Įkraunama...
Įkraunama...

Mamos mirtis. Kaip tai išgyventi?

QUOTE(Daivija @ 2009 03 08, 21:10)
As tai per laidotuves net nefotkinau, nors teta buvo su fotiku. Mano atminty ji gyva. Ir per laidotuves atrode, kad ten jau guli nebe mama. Mama kazkur salia, bet ne karste. Ir net kai pries isnesant karsta reikejo atsisveikinti - buvo labai keista, pabuciavau kaip koki keista daikta, nes mamos siela jauciau salia saves ir dabar jauciu, kad ji mane lydi ir saugo  verysad.gif

perskaičiau ir nustebau - man lygiai lygiai atas pats. Per laidotuves aš tiesiog jutau, kad ten - tik mamos kūnas, toks keistai svetimas, bet ne ji pati. Keista, bet taip buvo. Ir nuotraukų turiu tik 1. Nukišau giliai giliai. Nepatinka man laidotuvių nuotraukos. Smagiau prisiminti žmogų gyvą.
Atsakyti
Viespatie brangus kodel sako kad laikas zaizdas gydo,oi nevisada!man viskas prasidejo kai buvau 13 mire mano DU PIRMOS KARTOS PUSBROLIAI,oj skausmas were sirdi,tai buvo Kucios ir Kaledos,eh net dabar praejus tiek metu ta swente mane zlugdo....tai kaip as sakau prasidejo mano gywenime tikras mirciu maratonas....
Kaijau buvau paugle per viena vasara palaidojau 3 gerus draugus tarp ju tu metu buvusi vaikinas buwes,oj.... dar kaip ir drauges mergaite kuriai buvo metukai atrodo,pries tai jos teti,dar drauges broli ir jo zmona kurie paliko 4 menesiu sunu,o galiausei 2008 02 16 naktis,jau po 12 nakies,mano mama nukrito nuo laiptu gili koma ,mirtis 19 diena ,praejo dar tik metai ,o kai pagalvoju,ar atvaziuoju kur gyweno mano mamyte Dieve ta nuotrauka kai i ja paziuriu ji daryta ta pacia paskutine jos nakti,kaip skaudu oi kaip skaudu...bet visi kas pazysta sako kad gerai issilaikiau kad stipriu nerwu esu ,ir mano sesuo tokia kaip as!
bet ta nakti mes swentem mano patewio 40taji jubilieju nor jo gimtadienis vasario 14d.bet atkelem i sawaitgali,kaip tik 14 d,jie susipazino swente ir sia swente....tai jis sakydavo Dievas mus sujunge ir Dievas isskyre....
bet iskart po laidotuviu suzinojau kad laukiuosi,ir supratau kad tai is aukstai siusta ....
Papildyta:

mano gimdymas buvo labai sunkus ir komplikuotas,tai galiu prisiekti kad ja jutau ji stowejo man po desine....nir dabar kartais juntu ja salia....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo dajna: 16 kovo 2009 - 16:03
gal ir neveltui sakoma, kad Dievas nenduoda žmogui tiek, kiek jis negalės pakelti.
4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Daivija @ 2009 03 08, 20:10)
As tai per laidotuves net nefotkinau, nors teta buvo su fotiku. Mano atminty ji gyva. Ir per laidotuves atrode, kad ten jau guli nebe mama. Mama kazkur salia, bet ne karste. Ir net kai pries isnesant karsta reikejo atsisveikinti - buvo labai keista, pabuciavau kaip koki keista daikta, nes mamos siela jauciau salia saves ir dabar jauciu, kad ji mane lydi ir saugo  verysad.gif

Ne as fotkinau, o pussesere, man tas maziausiai rupejo.
Papildyta:
QUOTE(pandora2006 @ 2009 03 08, 21:22)
mes per laidotuves ne fotkinam, o kam? vis tiek neziurim i tas nuotraukas,o jos dulksta, kam save skaudint ir pilti ant zaizdos druskos.

Pries kelias dienas butent taip ir pagalvojau - kazin ar kada prisiversiu pazvelgti i tas foto.
Atsakyti
Pas mane iki šiol dar yra į telefoną įvestas mamos numeris , nors jis jau ir atjugtas. O kaip pas jus ? Kartais bandau paskambinti tuo numeriu sad.gif bet man atsako kad abomementas nepasiekemas keipkites į .....ir t.t.
Yra ir vienintrele palikta žinute 2007m. kaledu proga siustas pasveikinimas....

Nežinau , jai netyčia ištrinčiau ta numeri , tai man butu katastrofa . O ta žinutre ir man daug ka reiškia .

Papildyta:
QUOTE(_Kere_ @ 2009 03 27, 20:45)
Pries kelias dienas butent taip ir pagalvojau - kazin ar kada prisiversiu pazvelgti i tas foto.

Mes ir nefotkinom, o kam... ? . Bet praejus metam , gal visdelto dar karta i tai pažiurėčiau . Nors gal dabar taip šneku, kai neturiu nuotraukų...Nu nežinau verysad.gif
Atsakyti
aš irgi neištryniau ir neištrinsiu mamos telefono numerių (mobilaus ir vietinio) niekada. Tėčio numerio irgi neištrinsiu. Kiap norisi jiems paskambinti. Apskritai labai pasiilgau mamos verysad.gif
Atsakyti
As irgi neistryniau...Bet kaip jieskau abonento is M raides stengiuosi labai greit prasukti visus M vardus...
Dar visai neseniai,tiksliai zinodama,kad tetis isvykes,skambindavau ju vietiniu telefonu ....Zinodavau,kad nieks neatsilieps ir...kaukdavau paspringus asarom...Nes niekada taip nebudavo,kad neatsiliepdavo-ji pastoviai budavo namie.O jei isvykdavo,perspedavo,kad nesijaudinciau,jei skambinciau,o nieks nekeltu ragelio..
Vakar kaip tik nusipirkau knyga "sielu keliones"...Keli perskaityti puslapiai dave kazkoki nusiraminima...kad jai nieko nenutiko,kad ji mato mus ir yra laiminga....Jauciu,kad griebiuosi paskutinio siaudo,menkiausios informacijos ir tikiu tuo,kuo niekada negalejau pagalvot,kad sventai tikesiu.....Jieskau irodymu,kad jai VISKAS GERAI....Po tokios info ,kuri laika tarsi nusiraminu,ir vel.....
Atsakyti
QUOTE(gryda @ 2009 03 28, 11:45)
aš irgi neištryniau ir neištrinsiu mamos telefono numerių (mobilaus ir vietinio) niekada. Tėčio numerio irgi neištrinsiu. Kiap norisi jiems paskambinti. Apskritai labai pasiilgau mamos  verysad.gif


As mamos Nr. istryniau, zinute irgi (o gal nereikejo g.gif ) Bet tevo namu telefonas ivestas "Tevai" verysad.gif As irgi labai labai labai pasiilgau mamos user posted image
Atsakyti
QUOTE(Viliausmama @ 2009 03 28, 13:40)

Vakar kaip tik nusipirkau knyga "sielu keliones"

Kas per knyga ? Kur pirkai ? Man ir tokios reikia.
Po mamos mirties esu žiurėjus daug dokumentikos apie mirti apie pomirtini gyvenimą. Ieškojau sau nusiraminimo , kad mirtis tai dar nevisko pabaiga. Įdomu butu ir knygą paskaityti.
Atsakyti
QUOTE(iingri @ 2009 03 28, 17:42)
Kas per knyga ? Kur pirkai ? Man ir tokios reikia.
Po mamos mirties esu žiurėjus daug dokumentikos apie mirti apie pomirtini gyvenimą.  Ieškojau sau nusiraminimo , kad mirtis tai dar nevisko pabaiga. Įdomu butu ir knygą paskaityti.

Kadangi gyvenu provincijoj,tad knyga uzsisakiau per pigu.lt ir man atsiunte.Taciau per ta knygos laukimo perioda teko apsilankyti Vilniaus Akropolio knygyne,tad ja ten irgi pamaciau.Bet kadangi jau buvau belaukianti tos knygos,o ir kaina buvo tokia pati netgi su siuntimu-palaukiau atsisiuntimo.Dabar tik gailiuos,kad ten buvo tokio pat pobudzio,to pacio autoriaus M.Newtono kelios knygos ir ju nepaemiau. Skaiciau,kad galima sia knyga rasti ir bibliotekoj.Autorius yra mokslu daktaras,atestuotas hipnopterapijos specialistas.Nesuku sau galvos,galbut tai simtaprocentinis blefas-bet man keli tie puslapiai kol kas labai padejo.Tebunie as save ir apgaudineju,bet tiesiog negaliu sau kitaip palengvint sio periodo....
Apie sia knyga suzinojau cia SM,religijos skyrelyje.Ten net cituojama ji.Perskaiciau dar tik keliolika puslapiu....Tuo momentu pradejau bliaut,bet tik nuo kazkokio palengvejimo...Nezinau ar ilgam...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Viliausmama: 28 kovo 2009 - 18:28
dar yra knyga: Sylvia Brown "Gyvenimas anapus (ar po mirties - nebepamenu). irgi man labai šiek tiek nurimti.
Atsakyti
QUOTE(gryda @ 2009 03 28, 20:16)
dar yra knyga: Sylvia Brown "Gyvenimas anapus (ar po mirties - nebepamenu). irgi man labai šiek tiek nurimti.

Reiks paskaityt,kai baigsiu sia....
Atsakyti