QUOTE(Evi @ 2007 01 07, 05:58)
nerciukaz - nuostabi pavydetina istorija.
As su vienu zmoguciu bendrauju internetu jau metus bet tik draugiskai, nes turejau vaikina. Issiskyrus su vaikinu, pradejom sneket artimiau, puoselet viltis, kad gal susitiksim ir ..... bet susitiksim tik po 2 men. ir tik tada paaiskes, ar pajusim realius jausmus vienas kitam. Dabar net nezinau kaip geriau elgtis: stengtis islaikyti grieztai draugiska bendravima ir ziureti, kas bus per pasimatyma, ar leisti sau "plaukti pasroviui" ir reiksti dabar simpatijas, o po to eiti savais keliais, jei per pasimatyma nebus tos taip laukiamos kibirksties... Del to baisiai ir sunku... o susitikti anskciau niekaip neiseina.
Turbut tik norejau pasidalinti mintimis, nes tikiu kad daugelis turejusiu internetinius santykius yra tai pereje.
nemoku paaiskinti, ir turbut to nepatyres nesupras, bet visada tarp musu buvo ypatigi jausmai

jei tavo zmogus yra toks pat realybeje, kaip virtualiame pasaulyje, nematau problemos

pamatysi, viskas savaime gausis

as kaip atsimenu, eidama pirma syki su juo susitikti, ne trupucio nesijaudinau, nzn kodel

ir radau ten ta pati zmogu, kuri pazinau skype