QUOTE(gryda @ 2009 04 29, 18:25)
savo vaikučiui ta ir darau ačiū
savo vaikučiui ta ir darau ačiū
Jau kelios dienos pries mamyciu svente jauciuosi DAR BAISIAU...dainos MAMAI,koncertai MAMAI,vaikuciai reklaminiuose klipukuose kalba apie MAMAS.....Zinau ,kad butume rytoj susede visa seima prie stalo,juokave,bendrave....Visada buvo tokia tradicija.Diena pries,kaip siandien,mama paskambindavo man 100k,vis klausdama:"daryt sia misraine ar kita"guosdavosi,kad "negraziai apskrudo kepta vistyte"sventes stalui.Kiekviena kart sakydavau:mama viskas tinka,viskas gerai...Gal net papykdavau,kad del tokiu smulkmenu suka galva o as lakstau prie telefono...Viespatie,kaip noreciau,kad JI MAN PASKAMBINTU.................
Manau ant kapo vaziuosiu viena,be vyro ir vaiku...Tiesiog prie kapo kauksiu tiek kiek man reikes.....
Manau ant kapo vaziuosiu viena,be vyro ir vaiku...Tiesiog prie kapo kauksiu tiek kiek man reikes.....
tikrai liudna, net negaliu tweliko ziuret vien koncertai ir dziaugsmas 
Kaip jus visas suprantu.Man ir taip truksma mamos.Siandien 3metai kaip abieju tevu iskarto netekau.Baisi istorija.Jos nepasakosiu.
Manlabai skaudu matyti visus rengynius.Noriu verkti.Bet susilaikau nes nenoriu prie namiskiu.
Man jos dar taip truksta.Jauciuosi kaip dar visai vaikas.Kuriam reikia mamos krutynes.Nors pati jau esu mama.
Ek tas gyvenimas
Manlabai skaudu matyti visus rengynius.Noriu verkti.Bet susilaikau nes nenoriu prie namiskiu.
Man jos dar taip truksta.Jauciuosi kaip dar visai vaikas.Kuriam reikia mamos krutynes.Nors pati jau esu mama.
Ek tas gyvenimas
Liudna .
Aš kai klausau daina " ...o kaip aš myliu savo mama..." dainuoja Mikutavičius su vaikais visada verkiu
.Aš kai klausau daina " ...o kaip aš myliu savo mama..." dainuoja Mikutavičius su vaikais visada verkiu
QUOTE(gryda @ 2009 05 04, 20:36)
taip, liūdna, betgi gyvas į žemę nesulysi. Mes privalom laikytis, gyventi, šypsotis - dėl kitų ir dėl savęs, ir netgi dėl savo mamyčių (tėvelių). Nes jie nenorėtų mūsų matyt amžinai liūdinčių ir sielvartaujančių.
QUOTE(gryda @ 2009 05 04, 20:36)
taip, liūdna, betgi gyvas į žemę nesulysi. Mes privalom laikytis, gyventi, šypsotis - dėl kitų ir dėl savęs, ir netgi dėl savo mamyčių (tėvelių). Nes jie nenorėtų mūsų matyt amžinai liūdinčių ir sielvartaujančių.
Man per mamos laidotuves sakė, kad neverk, paleisk mamą, tegul jos siela išskrenda, nes jei sielvartausi ir verksi, ji negalės išskristi ir negalės nueiti pas Dievą. Iš prigimties nesu verksnė ir per laidotuves laikiausi gan stipriai. Bet kuo toliau, tuo stipriau darosi blogai, skausmas nelėgsta, o didėja. Bet vis tiek mes liekame čia ir turime gyventi toliau vardan savęs, vardan savo vaikų, vyrų, mylimųjų. Vardan to, ko mūsų mamos ar tėveliai troško iš mūsų, kai dar buvo gyvi. Nors, tiesą sakant, daug ką dariau mamos skatinama, drąsinama. O kaip reiks daryti be jos palaikymo, aš nebežinau
Ji visada visada tikėjo manimi.... Mama mirė vos prieš 12 dienų.
QUOTE(AgnePagne @ 2009 05 07, 13:38)
Mama mirė vos prieš 12 dienų.
Nuoširdi užuojauta.
Ilgai skaudės širdelę. Labai ilgai...
QUOTE(AgnePagne @ 2009 05 07, 11:38)
Man per mamos laidotuves sakė, kad neverk, paleisk mamą, tegul jos siela išskrenda, nes jei sielvartausi ir verksi, ji negalės išskristi ir negalės nueiti pas Dievą. Iš prigimties nesu verksnė ir per laidotuves laikiausi gan stipriai. Bet kuo toliau, tuo stipriau darosi blogai, skausmas nelėgsta, o didėja. Bet vis tiek mes liekame čia ir turime gyventi toliau vardan savęs, vardan savo vaikų, vyrų, mylimųjų. Vardan to, ko mūsų mamos ar tėveliai troško iš mūsų, kai dar buvo gyvi. Nors, tiesą sakant, daug ką dariau mamos skatinama, drąsinama. O kaip reiks daryti be jos palaikymo, aš nebežinau Ji visada visada tikėjo manimi.... Mama mirė vos prieš 12 dienų.
Ji visada visada tikėjo manimi.... Mama mirė vos prieš 12 dienų.Kaip tau dabar sunku
. Laikykis
Ačiū, merginos 
Labiausiai man po mamos gaila mano sūnelio, kuriam močiutė buvo didžiausia užtarėja. Ir tečio, kuris man sakė, kad mam jo gyvenimo moteris, nors jie negyveno kartu jau kelerius metus. Bet jis visada ją slaugė, visada ja rūpinosi.
Po kiek laiko jūs visos aprimote po laidotuvių?
Labiausiai man po mamos gaila mano sūnelio, kuriam močiutė buvo didžiausia užtarėja. Ir tečio, kuris man sakė, kad mam jo gyvenimo moteris, nors jie negyveno kartu jau kelerius metus. Bet jis visada ją slaugė, visada ja rūpinosi. Po kiek laiko jūs visos aprimote po laidotuvių?
