nėštumas, nesibaigęs gimdymu....

Aš esu dvejų šaunių berniukų mama. Vienas gimė 2004, kitas gimė 2007, otrečias turėjo gimti 2003 birželį    Kai man vyras pasipiršo, o tai buvo prieš gerus 6 metus, nutarėme kad nesisaugosime ir "gaminsime" vaiką. Jį teko ilgai gaminti - bet 2002 metų pabaigoje aš pastojau. Neštumas buvo pakankamai normalus. Gal pradžioje pykindavo, bet vėliau viskas buvo tvarkoje. Poliklinikoje mane prižiūrėjo gydytojai. Prieš antrą echoskopiją (buvo 24 sav.) nutarėme nusipirkti su vyru kamerą ir įamžinti tą mūsų mažą stebukliuką. Gydytojas padarė echo, pasakė, kad viskas tvarkoje, bet mano ginekologė pasiūlė padaryti AK pakartotinę echo, nes jos nuomone buvo per mažas vaiko svoris. Aš užsirašaiu į AK ir nuvažiavau echoskopijai - labai laukiau, nes norėjau sužinoti vaiko lytį. Pradžioje echo man darė studentai, poto pakvietė gydytoją, o kai atėjo skyriaus vėdėja, man pasidarė neramu. O verdiktas buvo toks: visiškai nėra vandenų, nėra inksto, pusę organų neišsivystę. Po to konsultacija pas doc. Ramanauskienę - Jūsų valia - galite laukti, galite nutraukti, šis vaikelis negyvens arba gyvens labai trumpai, aš stebiuosi kaip jis gyvena iki šiol. Išėjusi iš ligoninės paskambinau vyrui. Jis atlėkė iš darno per pusvalandį. Nuvažiavome į  Valakampių mišką ir abūdu ilgai verkėme. Po to grįįžau namo, kitą dieną dar važiavau echo į Santariškes, pas genetikus, kur nustatė dar daugiau apsigimimų. Po to į AK - pasakė, kad gimdyti šiai dienai negaliu, nes žemai gimda. Laukiam 2 savaites, po to žiūrėsime. Šios dvi savaitės buvo pragariškos. Po dvejų saviačių - o tai buvo balandžio pirmoji - atvykau į AK. Konsiliumas. Brangioji, pati negimdysi, operacija. Nematome gimdos, jei placenta įaugusi į gimdą, šalinsime viską. Ar sutinki? Sutikau. Bendra narkozė, po paros atsibudau - mano piemas klausimas - ar gimda liko? Gydytojai pasakė, kad jie "ištarukė" negyvą vyriškos lyties vaisių, 1,5 kg svorio ir 28 cm ilgio. Jam: inkstų agenezė (t.y. tik vienas insktukas ir tas neišsivystęs), neišsivysčiusi širdis, placentoje tik dvi kraujagyslės, kojos rankos deformuotos, kiškio lupa, vilko gomurys, smegenų skilvelio neišsivystymas ir taip toliau. Kai išvažiavau, laukė dar vienas verdiktas: jokių gimdymų, tik planinės opracijos ir vevėliau 37-38 sav., nes kitaip mirsi ir tu ir vaikas. Po to sekė eilė tyrimų pas genetikus. Bet nieko nenustatė, nes visi apsigimimai būdingi maždaug 6-8 genetinėm ligom. Viską suvertė aplinkai, galbūt kompiuteriui, galbūt kažkokiai ligai (nes teko šiek tiek pradžioje sirgti buvo angina, o po to pūslėlinė). Liepė gerti kontraceptikus ir saugotis metus. Po 10 mėnesių nustojome saugotis - ko pasekoje po dvejų mėnesių pastojau ir spalį - 37 sav. 2 d. gimė pirmas sūnus Edvinas o dar po trijų metų - šiemet birželį 36 sav. 5 d. jo brolis Erikas 

Manau kiekvienam vaikui ateina savas laikas ir visada reikia to laiko laukti ir tikėtis 

, kaip mano gydytoja sako, yra naturali gamtos atranka, ir tas yra gerai, nes amerikoj pradzioje is vis nestiprina nestuma, jei organizmas atmeta, tai jie tos nuomones kad taip turi buti, o pas mus kaip pradeda stiprinti nuo ankstyvu savaiciu , tai paskui sako ir tie leliukai tai gimsta apsigimsta, ar tiesiog buna silpnu sveikateliu, na bet kas cia zino kaip is tikro geriau.

mums 10 metų aiškino apie "natūralią gamtos atranką" kol po 6 persileidimų nepatekau pas gerą gydytoją ir ji nusispjovė į tas "natūralias atrankas", jei ne ji tai neturėtume mes dukrytes ir sveikata jos tikrai gera, tik viena karta sirgom per 2,5 metu    taip kad neverta visko nurasyti gamtai, reikia ieskoti priežasčių 

Sveikos, bičiulės
Prieš du metus ir aš turėjau tokią bėdą - persileidau, o jau taip laukiau savo mažiuko. Nes dar prieš 1 metus turėjau sudėtingą operaciją, ir, pasak gydytojų, gimda tiesiog nespėjo prisitaikyti prie nėštumo. Kaip bloga man buvo, kiek išliejau ašarų, kaip sunku buvo mūsų šeimai... Tačiau laikas gydo žaizdas ir šiuo metu    ir labai labai tikiuosi, kad viskas bus gerai.
Nepalūžkit, mamos 

labutis visoms.As ir noriu pasidalint savo skausmeliu.Vakar atliko man valyma,nes nustate,kad yra nesivystantis nestumas.Buvo apie 8 savaites.Darbe pasijutau blogai,daktare patikrino ir tai nustate,visai to nesitikejau.   Guodzia tai ,kad turiu 5 metu dukryte,bet vistiek norim broliuko ar sesutes. Tai va..... Dar kazkaip nesitiki, po tokiu yvikiu, kad  ten jau nieko nebera 

Džiaugiuosi, kad taip pavyksta mamoms vėl pastoti  Aš prieš savaitę persileidau, vaisius turėjo būti 10 sav., nustatė, kad tik 8 sav.  Dar 2 dienas bandžiau darytis tyrimus, nesutikau tą pačią dieną daryti abrazijos. Deja po gausaus kraujavimo ir didelių skausmų naktį, teko atlikti tą procedūrą. nesuprantu, kaip taip gali būti... pirmą dukrelę taip lengvai nešiojau ir gimdžiau, kad net mintis nešovė, kad gali su antru būti kas nors negerai.