Įkraunama...
Įkraunama...

Mamos mirtis. Kaip tai išgyventi?

QUOTE(AgnePagne @ 2009 05 10, 10:54)
Taip, pirmąsias dienas aš eidavau kasdien. Dabar jau nebuvau kelias dienas, bet tik todėl, kad taip norėjosi. Beveik kas vakarą lėkiau į gamtą, vaikščiojau miškais, kuriuose mačiau ne vieną laukinį žvėrį, sėdėjau prie laužo. Tiesiog taip norėjosi. Bet iš tiesų, tai smagu, kad ji visai šalia. O Karmėlavos kapinės irgi gražios, ten ošia pušys, ten šviesu. Ir, manau, svarbiau būti mintimis su mama, o ne kasdien lėkti prie jo kapo.


Na taip, bet vistiek...
Atsakyti
mano mama iš Klaipėdos, kur gyveno ir kur iškeliavo į anapus, buvo nuvežta ir palaidota jos gimtinėj, už beveik 300 km nuo Klaipėdos. O man iki jos dabar apie 70 km. Kasdien neprivažinėsiu. Bet aš manau, kad mūsų išėję artimieji gyvi tol, kol mes juos prisimename, kol apie juos galvojame. O kapas - na taip, ten guli kūnas, o siela kažkur ten...
Atsakyti
QUOTE(AgnePagne @ 2009 05 07, 16:54)
Po kiek laiko jūs visos aprimote po laidotuvių?


siek tiek aprimau dabar. praejo menuo.

QUOTE(AgnePagne @ 2009 05 09, 19:52)
Palengvėjo labai labai. Bet manyje nebeliko fizinių jėgų, yra visiška apatija. Atrodo miegočiau ir miegočiau, kad nejausčiau širdgėlos. Kai tik apie ją pagalvoju, automatiškai ašaros ima riedėti....


as nedaug verkiau. jau tiek asaru isverkta ir dabar js yra viduje ir noretusi isverkti, bet susikaupe laukia savo minutes ...
gedejimas sunkus procesas, bet su laiku imi takytis su likimu.
as beveik kasdien paalbu su ja balsu.. man padeda issakyti, ka noreciau kad ji isgirstu. nes norisi su ja pakalbeti, kasdien susirasydavome, o dabar kai jos nera tiesiog norisi to rysio..

stiprybes jum visom 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Monika_150 @ 2009 05 10, 10:48)
Ech,kaip as noreciau,kad ir mano mama butu palaidota taip arti manes  verysad.gif  eiciau pas ja kiekviena diena ir manau taip jausciau ja salia saves visalaik  verysad.gif  bet jos buvo tokia valia ir pasirinko, Karmelavos kapines.... o jos tikrai gan toli kokia 20 km nuo manes cray.gif

20km... O mano mama palaidota 160km nuo manes verysad.gif Vaziuoju kas antra, kas 2 savaites, po apsilankymo ten man tarsi palengveja...
Atsakyti
Iš tiesų tai man ir sesei yra kažkiek lengviau dėl mamos mirties, nes link to buvo einama dvejus metus. Tie dveji metai buvo viena didelė kančia su nežmonišku noru gyventi ir kovoti. Aš manau, kad jai pačiai mirus pasidarė gerokai lengviau. Ir mes jau pamažu šypsomės, pamažu atsigauname, nes mirtis nebuvo visiškai netikėta. Taip, ji šiuo atveju atėjo netikėtai, nes mama sunyko per porą dienų, o per kitas net gal gerokai didesnes krizes ji išlikdavo, atsistodavo. Bet šioji krizė buvo lemtinga. Gal ir gerai... verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(AgnePagne @ 2009 05 12, 13:57)
Iš tiesų tai man ir sesei yra kažkiek lengviau dėl mamos mirties, nes link to buvo einama dvejus metus. Tie dveji metai buvo viena didelė kančia su nežmonišku noru gyventi ir kovoti. Aš manau, kad jai pačiai mirus pasidarė gerokai lengviau. Ir mes jau pamažu šypsomės, pamažu atsigauname, nes mirtis nebuvo visiškai netikėta. Taip, ji šiuo atveju atėjo netikėtai, nes mama sunyko per porą dienų, o per kitas net gal gerokai didesnes krizes ji išlikdavo, atsistodavo. Bet šioji krizė buvo lemtinga. Gal ir gerai... verysad.gif


Mano mamos mirtis taip pat nebuvo netiketa.... Sirgo veziu gal kokius 3 metus. Tai po truputi ruosemes kad ji gali bet kuria diena mirti verysad.gif daktarai sakydavo kad ji jau seniai turejo mirti bet stipri moteris,laikosi.... tai taip ir prasikankino.... verysad.gif Zinoma manau kad visom mamom kurios kentejo zemej dabar ten aukstai yra daug laimingesnes smile.gif bent jau taip tikiuosi unsure.gif smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Monika_150 @ 2009 05 12, 18:59)
Mano mamos mirtis taip pat nebuvo netiketa.... Sirgo veziu gal kokius 3 metus. Tai po truputi ruosemes kad ji gali bet kuria diena mirti  verysad.gif  daktarai sakydavo kad ji jau seniai turejo mirti bet stipri moteris,laikosi.... tai taip ir prasikankino....  verysad.gif  Zinoma manau kad visom mamom kurios kentejo zemej dabar ten aukstai yra daug laimingesnes  smile.gif  bent jau taip tikiuosi  unsure.gif  smile.gif


drinks_cheers.gif Man irgi laidotuves nebebuvo tokia baisi staigmena, kaip suzinota diagnoze ir daktaru prognozes: mirti gali arba uz valandos, arba us dienos, savaites, menesio. Mirs nuo kraujo issiliejimo i smegenis, nes metastazes jau buvo visur, tame tarpe ir kraujyje doh.gif O atrodo visada ejo pas gydytojus, tyresi, o suzinojo tragiska diagnoze likus porai savaiciu iki mirties verysad.gif Taip praeina noras ir pasitiketi daktarais, kai gydo radikulita, kuris nepraeina nei po savaites, nei po menesio ir net nepasistengia nusiusti stuburo tomogramai, nes metastazes buvo ir stubure...
Atsakyti
QUOTE(Daivija @ 2009 05 12, 23:06)
drinks_cheers.gif Man irgi laidotuves nebebuvo tokia baisi staigmena, kaip suzinota diagnoze ir daktaru prognozes: mirti gali arba uz valandos, arba us dienos, savaites, menesio. Mirs nuo kraujo issiliejimo i smegenis, nes metastazes jau buvo visur, tame tarpe ir kraujyje  doh.gif O atrodo visada ejo pas gydytojus, tyresi, o suzinojo tragiska diagnoze likus porai savaiciu iki mirties  verysad.gif Taip praeina noras ir pasitiketi daktarais, kai gydo radikulita, kuris nepraeina nei po savaites, nei po menesio ir net nepasistengia nusiusti stuburo tomogramai, nes metastazes buvo ir stubure...



Mano mamą irgi gydė ilgokai nuo ataugų, radikulito. O kai praėjo masažų kursą, tai ir stuburas lūžo, nes ji sirgo mielomine, t.y. kraujo plazmos, kurią gamina kaulų čiulpai, vėžiu, arba, kaip mama sakydavo, onkologine liga. Lūžiai būna arba stuburo, arba šonkaulių, dubens kaulų. Kai lūžo stuburas, mes dar nežinojome diagnozės, su lūžusiu stuburu pravaikščiojo dvi savaites , kentė tragiškus skausmus. O tik vėliau ją operavo. Ją per dvejus metus nualino narkozė operuojant pasikartojančius lūžius, arkliškos chemijos dozės, ypač kai pernai buvo atsigulusi į Santariškes kaulų čiulpų transplantacijai. Atsisakė, nes ten jai padarė baisų užkrėtimą ir jau ten ji vos nemirė. Ji buvo laidojama nuo pat pradžių, kai tik sužinojo diagnozę. Bet ji labai labai norėjo gyventi, nė sykio iš jos neišgirdau, kad nori mirti. Dveji metai ligoninių maratonas. Visi per laidotuves sakė, kad ji iš labai stiprios moters tik pamažu tapo beviltišku ligoniu. Ir beviltiška ji buvo tik paskutinę dieną prieš mirtį. Visas kitas dienas ji buvo kovotoja. Ir aš už tai ją gerbiu iš visos širdies. Ji ir manyje, ir sesėje išugdė tą sugebėjimą visada eiti į priekį drąsiai, be suklupimų ir ašarų akyse. Vėl verkiu.... sad.gif
Atsakyti
QUOTE(Daivija @ 2009 05 12, 23:06)
drinks_cheers.gif Man irgi laidotuves nebebuvo tokia baisi staigmena, kaip suzinota diagnoze ir daktaru prognozes:

Mane tam ruose tetis. Likus 2 dienoms iki TOS dienos, paskambino tetis ir pasake ruoskis, vilties nera. Uzpykau, verkiau sakydama, kad nesamone, laidoja cia be laiko ir pan. Netikejau ir kai pati pamaciau(net tada, kai nuvaziavau i ligonine, eidama pro ta palata maciau tuscia lova, bet ejau lyg sapne). Uz 3 dienu bus lygiai metai, kai jos nebera...
Atsakyti
aš dažnai sapmuoju savo mamą. Ir po to nubundu su dideliu, širdį veriančiu skausmu, nes protas taigi suvokia, kad jos nebėra verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(_Kere_ @ 2009 05 18, 17:46)
Mane tam ruose tetis. Likus 2 dienoms iki TOS dienos, paskambino tetis ir pasake ruoskis, vilties nera. Uzpykau, verkiau sakydama, kad nesamone, laidoja cia be laiko ir pan. Netikejau ir kai pati pamaciau(net tada, kai nuvaziavau i ligonine, eidama pro ta palata maciau tuscia lova, bet ejau lyg sapne). Uz 3 dienu bus lygiai metai, kai jos nebera...

as ir buvau ispejama,bet galvojau kokia nesamone kokie visi pesimistai, laidoja is anksto, net daktare kai atejo pasake,kazi ar iki ryto isgyvens norejau jai voztelt uz tokias nesamones doh.gif
Atsakyti
QUOTE(gryda @ 2009 05 30, 19:46)
aš dažnai sapmuoju savo mamą. Ir po to nubundu su dideliu, širdį veriančiu skausmu, nes protas taigi suvokia, kad jos nebėra  verysad.gif


As jau labai retai sapnuoju, aciu D... Nes mano sapnai budavo labai baisus: apie mamos liga, kad turi greitai mirti verysad.gif
Siandien vel susapnavau doh.gif Kad ji atsirado, sveika, bet as labai pergyvenau, kad nesusirgtu. Ir ziuriu, zaizdos atsirast kazkokios pradejo. Supratau, kad liga atsinaujina. Ir galvoju, sakes, daugiau neistversiu vel to paties doh.gif Ir sapne galvoju, gal visgi cia sapnas, gal tuoj pabusiu. Ir pabudau karsta.gif
Atsakyti