Nu ka, nueinam pas ta pačia gydytoja tik tam kad toji atsiprašytų, mama to pareikalauja, aišku atsiprašo pradeda aiskintis, bet mes neklausom ir išeinam,
Užsirašau pas kita ginekologa, tas apžiūri ir sako - nieko gero: per jauna vaistams, per jauna operacijai, pasigimdyk jei iš vis nori vaikų, na as į ašaras
(( Taip pareinam namo abi su mama gerai apsibliovusi, o mama tečiui sako geriau jau ji butų buvusi nėščia. Taip pradega pusmetis, o as turėjau drauga jis mane mylėjo (dabar mano vyras), ir mes pradedam mylėtis, džiaugtis gyvenimu, aš nepastoju.
Prieš pat 18 gimtadienį jaučių kažkas vėl negerai, einu pas gydytoja ta sako vsio gulkis i ligonine leisim vaistu ir tt, nu ka guliu vaistuku neleidžia sako palauksim gal praeis tik nuo skaumo suleidžia, plius mėnesinių laukė norėjo ten kazka per jas tikrinti, o tu mėnesinių nėr nu nėr ir viskas, testus nėštumo darau ir nieko , suleidžia vaistu pramušti mmm, bet aš tik rėkių iš skausmo ir nieko, padaro echoskopija nėščia degnoze taip ir atsijungiu po tokios žinios, atsigavau palatoje (suleido raminamu miegojau valanda gera), tai vaikinas stovėjo prie manes su didele puokšte raudonu rožiu, ir sako sveikinu mamyte:)))
Mes džiaugiamės o palatos bobos žiūri ko čia džiaugiesi juk tu net 18 metų dar neturi (man nesvarbu 18m suėjo po dviejų mėn) ir vidurinėj mokaisi, žodžiu iškart pletkai ir tt. Mama verkė bet ne dėl to kad pasileidusi duktė, o dėl to kad turės anūką
)))) tėtis didžiavosi sako svarbu kad berniukas butu (tikrai nežinau kodėl). na taip praguliu ligoninėj iki 12 sav. tada paleidžia namo, bet nueinu į mokykla ir jaučiuosi blogai guzas šone didelis guzas, išsigandau ir vėl įligonine gulimas režimas viena cista bandė i paviršiu prasimušti, gulimas režimas laukiu kol palis , po mėn palindo praejo skausmas išleido namo, o leliuko po tokiu išbandymų dar labiau noriu, tai to negana dar tik grižau vėl išveža įligoninę, jau ši karta galvojau viskas prarandu kūdikį, gydytojai apžiūri, diagnozė (tikslios nepamenu) - atsisakė dešnys inkstas visai nedirba, aš rėkiu raitausi išskausmo, o jie negali vaistu leisti tik kažkokius nuo skausmo, iškart veda kateteri i inksta ir taip aš ligoninei praleidžiu iki 24sav.
Į egzaminus neišleido, nors ir nesiruošiau, penkis kartus vestuves atkėliau, kol pagaliau sukandus dantis atkenčiau visa savaite ir paleido iš ligoninės puse devynių ryte, tada man buvo lygiai 24sav., o as 12,30 val apsiženijau, (nebuvau mačius net suknelės nieko) ir po dvieju savaičių su perlaikančių grupe išsilaikiau egzaminus ir paiginus labai neblogai, nors paskutini pusmeti visai nesimokiau.
Skausmai dingo, iki nėštumo galo vaikščiojau kaip tankas, vikas buvo labai gerai, labai laukiau leliuko labai norėjau, juk tiek kovojau dėl jo, nors gydytoja jau ruošėsi ji iškrapštyti kai su inkstu blogai pasidarė, neleidau sakau geriau mirsim abu, bet jo nelieskit. nelietė nedriso ir ačiu dvievui.
Gimdymas: prenešiojau savo kukulį savaitę. pasigimdžiau greitai ir labai lengvai nuo pirmo sąrėmio iki gimimo tik keturios valandosir neplyšau ir labai neskaudėjo, ir vyras padėjo ir esu laiminga mamytė sūnus gimė 3860g ir 50cm:))
Žinot geriau gimdysiu nei dar iškesių inkstu skausmus.
o antras vaikiukas buvo lauktas ir praejo sklandžiai nėštumas ir gimdymas buvo greitas ir neskausmingas
mergytė gimė 3050 ir 48cm mes dabar laimingi.
tiek prikentėjau, bet viska atpirko du maži kukuliai:)
(cistos dingo po pirmo gimdymo, o kiaušidėje sumažėjo, bet ir vel atsirado, bet dabar gydysiuos ir viskas bus gerai, mokslus baigiau ir dabar esu ekonomiste)
viskas įmanoma reikia tik labai norėti
