nėštumas, nesibaigęs gimdymu....

nezinau kodel butent siandien sugalvojau atsidaryti sias temas... o man dabar reiktu labai vengti tokiu pokalbiu, nes pas mane jau gyvena du maziukai, kai neaisku kaip baigsis... bet po akimirkos susimasciau - mistika... juk lygiai pries 3 metus as netekau savo mazylio butent sia diena..salta sausio pirmos ryta. todel kazkas matyt man pakuzdejo, bet su tuo jau susitaikiau. isgyvenau be proto skausmingus puse metu (maziuko netekau isnesiojus 23 savaiciu..) paskiau ivyko luzis ir supratau, kad turiu gyenti del saves, del vyro, del likusio jo sunelio, kur jo mama zuvo tragiskai, negalejau atimti is jos dar vienos mamytes... nuo to momento zinojau,kad mano angeliukas mane saugos visada,neleis paluzti. matyt taip buvo lemta, gal jam sioj zemej butu buve sunkiau, gal jis nebutu pritapes, gal butu labai sirges ir suteikes sau ir mamai daugiau kanciu, negu yra dabar. palaidojant maziuka paprasiau, jei tau ten bus gerai, atsiusk man koki zenkla...beveik 3 metus as laukiau ..niekada nepraradau vilties. zinau, skamba kvailai gal, bet ta prarade mane supras.. ir po tokio laukimo viena ryta isvydau II - tai mano zenklas. tai zenklas, kad reikia gyventi dar stipriau ir atsakingiau, nes mano angeliukas siuncia sau broliuka arba sesute.. po keliu savaiciu suzinojom, kad atsiuncia su kaupu - net du dabar kasdien meldziuos savo negimusiam suneliui, kad neleistu man suklupti, kad viskas butu gerai. siais naujaisiais man 13 sav laukiau su nerimu, kad tik greiciau viskas pasibaigtu.... pasibaige. dabar lauksiu liepos, kai joms zydint galesiu supuoti mano maziuko angeliuko siustus du angelus i zeme.. jo niekas nepakeis,ir jam lygiu nebus, bet bus kiti du be proto laukiami ir mylimi + vienas, kuris jau taip pat nekantrauja susipazinti su mazyliais.....

sekmes jums, pakilusioms po netekties

sveikinu, Mieloji as taip pat laukiu savo naujo stebuklo po vaikelio netekties. Tikiuosi kad sikarta gyvenimas mums bus palankus ir supuosiu savo stebukleli ne mintyse o rankose nuostabu kad jus laukiate iskrt net dvieju vaikeliu, tikras stebuklas

aciu, jums jau ne tiek daug liko iki pasimatymo smagu..
o mes kad turim du tai is vis stebnuklas, seimoje nera nei pas viena,nezinau kaip cia gavos...

Labai norisi issilieti, nes vilciu lieka vis maziau, praradau du kudikelius, kuriuos gana ilgai nesiojau savyje. Tikiuosi isklausysit mano istorijos, gal ka ji paguos, gal ka sustiprins:
Su vyru buvome kartu 8 metus. Ir per ta laika vis pagalvodavome, kazin ar esame vaisingi, ar mums pavyks tureti vaikuciu??? Be ju abiems buvo sunku gyvenima isivaizduoti. Pradzioj viskas vyko pagal plana, baigem mokslus, susituokem, nusipirkom buta. Isikele i ji is karto nusprendem, kad reikia leliuko. Pastojau per pora menesiu. Nestumas buvo puikus ir lengvas, neskaitant mazo patepliojimo 8 savaite. Susilaukem sveiko ir saunaus sunelio. Bet as, didele vaiku myletoja, niekad neisivazdavau savo seimos su vienu vaiku. Todel nors ir nelabai planuodami, bet pernelyg ir neissaugodami, greitai vel turejom laime pamatyti testa su 2 juostelem. Deja nuo to laiko ramybes surasti negaliu. Antras nestumas pradzioj irgi buvo labai geras, tik 14 savaite pamaciau rusvu isskyru. Nulekiau pas daktare, ji paziurejo, kad gimda tonuse, daugiau nieko nepamate. liepe gerti vaistu, paguleti ir po 2 savaiciu vel ateiti. Atejus po to laiko gimda jau buvo atsipalaidavusi, ir mazuliui pamate augliuka kaklo srity. Nuvykus i antakalni isgirdau nuosprendi, vaikelis labai serga, nesivysto ir artimiausiu metu mirs. Buvo beeinanti 18 savate, kai teko gultis i ligonine ir atsisakyti mazylio . Buvau sukresta ir sokiruota, taciau tuo paciu ir uzprogramuota, kad bandysim vel. Be galo norejau igyvendinti visas svajones, kurias kuriau belaukdama antro vaikelio.
Taigi praejus nepilnai metams as vel nescia. Dabar jau su didelem baimem. Lakstau pas daktarus, vis ziuri, lyg ir nera prie ko prikibt, isskyrus, kad leliukas mazesnis 2 savaitem. Nieko tokio, guodziuosi, kad gal dukryte. Laukiu genetiniu tyrimu, jie taip toli. Nueinu 16 savaiciu, apziuri echo, sako yra tik 15, bet siaip viskas gerai, turesim sese Darom kraujo tyrima. Dziaugiuosi 3 dienas, kol suzinau tyrimu rezultatus, labai padidinta rizika edvardso sindromui. Nusprendziam imti vaisiaus vandenis, dar po savaites drebancia sirdim skambinu atsakymo. Nuosprendis vel ziauriausias: nustatytas sindromas, kurio metu vaisiaus vystymasis nesuderinamas su gyvybe...Jau 20 savaiciu...
Rankos, kojos nusvyra, tikejimas viskuo, kas gera dingsta...Dabar jus skaitydama kraunuosi daiktus i ligonine ir ruosiuosi atsisveikinimui su antru angeleliu, kuris dar gyvena po mano sirdele. Bet jau neilgai...
Dar darysim genetinius tyrimus, aiskinsimes, kodel cia taip viskas vyksta, bet manau nebetampysim likimo uz usu. Turim viena vaikeli, jis musu stebuklas

Stiprybes jums, gyvenimas yra paruoses mums po kryziu, ir pasirodo visos mes galim istverti be galo daug...

Stiprybės Ir labai užjaučiu

stiprybes jums be galo graudi istorija

Štai šiuo sakiniu pasakei pačią realiausią ir geriausią paguodą pačiai sau ir kitoms Greičiau tai net ne paguoda o stebuklingas suvokimas ką žmogus gali ištverti, kai taip atsitinka. O kai ištveri ateina kitas stebuklas,- stiprypė ir viltis

Super zodziai mes su vyru taip pat daug ka esame istvere: ir nemigo naktu, ir asaru beganciu upeliais... Bet va... Po visu nelaimiu ir didziulio skausmo vis vien gyvenimas nusvinta sviesiomis spalvomis Turime ba galo mylimai r dievinama 2 metuku dukryte Mylekite ir bukite mylimos, stipriai tikekite, kad ir jums pasaulis padovanos ka nors gero ir tai butinai ivyks

Paskaičiau ir man baisu pasidarė. Laukiuosi vos kelios dienelės, o taip baisu... Labai graudžios istorijos

Siandien atsidariau si puslapi, nes ka tik patyriau persileidima. Ankstyvas, tad gal ir lengviau, nes ejo tik 8 savaite ir savo kudikio dar nebuvau maciusi. Vis del to akys pilnos asaru ir negaliu susitvarkyti su emocijomis. Blogiausia, kad jau buvau pradziuginusi tevus, kurie taip senai lauke savo pirmojo anuko. O dabar skausmas bus dar didesnis.
Beje, gal kas zinote, kada vel galima pradeti bandyti? Labai labai noriu susilaukti vaikelio, nes mjan jau 35 metai...

turiu ir as tokia skaudzia patirti, pries 2.5 metu 12 sav pastebejo daktarai, kad vaisius nesivysto. Zeme slydo is po koju, nes labai planave buvom ir jau tiek prisisvajoje apie ta leliuka.
Aciu Dievui viskas dabar yra gerai, auginu dukryte, kita savaite svesim jos pirma gimtadieni
Papildyta:


man daktarai leido po 3 men pastot, nors teoriskai po 6 men galima. Bet pavyko pastot tik po metu

uzjauciu tave is visos sirdies.
mano sunui buvo 23 savaites, kai isgirdau tuos baisiausius savo gyvenime zodzius: edvardso sindromas- nesuderinama su gyvybe. visa ta siauba isgyvenau praejusiu metu geguzes menesi.
jau planuojam antra vaikeli, bet stai siandien ir vel verkiau. as niekaip negaliu susigyvent su tuo, kas nutiko.... jis buvo be galo lauktas. pastojau tik po 10 menesiu planavimo, o paskui dar jo netekau....