šiek tiek neramu o tai yra labai normalu.
Gi iš tiesų ta sena tiesa, kad "padėti sau gali tik pati" šiuo atveju labai tinka Nerėk, kad bijai ir nebijosi
Ir dar pasakysiu savo gyvenimo tiesą, kuri man padeda VISOSE, net ir baisiausiose situacijose - VISKAS TIK Į GERĄ
O kada tau ta operacija nusimato? Labai norėčiau, kad po operacijos kartu su mumis pasijuoktum iš savo baimės ir pasakytum, kad iš tiesų nebuvo taip baisu, kaip galvojai

Neogiena, aciu uz palaikyma... Zinoma, tu teisi, jauciu jau, kad pereinu i susitaikymo stadija, pradedu dziaugtis, kad ne vezi gi surado...

As dabar po triju savaiciu eisiu pasitikrinimui po biopsijos. Gydytoja sake, kad vel darysim onkocitologini. Ji sake turi vilties, kad biopsijo smetu su elektros kilpa ji pasalino man pazeistus plotus. bet kad ir kiek skaiciau, niekur negirdejau, kad biopsija tuo paciu atliktu ir pagydymo funkcija, jauciu, tik nuraminti mane norejo...

Ir perskaicius viska cia, supratau, kad ko gero man darys konizacija... Vienai cia dare konizacija ir su CIN1, o man tai net CIN 2 nustatyta....

Aš jau kaip ir apsisprendžiau darytis konizaciją ir nuėjau apžiūrai pas kitą gydytoją. Padarė kolposkopiją ir patarė neskubėti, nes nemato reikalo daryti konizacijos, nes žaizdelė kaip ir gyjanti. Po pusmečio liepė pasidaryti dar kartą onkocitologinį ir pažiūrėsim, ką parodys atsakymai.

...tai va čia kaip įrodymas, kad kiekvienai skirtingai ir ta žaizdelė ne lygu žaizdelei. Jei jau gydytojai neturi vieningos nuomonės ir viena pataria skubėti, o kita palaukti...
Moralas būtų tas, kad reikia rūpintis savo sveikata, eiti pas gydytojus, tirtis, nepriskirti sau kitų išgirstų ligų ir "neguldyti" savęs anksčiau laiko ant operacinio, prisiklausius visokiausių ligų istorijų ir tuo labiau nelaidoti savęs anksčiau laiko
ir dar karta pasikartosiu, kad konizacija tikrai nėra skausminga ar kokia kitokia baisi operacija