Fantastikos mėgėjai

O aš perskaičiau dar kartą "Haukas ir Fišer", kadangi buvau labai senia skaičiusi, tai net neatsiminiau,kas žudikas. Smagiai susikaitė.
Dar Sergej Lukjanenko - ŠVARRAŠTIS - na, ką pasakyti, Lukjanenko, bet... viena silpnesnių knygų, mano nuomone. Nei "Gilumai", nei "Spektrui" neprilygsta.
Ir Robert J. Sawyer - SKAIČIUOJANTIS DIEVAS - nepatiko Per daug kalba, veiksmo per mažai, intrigos nėra...

Klepesova, Michael Marshall Smith - TIK Į PRIEKĮ (bent jau man) Gero skaitymo!

OI TIK DABA PASTEBĖJAU ...
net gėda pasidarė- skaičiau iš karto kelias temeles... ir mano kompas strigo... na trumpiau- šią žinutę net į kelias temas įkėliau...Atleiskit merginos- ten kitos knygos buvo kitai temai skirtos... Oi kaip gėda man pasidarė...

Na faktas toks: skaitau ne tik fantastiką, bet ir detektyvus, meilės romanus kartais ir šiek tiek rimtesnę literatūrą- bet tik kartais
NEPYKIT...Tikrai gėda...

Foxeno visada tokie geri postai Nusipyliau visus rekomenduotus lietuviu autoriu kurinius, lig tol kazhkaip maniau kad neturim mes fantastu

Pradzioje nei vienas nebunam isrankus ... gal del to, kad nelabai turim su kuo palyginti. Kuo daugiau skaitai, tuo auksciau kyla kartele... kol galiausiai ispindeji, it foxenas i senatve...
Prathett'o knygos pakelia satyra i visiskai nauja lygmeni. Tarp tradicinio jumoro ir Prathett'o tiek pat bendro kaip tarp rusu cirko ir Cirque du Soleil. Baltai pavydziu. Kaip ir visiems, kurie dar "neatrado" discworld'o. Kaip ir sau paciam, bo jau galandu nagus ant "Reaper Man". Is savo dar ganetinai trumpos pazinties su TP, leisiu sau izuluma rekomenduoti pradeti nuo "sargybos" serijos: "Guards! Guards!", "Men at Arms", "Feet of Clay", "The Fifth Elephant", "Night Watch" ir "Thud!". Tokio pasirinkimo privalumas tame, kad sios temos knygos gana "reguliariai" paskirstytos per Pratchetto kuryba ir leidzia kartu sekti autoriaus, kaip rasytojo, tobulejima. Ir siukstu nesileiskit suklaidinami "plot summary" virselio nugareleje: kiekviena karta juos skaitant mane suima neapsakomas siaubas, nes nes ima atrodyti, kad knyga nusimato buti ziauuuuuriai nuobodi... Ir, matyt, ne man vienam taip, nes kazkuris is kritiku yra taikliai issireiskes "...trying to summarize the plot of a Pratchett novel is like describing "Hamlet" as a play about a troubled guy with an Oedipus complex and a murderous uncle..."

Beje, broliai zuikiai, kaip mes cia uzmirsom pamineti R.Aspirin'a ir viena is jo "Myth Adventures" serijos knygu isleistu Eridano pavadinimu "Bleniu vezecios". Nors iki siol niekaip neissiaiskiniu kas per dyvas yr tos "blenys", bet knygos vertimas, dera pripazint, ganetinai vykes. Tolimesni sios knygos sequel'ai vis labiau ir labiau "issiseme", bet tai neturetu stebinti, kadangi ta problemele, panasu, kamuoja beveik visus autorius (isskyrus Pracetta, zinoma... ). Anksciau rusiskus jo vertimus turejo Mashkov'o biblioteka, bet dabar, kazkodel, nebera... Jei uzkibsit, likusias knygas gali tekt zvejot anglu kalba. Beje, idomus faktelis: R.Aspirinas mire lovoje skaitydamas ... T.Pratchett'o knyga.

"bleniu vezecias" skaiciau labai smagiai susiskaite, o va man is F visai neprilipo "juodoji gvardija " ir visi ten tesiniai.... ir yra eridano isleista "goblinu veidrodis" autoriaus jau nepamenu, bet viena is nedaugelio knygu kurios nepajegiau uzbaigti... nu tokia nuobodi..

iš www.lkz.lt (autorystės nesisavinu) : blė́nys sm. pl. (1) žr. blėniai: Koks čia darbas – vieni blė́nys! Brž. Nedaryk blė́nių! Brž. | Jūs abi pilnos blė́nių PnmR.
toliau iš ten pat:
blė́niai (la. blēņi?) sm. pl. (1) niekniekiai, niekai: Tavo tokie blė́niai man nepatinka Brž. Blė́niais neužsiimk, duotą darbą dirbk Brž. | Ir išsirinko blė́nių (menkos sveikatos) mergaitę Brž.
Vežėčios prilipo, kai skaičiau... nors dabar nepamenu, apie ką, bet žinau, kad paskaityt dar kartą visai nieko
O va gvardijos pirmos knygos visai nieko buvo, toliau - ištempta per daug.

Blėnių vežėčias ir aš skaičiau. Patiko Gal reikės dar kartą paskaityti?
O "Goblinų veidrodis" apie ką nepamenu, bet puikiai atsimenu, aip sunkiai ji man skaitėsi - labai nuobodi.



Man irgi pirmosios gvardijos knygos patiko, tik paskui "išsitempė". Ir dar Eridanas po pertraukos tęsinius pradėjo leisti...

Foxenai, o angliškas Pratcheto knygas susipirkai Lietuvoje ar per kokį nors amazon.com?


Taip, tiek Pratchetas, tiek Asprinas super, nors skaityta jau senokai, bet labai malonus įspūdis išlikęs

Gvardija tuo metu kai buvo išleista manęs kažkodėl neužkabino, gal dabar kitokia nuomonė būtų? O tęsiniai kaip tęsiniai... kaip pvz. su vorų pasauliu. Pirmosios knygos super.. bet kai po kelių metų ėmė tęsinius leist, tai net nebeskaičiau.

O man kazkaip voru pasauliai patinka, tiek pirmosios knygos, tiek tesiniai kazkaip visai faina ta serija
Perskaiciau Simono Greeno "Kraujas ir garbe". Man patiko, labai

Na aš pastebėjau, kad dažnai kreipiu dėmesį ne tiek į kalbą (pakeikiu, aišku, tuos vertėjus), kiek į tai, kaip lengvai gali suprast pagrindinę mintį. Tarkim, skaitau kokį Klarką, knyga yra suskaidyta skyriais ir kalbama apie skirtingas grupuotes. Priėjus prie tą pačios grupuotės istoriją tęsiančio skyriaus, jau nebepamenu, kas buvo rašyta ankstesniame skyrelyje apie ją. Nežinau, gal vertimo pasekmė, bet kol bandai suprasti kas ten su kuo kaip ir kur, tai pamiršti, kas jau buvo parašyta...
Vorų pasaulis - gerai skaitosi, paskutinės knygos šiek tiek "patrūkinėjusia" mintim, bet daug geriau, negu juodoji gvardija. Nors man ir šios skaitėsi lengviau, negu, pvz, "Ulisas" (gal dar nepribrendau iki to, arba vertimas ne koks), ar dar kelios kitos...

na va, i musu vietine bibliotelekele atveze nauju knygu, tai pradedu eridano serija is naujo trumpa apzvalga ir ispudziai, gal kas neskaite, tai bus naudinga

Dean Koontz "Griaustinio namai" kad tai fantastika supranti tik paciam gale. pradzioj atrodo kaip detektyvas skaiciau genama minties - o kas gi toliau bus

Robert Sheckley "KOrporacija Nemirtingumas", sitoj knygoj dar ir labai nuotaikingas apsakymas idetas, apie tai, kaip skirtingai suvokiama meile ir atlygis

o pats "nemirtingumas"... istorija gal ir nieko susukta, bet pati problema, gyvenimas po mirties.. na man ispudzio nepadare

Clifford D.Simak "vilkolakio principas" ir apsakymas 'pasaulis , kurio negali buti" - abu tikrai puikus, gal kad as labai simak stiliu megstu knygoj ir intriga ir laiminga pabaiga yra, nors is esmes apie sizofrenija parasyta , o apsakymas - apie monoizma , kai pasauli sudaro ne du, o vienas pradas. turetu ir jum patikti

Amazonas yr mano geriausias draugas. Bais nemegstu vaiksciot po parduotves.

Gvardija man irgi nepatiko. Jau po pirmu triju knygu visiskai praradau susidomejima.

Voru pasaulis nepaliko jokio ispudzio: skaityti galima, ziauriu nusisnekejimu nera, koncepcija idomi, bet ... jei butu apsistoje grazume ties pirma knyga, ispudis liktu geresnis. Kazka panasaus, deja, galima pasakyti ir apie Le Guin Zemjures burtininka ir apie Sapkovskio raganiu. Pirmosios knygos tiesiog puikios, bet likusios, kaip rusai sako, "palieka noreti geriau".