Aš mielai ir lengvai priimu dovanas. Man jas smagu gauti. Jei dovanoja svetimas vyras, nesvabu ar pigi ar brangi dovana, visada pakomentuoju, kad ji tikrai manęs neįpareigos niekam. Kad vilčių tuščių nepuosėlėtų. nepriklausomai kokia dovana vertinga ar ne , reikalinga ar ne aš ja džiaugiuos ir giriu, nes dovanotam arkliui į dantis niek nežiūri. Juk svarbu, kad tave prisiminė. Ax tiesa, teko gauti dovanų jau dėvėtus dalykus, ir jau kaip sakoma atgyvenusius, kurie jau buvo nebeptaisomi. Tada pyktelėjau. geriau nupirktų šokoladuką už 50 ct. negu dovanotų kavavirę, kuri nuo kalkių nuosėdų jau smirdi ... Pati niekad nedovanoju žmonėms to, ko pati nenorėčiau gauti. Ir jei žinau, kad žmogus kažko nemėgsta irgi stengiuos nedovanot tokių dalykų. Stengiuos dovaną, kad ir pigią įpakuoti gražiai, kad būtų malonu ją gauti.
labai malonu gauti dovanu, bet dar maloniau dovanoti
QUOTE(lengvute @ 2004 10 20, 18:08)
Na, tai kaip 
?
Aš visuomet kažkodėl jausdavau tarsi kompleksą priimdama dovanas, tiek dideles, tiek mažas, tiek iš artimiausių žmonių, tiek iš mažai pažįstamų, kol tik neseniai kažkur perskaičiau labai įtikinamus argumentus, kad nereikia ir negalima jaustis negerai, tarsi nevertam tos dovanos ar pan., tai va, dabar jau ligtai kitaip
?Aš visuomet kažkodėl jausdavau tarsi kompleksą priimdama dovanas, tiek dideles, tiek mažas, tiek iš artimiausių žmonių, tiek iš mažai pažįstamų, kol tik neseniai kažkur perskaičiau labai įtikinamus argumentus, kad nereikia ir negalima jaustis negerai, tarsi nevertam tos dovanos ar pan., tai va, dabar jau ligtai kitaip
Priimdama dovanas nepatogiai nesijaučiu. Ko gero kyla kitas jausmas, kai pamatai, kas tai per dovana - arba apsidžiaugi, kad žmogus dovanoja tikrai apie tave galvodamas, arba nusivili, nes matai, kad žmogus net nesigilina, ką dovanoti.Svarbu bus padovanota, pareiga įvykdyta.
dovanos yra gėris 
tiek gauti, tiek dovanoti
tiek gauti, tiek dovanoti
jaučiuosi visada gerai
priklauso nuo ko dovana, bet siaip dovanas gauti faina ir pati labai megstu kitus palepinti dovanomis 
