Lankėm dvi draugės penkiolikmetės sporto klubą su tokiu droviu šiek tiek vyresniu berniuku. Ir iš pradžių buvom įsitikinusios, kad jo vardas Antanas, tai taip kokius 3 mėn. vadinom, o jis netaisė, gal iš drovumo, gal jam šiaip smagu buvo ar ką.
Paskui tik išgirdom, kad visai kitaip tas vardas skamba, kad tas vardas - Idanas, dieve, kokia gėda, dar tris mėn. vadinom Idanu.
Kol galų gale paaiškėjo, kad jo vardas vis dėlto Aidanas
abi kurčios... bet jau įstrigo, kaip žmogų pusmetį pravardžiavom, amžiams.
aš tai savo prosenelių vardų niekaip neprisimenu, va, reiks vėl tėčio paklaust, kokie jie buvo, kažkokie neeiliniai...