Per sias Kaledas bus 2 metai kaip nerukau.1-ma priezastis tai vaikai.Man vis sunus, jam tada buvo 6 metai,vis rastelius rasinedavo.Budavo paraso ,atina,paduoda ir bega.O ten parasyta "nerukyti,nerukyti,nerukyti........"Pilnas lapas i visas puses vienas ir tas pats zodis.Ir taip ne viena diena ir ne po viena rasteli per diena.As rukiau nemazai metu ,nezinau kiek tiksliai ,bet 16 tikrai jau rukiau(man 28).O be to dar ir leliuko uzsimaniau ,bet tam reik ruostis ir nusprendziau mesti ir bent jau metus nerukyti,o tik po to pastoti.Per Kaledas niekam nieko nesakius nusprendziau,kad galas dumui.Dar ryte pas mama rukiau,o kai sedom i masina vaziuot namo VISKAS.Kelio 500 kilometru,per ta laika paprastai butu 5-6 cigaretes surukytos.Po kokios 1,5 val.vyras paklause"O tu ka,nerukai?"As atsakiau,kad nezinau dar.Siandien galiu garsiai pasakyti.AS NERUKAU.Per kitas Kaledas skridom i Lietuva ir ten buvo pradeta musu nuostabi lelyte.Kuri po 41 savaites isvydo pasauli.ESU LAIMINGIAUSIA 2-JU VAIKU MAMA PASAUKYJE.Vyro istorija siek tiek liudnesne.Jis bande mest tableciu pagalba uz kurias buvo sumoketa 350 litu.Neruke gal kokias 2 sav.,o dabar vel ruko.

ir tabletes nesugertos liko ir jokios naudos.As manau,kad tai valios ir noro reikalas.