Labukas, skaitynejau ir nutariau parasyti savo istorija. Kazkas galbut pasmerks, o gal kazkas izvelgs patarimu...
Na, istorija tokia, kad mes pazistami jau daugiau nei 5 metai. Jis buvo mano geriausios drauges draugas... As irgi tuo metu turejau drauga ir mes sauniai tuos metus leidome keturiese, aisku,
tol, kol mano drauges draugas nepradejo man rasyneti.. is pradziu tai buvo "nekaltos" sms, patarimai, ispudziu pasipasakojimai ir t.t. Bet veliau supratom, kad esam nerealiai panasus... o tas labai suartina, ypatingai tada, kai suvoki, jog tavo "antroji puse" tau visiska priesingybe, ir nieko bendro lyg ir neturime. Taip buvo tiek man, tiek jam... Netraukdavo nei jo namo pas savaja, nei manes pas savaji... galiausiai, jis pradejo man rasyneti visai kitokio pobudzio zinutes: kad jam patinku, kad negali be manes, kad mane myli, kviete susitikti, praleisti laika drauge... Galliausiai pastaciau ji i vieta ir uzdraudziau man sitaip rasyneti, galu gale, jis mano geriausios drauges (jau tuo metu) suzadetinis... Isivyravo tyla. Jis ja vede, su draugu buvome ju vestuvese, po metu kitu ji pastojo... Vis dar tyla... Jai besilaukiant jis vel eme man rasyneti, kad nerealiai suklydo ja vesdamas, kad daugiau negali jie buti kartu ir t.t. Bandziau ji itikinti, kad tai laikina ir t.t. Bandziau jiems abiems padeti. Bet galiausiai as palikau savo drauga, ir mano drauges vyras tuomet isreiske visiska aktyvuma mano atzvilgiu, neatsitrauke nuo manes, sieke mano meiles (
nes buvo akivaizdu, kad ji myliu, tik ta ilgokai slepiau is pagarbos draugei, ju santuokai...). Galiausiai jis ateina ir pasako, kad paprase jos skyrybu...
ir tada prasidejo kosmaras...
Guodziau ja, bandziau ja moraliskai palaikyti, ir tuo tarpu begau nuo jo, kad jis "ateitu i prota" ir griztu i seima...Bet niekur nepabegau, po ju skyrybu praejo keli menesiai, ir as pradejau su juo susitikineti...
Ta suzinojo mano geriausia drauge ir finalas to, kad likau apkaltina isskyrusi ju seima, zodziu, drapstoma purvais (na, kaip iprastai buna, nes gavosi taip, kad buvau trecia). Na, su visu tuo susitaikiau ir su
jos skleidziamu melu susigyvenau, ka jai belieka daugiau kaltinti, juk liko viena, gimde viena, ir augina viena savo vaika... Nors kur slypi ju skyrybu priezastis jie puikiausiai zino, tik moteriai greiciausiai lengviausia apkaltinti kita moteri.
Na, butu galima dar daug cia kalbeti ta tema. bet pabaigoje noriu pasakyti tik viena, visuomet smerkiau tokius vyrus (paliekancius seimas) ir moteris (kurios daznai paskatina ju isejima), bet yra kaip yra teko paciai visa tai isgyventi. Dabar mes susituoke ir laukiam pirmagymio. Manau, kad tai lemtis. ir negalioja jokie vede vyrai tai mire vyrai ar pan. Viska padiktuoja sirdis ir laikas
o tavo drauge zinojo kad jis tau rasineja? manau, kad ne.. apie kokia draugyste tu kalbi? tu isvis supranti ka tai reiskia? mano drauge tai pirma suzinotu jei jos draugas ar suzadetinis man rasinet sms pradetu...drauge guosdama turbut nesakei kad myli jos vyra? ko tikejaisi su juo susimesdama ? geliu ir sveikinimu? labai logiska kad sulaukei paniekos nes tu to tikrai verta.. kaip drauge -tikrai.net priesui nelinkeciau tokios drauges...