Sveikos merginos,
Čia skaitinėjau jūsų nuogastavimus, ir nutariau pasidalinti savo karčia patirtimi. Kad turiu žaizdelę sužinojau prieš 7 metus, kai pirmą kartą lankiausi pas ginekologą. Tada man pasakė, kad nemaža mano žaizdelė, gal per švelniai pasakyta, žaizdelė, pagal juos visa žaizda. Tai gali būti įgimta, arba būna daug visokių veiksnių dėl ko jos atsiranda. Lankiausi Kaune Kaliniečių poliklinikoje pas gin. Krikštaponienę. Kas pusę metų eidavau darytis tyrimų. Tikrai dėl žaizdelės turėjau daug bėdų, sekso metu kraujuodavo ir tempimai būdavo, negalėjau gerti kontraceptikų (nes tai sudaro geresnę terpę vystytis piktybinėms ląstelėms). Paskui man gydytoja patarė prisirašyti onkologijos klinikoj Kaune, jie turi stipresniu aparatus ir pan, jei kas būtų negerai, tai yra ji virstu piktybine, tai būtų laiku užkirstas kelias baisiai ligai - vėžiui. Na ir toliau aš vaikščiojau, dabar jau į ligoninę, ir vėl tyrimai - atsakymai. Kiekviena karta širdelė drebėdavo einant su-inoti atsakymų. Dar vienas dalykas, visų gydytojų klausdavau kokiu būdu galimą žaizdelę pašalinti, ir visos kaip susitarę man aiškindavo, kad tik operacijos būdu, arba deginant - ko niekas jau nedaro. Na ir ką jūs galvojat, vieną dieną atėjau atsakymo, o man sako: "Prisėskite prašau, mes radom jūsų žaizdelėje piktybinių ląstelių, jums vėžys. Tik nesijaudinkite tai lengviausia stadija" Neatsimenu kaip tą rytą iki darbo nuvažiavau, kelio pro ašaras nemačiau. Pagal gydytoją vienintelis kelias buvo tai išoperuoti, nors po to, pagal ją, yra tikimybė neišnešioti kūdikio ir pan. Bet gryžus namo ir pasitarus su vyru nusprendėm, kad tikrai nesioperuosiu, o važiuosi pasitikrinti į privačią kliniką. Kadangi dirbau Vilniuje neatsitiktinai, draugės rekomendacija, kreipiausi į "Šeimos medicinos centrą", pas ginekologę Krasovskaja. Išgirdusi mano istorija, neteko žado. Sužinojau, kad žaizdelė pašalinti įmanoma dar 3 būdais be operacijos. Vieną iš jų, užšaldymą azotu, pasirinkau. Tiesa, ten man padarė visus reikalingus ir nereikalingus (kuo aš labai buvau užsispyrusi kad reikia ) tyrimus. Jau po paprasto citologinio buvo aišku, kad man nėra jokio vėžio, ir dar darė biopsija( ištiria visus kaklelio sluoksnius). Buvau pati laimingiausia moteris pasaulyje kai sužinojau tą nuostabią naujieną. Bet dar laimingesnė buvau, kai sužinojau, kad žaizdelės jau neturiu. Procedūra buvo ne iš linksmųjų, nes tikrai nemaloni. Ir gydymosi laikotarpis buvo ne koks. Bet dabar prisiminus tai vieni juokai. Tikrai esu labai dėkinga gydytojai Krasovskajai, ir niekaip negaliu pateisinti tų kitų ginekologių pas kurias lankiausi. Nesuprantu ar tai buvo jų abejingumas, ar nesupratimas.
Bet viskas gerai kas gerai baigiasi
jei turėsite klausimų rašykite, klauskite, kuo galėsiu tuo padėsiu, ar patarsiu.
Jei visur uždaromos durys, žinokit, Dievas mums visada atvers langą. Tada ateis ir Laimės pajauta - rami, šilta ir viltinga...