Santuokos įžadų įtvirtinimas

Puiki mintis. Jau radau, kas padės suorganizuoti. Belieka tik užsakyti gerą orą.

Na nusprendėm tikrai be piršlių, su viena pora ir svečiais švęsti Ačiū už patarimus Prieš baliuką dar pasifotkinsim prie bažnyčios ir trauksim švęst O suknytę visgi pirmą išsirinkau - dvejojau tarp jos ir paskutinės, bet.. Nugalėjo spalva

gerai nusprendete! mes ir taip palnuojame!pirma susirasyti,na ir kada ateiti i baznytele!

Susituokiau tik civiliniu budu, be iskilmiu. Jokiu svenciu tuomet nereikejo, nenorejau, atrode nesvarbu. Bet kazkur giliai sieloje vis delto buvo toks noras susituokti baznycioje. Maniau, kad tai kada nors padarysiu, juolab, kad su vyru esame "pakenciami" katalikai. Vis dazniau tenka sugrizti i baznycia, mire artimieji, auga vaikai, juos krikstijam, dalyvaujam misiose, vis dazniau jauciausi nepilnaverte, kad kazkada nenorejau ir neisdrisau susituokti baznycioje (nors MB to ir nesiule). Galbut ir kazkoki isipareigojima pries teveli jauciu, kad jam kitam pasaulyje butu smagiau, ar senstant sentimentalumas prabunda, ar kaip cia suprasti? Vis uzsimindavau vyrui, kad noriu susituokti baznycioje, kad blogai jauciuosi, kad, atrodo, toks svarbus dalykas vis dar nesutvarkytas, na, jis buvo lyg ir nieko pries. Bet kai pernai artejo musu santuokos jubiliejus ir kai konkreciai reikejo paskirti data, laika, laukeme kunigo skambucio, mano vyras nusprende atideti. Mazdaug ne dabar, o kada nors. Tiesa sakant, man tai buvo didelis smugis, kazkaip ir laukiau to ir bijojau, o gal per daug viska sureiksminau, nezinau. Galvojau, pati dar jauna, vaikai mazi, visiems bus grazus prisiminimas, kartu ir dusioje ramiau. Susipykome tada ir pamirsome ta tema. Visa laika del to isgyvenu, prisimenu nuoskauda. Vis galvoju, kam kvarsinu galva tokiais dalykais, svarstau, galbut tai tik eilinis mano kaprizas. Puikiai suprantu ir ji, – kam cia tuoktis, jei ir taip susituoke, juokinga ne kitaip. Versti vyra tuoktis per prievarta daugiau negu kvaila, taigi tenka su tuo susitaikyti. Kaip jums atrodo si situacija, ar tai ne kvailas noras pasivyti prabegusi laika? Kaip susitaikyti ir atrasti vidine ramybe?

manau noras tikrai nekvailas ypac jei esi tikinti, ir tai tau yra svarbu ir is religines puses
be to - bus grazi proga - sutvirtinsite savo senus istikimybes ir meiles izadus

manau tai puiku

As irgi taip manau, kad tai butu labai grazu, po daugelio metu palaiminti savo santuoka, duodant izadus baznycioje

As irgi noreciau ir baznycioje susituokti, bet ne is tikejimo puses, man tiesiog atrodo labai grazu

mes irgi nesituokėm bažnyčioje... tiesiog susiklostė taip situacija... žadam tai padaryti 10 mečio proga

Manau, tai labai gražus ir normalus noras susituokti bažnyčioje, kad ir praėjus keleriems metams. Juk visokių aplinkybių gyvenime būna, kad ne visada išeina viską padaryti iš karto. Sėkmės jums, ir kad Jūsiškis taip pat pritartų šiam gražiam norui !

Kazkada as galvojau, jog jei tekesi, tai santuoka bus tik civiline, o vat baznytine santuoka bus daug veliau, kaip laimingo gyvenimo ir meiles vainikavimas Taciau dabar neisivaizduoju savo santuokos be Dievulio palaiminimo
Manau, kad tavo noras yra labai geras ir jokie cia ne kaprizai

Labai normalus noras. Yra tokiu poru, kurios specialiai nesituokia baznycioje, nes nori paziuret ar tvirta santuoka bus. O kai sulaukia penkmecio ar kito jubiliejaus tai ir baznycioje palaimina ja.
As tai irgi noresiu po kiek laiko baznycioje pakartot izadus, nors mes tuokemes tik baznycioje

va mes irgi nesituokem baznycioje,ne del to kad negalejom,bet del to kad nenorejau is kart visur susituokti,sakiau kai bus vaikuciu krikstysim ir tada tuoksimes,arba desimtmecio proga,atnaujinsim izadus.
yra tokiu zmoniu kurie paskuba tuoktis baznycioje,o paskui gailisi kodel tuokesi su zmogumi su kuriuo issiskyre po kokiu 1m. o kai suranda tikra meile jau negali priimti baznytiniu izadu. tai visa gyvenima gailisi,tad geriau neskubeti.