Mes tiesiog nė karto rimtai nesvarstėme įvaikinimo galimybės. Aš bandžaiu jo bendrą nuostatą išsiaiškinti -tai jis sako, kad tipo va jei visai vaikų neturėtume arba turėtume daug, tai tada vienu daugiau ar mažiau...manau nėra ypatingos motyvacijos - tiesiog nėra tokio poreikio ir man nuostabu, iš kur toks poreikis atsiranda pas kitus vyrus, juk ne tik nevaisingi vaikinasi? Aš net nebandau jam kolkas siūlyti važiuoti į kūdikių namus, žinau, kad jei pastatysiu prieš tokį faktą, reakcija tikrai iš karto nebus tokia, kokios norėčiau...nu jei žmogus niekada apie tai negalvojo ir nekitino daryti.....vaikų jis nori..bet savų...kaip savęs pratęsimo...bet kaip jis sako "svetimi ir yra svetimi, aš jiems nejaučiu nieko", nors mano sūnų augina kaip savo...Gal jis neįvertina ir kiek man tai reikalinga, galvoja, kad čia mano tokia užgaida...Nu aš aišku bandysiu po kokių poros savaičių rimtai su juo kalbėtis, bet jau iš anksto bijau tos kalbos - o jei kategoriškai atsisakys
Kad nėra poreikio tai suprantama. Giminės pratęsti įvaikinant nepavyks, o tėvystės patirtis jau yra auginant Jūsų vaiką. Vyras neprivalo norėti daryti būtent tokį gerą darbą. O Jūs turbūt jau galvojate nebe apie gerą darbą, o apie tai, kad neįsivaizduojate gyvenimo be to mažylio. Pati geriausia priežastis įsivaikinti 
Manau, kad daugelyje situacijų tik nejaučiantis kažkam (nesvarbu kam) poreikio žmogus savo antrai pusei sako - daryk kaip nori. Jei prieštarauja, tai reiškia jo baimę, kad gyvenimas gali pasikeisti į blogąją pusę. Bandau modeliuoti ko galima bijoti šiuo atveju.
- blogų genų, ligų, etc., kas priskiriama įvaikinimui. Neatrodo, kad tai Daivos šeimos problema;
-buitinių rūpesčių ir dalinio laisvės netekimo (iki vaikas paaugs); Būtinai pasikalbėčiau apie tai ir pažadėčiau jam neužkrauti buitinių vaiko auginimo rūpesčių be jo sutikimo; pagalvočiau kaip sumažinti tą laisvės netekimą;
- įsipareigojimo visam gyvenimui vaikui, kurio kol kas net nepažįsta; manau reikia normaliai priimti tai, kad žmogus negali iš pirmo žvilgsnio pajusti tokios didelės meilės, kad vaiką iš karto panorėtų laikyti savu; Meilės (tos didelės) galima nepajusti ir per savaitgalį ar du; Susitarčiau su vyru, kad pradžioje vaikas bus globojamas (tai įmanoma, nors vaikas įvaikintinas) ir vaikas bus įvaikintas tik tada, kai to abu norėsite.
- kad tai užgaida ir kai ji praeis visi liks "įklimpę" ;Irgi pasikalbėčiau;
- finansiniai dalykai - irgi neatrodo, kad tai aktualu Daivai;
Parašiau jums ką aš pati daryčiau tokioje situacijoje ir po to paklausiau vyro, kuri priežastis jam atrodytų rimčiausia neimti antro vaiko, jei tai mes dabar svarstytume. Atsakymas buvo toks: buitiniai rūpesčiai ir laisvė
(na, vyras man tikrai labai daug padeda rūpintis vaiku).
Manau, kad daugelyje situacijų tik nejaučiantis kažkam (nesvarbu kam) poreikio žmogus savo antrai pusei sako - daryk kaip nori. Jei prieštarauja, tai reiškia jo baimę, kad gyvenimas gali pasikeisti į blogąją pusę. Bandau modeliuoti ko galima bijoti šiuo atveju.
- blogų genų, ligų, etc., kas priskiriama įvaikinimui. Neatrodo, kad tai Daivos šeimos problema;
-buitinių rūpesčių ir dalinio laisvės netekimo (iki vaikas paaugs); Būtinai pasikalbėčiau apie tai ir pažadėčiau jam neužkrauti buitinių vaiko auginimo rūpesčių be jo sutikimo; pagalvočiau kaip sumažinti tą laisvės netekimą;
- įsipareigojimo visam gyvenimui vaikui, kurio kol kas net nepažįsta; manau reikia normaliai priimti tai, kad žmogus negali iš pirmo žvilgsnio pajusti tokios didelės meilės, kad vaiką iš karto panorėtų laikyti savu; Meilės (tos didelės) galima nepajusti ir per savaitgalį ar du; Susitarčiau su vyru, kad pradžioje vaikas bus globojamas (tai įmanoma, nors vaikas įvaikintinas) ir vaikas bus įvaikintas tik tada, kai to abu norėsite.
- kad tai užgaida ir kai ji praeis visi liks "įklimpę" ;Irgi pasikalbėčiau;
- finansiniai dalykai - irgi neatrodo, kad tai aktualu Daivai;
Parašiau jums ką aš pati daryčiau tokioje situacijoje ir po to paklausiau vyro, kuri priežastis jam atrodytų rimčiausia neimti antro vaiko, jei tai mes dabar svarstytume. Atsakymas buvo toks: buitiniai rūpesčiai ir laisvė
(na, vyras man tikrai labai daug padeda rūpintis vaiku).
QUOTE(Daiva @ 2005 01 27, 10:06)
Labai tau ačiū Ute, tikrai labai gražiai viską sudėliojai "į lentynas"
Vistiek niekur nedingsiu - teks kalbėtis
Reikės dar aiškintis Kūdikių namuose, ar yra kokios nors galimybės parsivežti jį savaitgaliams pradžiai...
Vistiek niekur nedingsiu - teks kalbėtis
Reikės dar aiškintis Kūdikių namuose, ar yra kokios nors galimybės parsivežti jį savaitgaliams pradžiai...
Būtų geriausia jei pavyktų. Manau, ir bendravimas būtų kitoks nei vaikų namuose.
Aš buvau įvaikinimo iniciatorė. Man teko įtikinėti vyrą kad noras įvaikinti apskritai nėra mano užgaida (tada tai galėjo atrodyti kaip užgaida) ir kad nespausiu įvaikinti, jei vaikutis nebus jam prie širdies. Keista, bet pirmas pamatytas vaikutis jam daug labiau patiko, nei man.. O dėl mūsų
, tai nei vienas nei antras neabejojome nuo tos dienos, kai ją pamatėme.
Daiva, o gal neskubek vyro spausti? As pvz. jo abejones labai labai pateisinu. Auginu ne savo vaika (vyro vaika is jo pirmos santuokos) ir jei, neduokdie, as negaleciau tureti savo vaiku ir vyras man pasiulytu isivaikinti, as tikrai su tuo nesutikciau, kol nebutu isbandytos visos imanomos ir neimanomos galimybes susilaukti savo kuno ir kraujo, kuriam butent as buciau vienintele ir nepakatojama, MAMA... Itariu, kad tavo vyras jauciasi panasiai... Buti tete svetimam vaikui yra tikrai ne tas pats, kas savam (dabar galit mesti i mane akmeni )...
)...
Mes turim savo vaiką ir tai ne išeitis.. 
Aš esu tikra, kad tai tik nepažabotas žmogaus egoizmas nenorėt įsivaikinti (čia aš apie savo vyro atvejį kalbu). Jo motyvas: aš galiu dar jam pagimdyt vaiką, kam tie svetimi? Aš ir pati noriu vaikų, galbūt ir galėsiu dar pagimdyti "kraują ir kūną", bet man NORISI įvaikinti iš išauginti mažylį. Jis kategoriškai nesutinka dėl įvaikinimo kol aš jam dar nepagimdžiau..kur garantija, kad kada jam savų užteks ir dar liks vietos svetimam vaikeliui priglausti? Pagimdysiu dar vaikų, atsisakymo motyvai keisis..tada jaučiu eis kalba apie vaikų išlaikymą, išmokslinimą ir t.t. kai nenori, tai priežasčių pasiteisinimui visada rasi.
Aš tai paskelbiau kvailą ultimatumą: arba įvaikinam vaikelį ir gyvenam kartu, arba ne ir skiriamės (nes aš savo svajonių dėl jo neatsisakysiu..). Kai pasakė, jog šiuo atveju jis rinksis skyrybas, tai aš buvau ko gero šokiruota. Prisipažinsiu aš jį apkaltinau visišku egoistiškumu, jog jis rinktųsi skyrybas, atsižadėdamas kasdienio buvimo su SAVO vaiku vien todėl, kad aš neįvaikinčiau ir negalėčiau suteikt savo meilės kitam vaikiukui Oi kaip aš nusivylusi mamos..šlykščiau man viskas už neištikimybę, kartais negaliu prisiverst neniekint..nemoku apsakyt kokia sumišus likau..geriau niekada nebūčiau jo požiūrio sužinojus..svetimi mes kaip kriaušė su kiaule Ir štai jau 1.5 metų man dilgsi mintis, kad aš be reikalo delsiu, niekas nesikeis, kad man tiesiog reikia pan. į mane žmogaus.
Aš esu tikra, kad tai tik nepažabotas žmogaus egoizmas nenorėt įsivaikinti (čia aš apie savo vyro atvejį kalbu). Jo motyvas: aš galiu dar jam pagimdyt vaiką, kam tie svetimi? Aš ir pati noriu vaikų, galbūt ir galėsiu dar pagimdyti "kraują ir kūną", bet man NORISI įvaikinti iš išauginti mažylį. Jis kategoriškai nesutinka dėl įvaikinimo kol aš jam dar nepagimdžiau..kur garantija, kad kada jam savų užteks ir dar liks vietos svetimam vaikeliui priglausti? Pagimdysiu dar vaikų, atsisakymo motyvai keisis..tada jaučiu eis kalba apie vaikų išlaikymą, išmokslinimą ir t.t. kai nenori, tai priežasčių pasiteisinimui visada rasi.Aš tai paskelbiau kvailą ultimatumą: arba įvaikinam vaikelį ir gyvenam kartu, arba ne ir skiriamės (nes aš savo svajonių dėl jo neatsisakysiu..). Kai pasakė, jog šiuo atveju jis rinksis skyrybas, tai aš buvau ko gero šokiruota. Prisipažinsiu aš jį apkaltinau visišku egoistiškumu, jog jis rinktųsi skyrybas, atsižadėdamas kasdienio buvimo su SAVO vaiku vien todėl, kad aš neįvaikinčiau ir negalėčiau suteikt savo meilės kitam vaikiukui
Oi kaip aš nusivylusi mamos..šlykščiau man viskas už neištikimybę, kartais negaliu prisiverst neniekint..nemoku apsakyt kokia sumišus likau..geriau niekada nebūčiau jo požiūrio sužinojus..svetimi mes kaip kriaušė su kiaule Ir štai jau 1.5 metų man dilgsi mintis, kad aš be reikalo delsiu, niekas nesikeis, kad man tiesiog reikia pan. į mane žmogaus.
Daiva, tu saunuole, kad esi tokia atkakli 
Kad vyras tavo vaika isivaikines, tai dar nereiskia, kad jis 100 proc. jauciasi jo teciu. As irgi vyro vaika myliu, rupinuos juo kiek galiu, bet ta meile nera tokia jau besalygiska. Kai kurios mamos sako, kad del savo vaiko jos zmogu nuzudytu. Tai va, del vyro vaiko as zmogaus nezudyciau. Manau, tavo vyras irgi panasiai jauciasi. Ir visai nesvarbu, del kieno problemu jus vaikelio nesusilaukiat, manau tavo vyras viska, ka turi atiduotu uz SAVO vaika. O vaiko paemimas is vaiku namu jam galbut asocijuojasi su jusu pastangu tureti savo mazyli pabaiga. Va, isivaikinsit kudikeli ir viskas, tau jau nebereikes kitu vaiku ir savo pratesejo vyras nebetures niekada gyvenime. O jei neisivaikintumet, galbut tu sutiktum meginti dar ir dar...
nors gal ir primityvios tokios mano mintys
Kad vyras tavo vaika isivaikines, tai dar nereiskia, kad jis 100 proc. jauciasi jo teciu. As irgi vyro vaika myliu, rupinuos juo kiek galiu, bet ta meile nera tokia jau besalygiska. Kai kurios mamos sako, kad del savo vaiko jos zmogu nuzudytu. Tai va, del vyro vaiko as zmogaus nezudyciau. Manau, tavo vyras irgi panasiai jauciasi. Ir visai nesvarbu, del kieno problemu jus vaikelio nesusilaukiat, manau tavo vyras viska, ka turi atiduotu uz SAVO vaika. O vaiko paemimas is vaiku namu jam galbut asocijuojasi su jusu pastangu tureti savo mazyli pabaiga. Va, isivaikinsit kudikeli ir viskas, tau jau nebereikes kitu vaiku ir savo pratesejo vyras nebetures niekada gyvenime. O jei neisivaikintumet, galbut tu sutiktum meginti dar ir dar...
nors gal ir primityvios tokios mano mintys
suprantu tave Daivute , tokiam dalykui reiketu subresti tau ir jam . Manau , kad pakalbėti verta . Jei sakai , kad niekados nesvarstete tos galimybės . Aš pažįstu iš savo puses tris merginas kurios buvo vaiku namuose , mes uzaugom kartu jos buvo ivaikintos ir negaliu pasakyti ne vieno blogo žodžio . Jos dar nuoširdesnes už savo drauges kurios auga su savo biologiniais tėvais . Manau ne tie tevai kurie , kurie pagimdė , bet tie kurie užaugino . je pamiltumete ta vaikutį jis butu jūsų vaikutis ir suteiktu jūsų namams daug džiaugsmo . Sekmes , tau Daivute . Nesvarbu , ką be nusprestumeme . Kartais mes žmones mylime ne todel , kad jie yra kažkokie su mumis susija giminaičiai . Bet todel, kad jie yra . 
Tas pats yra su mažais pumpurėliais , vaikiukais .
Tas pats yra su mažais pumpurėliais , vaikiukais .
QUOTE(kasiopeja @ 2005 01 27, 16:11)
Daiva, tu saunuole, kad esi tokia atkakli
Kad vyras tavo vaika isivaikines, tai dar nereiskia, kad jis 100 proc. jauciasi jo teciu. As irgi vyro vaika myliu, rupinuos juo kiek galiu, bet ta meile nera tokia jau besalygiska. Kai kurios mamos sako, kad del savo vaiko jos zmogu nuzudytu. Tai va, del vyro vaiko as zmogaus nezudyciau. Manau, tavo vyras irgi panasiai jauciasi. Ir visai nesvarbu, del kieno problemu jus vaikelio nesusilaukiat, manau tavo vyras viska, ka turi atiduotu uz SAVO vaika. O vaiko paemimas is vaiku namu jam galbut asocijuojasi su jusu pastangu tureti savo mazyli pabaiga. Va, isivaikinsit kudikeli ir viskas, tau jau nebereikes kitu vaiku ir savo pratesejo vyras nebetures niekada gyvenime. O jei neisivaikintumet, galbut tu sutiktum meginti dar ir dar...
nors gal ir primityvios tokios mano mintys
Kad vyras tavo vaika isivaikines, tai dar nereiskia, kad jis 100 proc. jauciasi jo teciu. As irgi vyro vaika myliu, rupinuos juo kiek galiu, bet ta meile nera tokia jau besalygiska. Kai kurios mamos sako, kad del savo vaiko jos zmogu nuzudytu. Tai va, del vyro vaiko as zmogaus nezudyciau. Manau, tavo vyras irgi panasiai jauciasi. Ir visai nesvarbu, del kieno problemu jus vaikelio nesusilaukiat, manau tavo vyras viska, ka turi atiduotu uz SAVO vaika. O vaiko paemimas is vaiku namu jam galbut asocijuojasi su jusu pastangu tureti savo mazyli pabaiga. Va, isivaikinsit kudikeli ir viskas, tau jau nebereikes kitu vaiku ir savo pratesejo vyras nebetures niekada gyvenime. O jei neisivaikintumet, galbut tu sutiktum meginti dar ir dar...
nors gal ir primityvios tokios mano mintys
Kasiopeja, bet tavo vyro vaikas - tu jo nesi ivaikinusi? Jis turi mama? Kol laukiausi savo vaiku (ypac pirmagimes), kol jie buvo kudikiai, motinyste atrode tokia rozine. Kai pagaliau ja isisamoninau, supratau, kad galeciau buti mama ir svetimam vaikui. Tokia pati netobula mama. Nes tas vaikelis butu toks pat netobulas, kaip ir pacios pagimdyti. Tiesiog paaugus vaikams labai ryskiai supratau, kad jie yra visiskai savarankiski atskiri asmenys, asmenybes
. Na ir kas, kad kurio nors noris ar zandas panasus i mano. Bet vaikintis bent kol kas butu nesazininga, nes esamiems vaikams nesugebu skirti tinkamo ir pakankamo demesio. O ir vyrui du vaikai ... Kartkartemis uzsimanau trecio nestumo - bet tik tam, kad pabandyciau pabuti tobula nescioji ir tobula mama su tobulu vaiku. Bet zinau, kad ne velnio taip neiseis. Trumpiau tariant, tiek del ivaikinimo, tiek del trecio vaiko vyro nuomone ta pati - man esamu ir ju keliamu rupesciu iki kaklo.
QUOTE(Rasma @ 2005 01 27, 16:07)
Mes turim savo vaiką ir tai ne išeitis.. Aš esu tikra, kad tai tik nepažabotas žmogaus egoizmas nenorėt įsivaikinti (čia aš apie savo vyro atvejį kalbu). Jo motyvas: aš galiu dar jam pagimdyt vaiką, kam tie svetimi? Aš ir pati noriu vaikų, galbūt ir galėsiu dar pagimdyti "kraują ir kūną", bet man NORISI įvaikinti iš išauginti mažylį.
Aš esu tikra, kad tai tik nepažabotas žmogaus egoizmas nenorėt įsivaikinti (čia aš apie savo vyro atvejį kalbu). Jo motyvas: aš galiu dar jam pagimdyt vaiką, kam tie svetimi? Aš ir pati noriu vaikų, galbūt ir galėsiu dar pagimdyti "kraują ir kūną", bet man NORISI įvaikinti iš išauginti mažylį. Rasma, bet skaitant žinutę panašu, kad paprasčiausiai šantažuojate savo vyrą norėdama įgyvendinti savo tegul ir gražią svajonę. Juk niekas neprivalo daryti kitų sugalvotų gerų darbų!
Pavyzdžiui, būtų labai geras darbas kiekvieną savaitę vieną dieną skirti pagalbai vienišiems seneliams. Ar po mano žodžių imtumėtės šio gero darbo?
Turbūt ne, nes Jūsų svajonė kitokia. O jei nesiimsite, tai ar turiu teisę Jus vadinti egoiste, nes yra tiek daug senų žmonių, kuriems reikia pagalbos, o Jūs atsisakote ją suteikti. Jei jūsų šeimoje svajonės skiriasi, galima bandyti jas suderinti - bandyti susitarti, kad kai pagimdote antrą vaikelį, iš karto pasiimate tokio paties amžiaus globotinį. Jeigu žinoma, užteks jėgų auginti du mažiulius.
Kažkaip atrodo, kad galite vardan įvaikinimo paaukoti esamo vaiko interesus. Skyrybų atveju vaikas liktų labiausiai nuskriaustas. Kokia garantija, kad kada nors nebus paaukoti ir įvaikinto vaiko interesai.
