Balsavau uz penkta varianta- man kazkaip visada nejauku kai priimu dovanas, nesijauciu galbut ju verta, ar kas cia
o siaip as anksciau prie zmoniu neisvyniodavau dovanu, galbut pasielgdavau savanaudiskai, bet as noredavau ta akimirka kai isvyniosiu ir pamatysiu ta staigmena buti viena ir tiesiog pasimegauti ta minutele. O kai reikia isvynioti prie iteikusiojo dovana kaip taisykle reikia sakyti kaip viskas miela ir grazu bei fantastiska, nors kartais galbut ta dovana nera jau tokia gera

na as esu dekinga uz dovanas, na bet galbut nevisai pataike su ta dovana
dabar dovanas isvynioju prie sveciu akiu, bet isvynioju graziai. Mane erzina kai uzsienieciai vynioja dovanas, pradeda plesyti tas popieriu i kuri suvyniota ir t.t

barbarai! as is leto is leto ir isvynioju. Man nepatiktu jei mano ta dovana noredami isvynioti pradetu plesyti popieriu