QUOTE(Čalykušu @ 2010 10 12, 13:15)
Gerai, papasakosiu apie akla...Senai buvo.Susitikome, jis vyresnis.Pasedejome kavineje, jis visa laika pasakojo apie savo darba, seima, apie savo brandu poziuri. Sedejau , tylejau, kramydama salotos lapa visgalvojau, ka as cia veikiu, juk noreciau dabar vaikscioti paupiu, noreciau paskambinti draugei, kurios nemaciau 100 metu, arba plepetis su mama, mums rupimais reikalais, aplankyti sese ir pasidziaugti jos kudikiu.Pabaigoje jis issake neslepiama nusivylima mano kuno formomis, neatitinkanciomis jo skonio, bet snopuodamas pro nosi, pasiule vaziuoti kartu pasivazineti jo graziuoju automobiliu( greiciausiai iki kokio miskelio). Mandagus atsisakymas jo netenkino, teko suvaidinti isimylejusia is pirmo zvilgsnio, mirstancia is noro su juo vaziuoti, taciau niekaip negalincia, suveike.Spek ar buvo kitas kartas kada nors su kuo nors aklai.








