Mažametis teroristas

gal ir ne vieni, bet tokių teroristų su penkiamečių protais pasitaiko visur. aišku, visiems į snukį neduosi, bet ir mamytė su tėveliu neateis ir neišgąsdins. o šiaip berniukai visada labiau pešasi ir kovoja dėl išlikimo. leistis stumdomam su pacifistinėm filosofijom kažkokio tai nedatiopos irgi nėra pati protingiausia išeitis.

o kol maži, tokie chuliganiukai todėl ir bujoja, kad suaugę jiems nieko padaryt negali, o kiti vaikai bijo. jei kiti vaikai neapsileistų, tai nebūtų ir ką terorizuot.

nors bepigu man čia samprotaut. maniškis daržo nelanko, ir tik kitamet išeis į priešmokyklinę

Na, maniskis, dar nelanko darzeliu, bet panasu, kad teroristu neuzsileis ant galvos
Greiciau pats tokiu bus... Taigi, su vyru ruosiam darzeliui, kalbam, kad mustis negrazu ir t.t. Ziuresim kaip bus

Nu zinokit, universitete, darbe, ir dar bala zino kur, tai ten siaip eina suauge zmones,ne penkiameciai, , kurie susidoroja su savo problemomis, kurie jau patys save apgina, ar zodziais, ar gudrumu, ar dar kuo nors. Tuo skiriasi nuo vaiku.
O siuo atveju as esu mama, ir privalau apginti savo vaika. Jei jam blogai. O ka daryti, jei vaikas nenori mustis? As jam ne karat sakiau- duok grazos, kiekviean karta, kai tik tave skriaus. Nu paziuri vaikas i mane, palinksi, bet as gi matau, kad niekas nesikeicia, ir toliau jis tos grazos neduoda. Priversti? gal i kursus pas koki museika uzrasyti? Ir po velniu- kas tai- darzelis, ar kovos ringas? Nu jis kitaip aukletas. Fizines bausmes , bei kitoks jegos vartojimas jam iki siol buvo nepazystama sritis. beje, po metu galvoju leisti mokytis kovos meno- bet tai jau atskira sritis, su savo filosofija, ir tai ne darzeliniai reikalai.
o del apgynimo- jei reikes , esiu ir i mokykla. Beje, mano mama mane apginti atleke tiesiai is darbo- kuomet as, dvylikamete, parejau is mokyklos su fonaru. (Nors nebuvau is tu , kuria lengvai pastumsi, bet ten buvo toks antrametis, chuliganas bernas, kuris trenke man su kumsciu i veida, pertraukos metu. )Patikekit, ji taip ta berna pamoke, kad jis per likusius mokslo metus net neprisiliete prie manes, nei zodziu neuzgavo, nors buvo uzkietejes chuliganas.
Nemanau, kad vaikai auga nesavarankiski, jei tevai isikisa juos apginti vaikysteje. As galvoju, kad tai kaip tik formuoja vaikui pasitikejima ir saugumo jausma. Kam vaika nuo mazo traumuoti- ir kaip akla kaciuka imesti- mazdaug, kapanokis vaike , pats, ginkis, ir t.t. Nesu is tu mamu , kur dejuoja del smulkmenu, bet kai tai tampa desningumu, nu tai jau sorry.

O kaip jus manot kad darzelis ne kovos laukas? aisku kad kovos.

Dabar aš suprantu, kodėl mūsų mokyklose taip klesti patyčios ir smurtas... Nes daugumai mamyčių visai priimtina, kad "darželis yra kovos laukas"... Tarsi darželinukai būtų kokie laukiniai žvėreliai, priversti kovoti už savo išlikimą... Esą, tegu vaikas kovoja kumščiais, jei nenori būti užguitas...
Visiškai nesutinku su toki požiūriu... Ir, matyt, ne tik aš... Per TV dabar net socialinę reklamą "tapk savo vaiko herojumi" leidžia... Tėvai negali pasyviai stebėti tokių (kaip temos autorė aprašė) vaiko terorizavimo ar skriaudimo atvejų, it kokių šunų kautynių... Maždaug "darželis/mokykla - kovos laukas. Neišgyvensi reiškia pats kaltas"... Ne, brangieji. Šiuolaikinė visuomenė - tai ne neandertaliečių bendruomenė, kur silpnesnis gentainis badmečiu gali būti suvalgomas...
Visi labai žavimės skandinaviškuoju modeliu, kur mokyklose praktiškai nėra patyčių ir t.t.... O patys pateisiname požiūrį, kad "silpnesnį reikia skriausti"...

Dabar ir as suprantu, is kur tiek daug pykcio, ir agresijos vaikuose. Nu taigi tai yra savaime paskatinama. Jei vaiku bendravimas suprantamas kaip nuolatine kova...Ir dar darzelyje. Musk silpnesni- busi "asas". Jei sis nesigina- jo beda. Gyventi , reiskia jis nemoka.

as uz tai, kad teveliai savo vaikus gintu kiek imanoma. bet... buna taip, kad suauge, net ir prie geriausiu ketinimu, iki galo neissiaiskins kas ten tarp vaiku ivyko. nes teisus buna tas, kuris tuo momentu labiau nukentejo.
buvo tokia situacija mano mokykloj -- prie klasiokes per pertrauka pribego kazkoks maliafka pacukas, pasoko, griebe uz plauku, isrove gumele ir nubego. jinai ji pasivijo, ispyre i subine ir atsieme gumele. tas tuo metu kazkaip krito ir prasiskele nosi. nu ir aisku buvo skandalas -- sestoke primuse trecioka iki krauju. atejo to vaiko tevai, pradejo teisybes ieskot, priverte mergaite viesai atsiprasyt, ir taip toliau. nu ka, klasioke buvo nuskalpuota, o vaikis ereliavosi toliau.

Na taip, suauge iki galo gar neissiaiskins, nes nemate, kas , kaip ir kodel vyksta tarp vaiku. kai kalbam apie vienkartinius, atsitiktinius konfliktus. Bet kai tai kartojasi kasdien, kai yra aisku, kas ka skriaudzia, ir to neneigia visiskai nei aukletojos, tai klausimu kaip ir nebekyla.

na tai tevai neissiaiskina del ko jo vaika nuskriaude.Tik puola "skriaudeja" nesvarbu kad ju vaikas nemoka zaist viska sugeba tik ispardyt isardyt. O ka jus nepultumet ir nepyktumet jei tu pastatei o atejes kazkas sugriove? Jei tiek dirbai o viska sunaikina per kelias sekundes.

o kada jūsų nuomone reikia išmokti save apginti pačiam? juk kiekvienam kolektyve atrasite po asmenį, kuris yra labiau konfliktiškas už kitus ir gadina nervus visiems iš eilės. o suaugę su savo problemom toli gražu ne visada susidoroja -- ar mažai depresuotų, girtaujančių, besižudančių?


Gink Dieve nesakau, kad reikia pačiam kitus skriaust kad būtum kietas. bet save apgint sugebėt reikia. kai žmogutis prisiima pastumdėlio rolę, tai irgi negerai. nes tas kompleksas su juo vilksis ir į kitus kolektyvus. darbe gal nespardys, nespjaudys, bet kitaip dūchins. nuo to kaupiasi vidinė agresija, kuri gali bet kada pratrūkt.


tokiu atveju tarkuočiau auklėtoją. nuolat ir įkyriai. tokia veikla kaip bonkų daužymai, spajudymai, neturėtų būti toleruojama. juolab, jei jinai žino kad vaikas problematiškas, tai jį reikėtų ganyt labiau.


pritariu. aš pati darželyje labai nesutariau su viena mergaite. mane tėvai labai bardavo jeigu aš pargriūdavau ir išsitepdavau. tai ne kartą po griuvinėjimų esu pareiškus "mane Ingutė pastūmė". Ingutė gaudavo pipirų, o aš kikendavau į kumštį.
Tėvai privalo dalyvauti vaikų kolektyvo gyvenime ir daryti poveikį, bet tik ne "teismus organizuoti" su grasinimais ir ausų tampymais.

Nesuprantu, apie kokius ispardymus kalbat? Cia Jus konkreciai kalbat, ar apskritai, apie koki nors konflikta? Nes as apie tai tikrai nekalbejau Nesupratau Jusu minciu sekos.
Papildyta:

1.Vaikas turi save apginti. To neneigiu. Bet , manau suaugusiu isikisimas yra reiklaingas tam tikru momentu. Nes asmenybes brandumas , bunant 5 metu, ir 25 metu , manau skiriasi. As kai buvau vaikas, keleta kartu ( o gal net ir keliolika, dabar jau ir neprisiminsiu tiksliai, tik keli ivykiai yra isireze atmintin), kai dejosi negeri dalykai, mama isikiso, ir sutramde skriaudejus. Nemanau ,kad nuo to tapau nesavarankiska Bandytu mane dabar kas nors paterorizuoti darbe
2. aukletojai , kartas nuo karto , paskutiniu metu daznai- kalbu , ir primenu apie tai, paikalbam, ziuresiu , kaip bus toliau..
3. ingutes atvejis- nu jo , negrazu meluoti, ir manipuliuoti. Bet tai kas vyksta mano atveju- tikrai ne vaiko issigalvojimai. .
4. ausu netampau (Neturiu tam teises, net savo vaikui taip nedarau, o kokia teise tureciau svetimui Problemu nenoriu o ir savigarba neleistu iki tokio lygio leistis) ,nieko neteisiu. tik kalbu, primenu analizuoju situacija. Kolektyvo gyvenime dalyvauju, nesu is tu mamau, kur tik is nuogirdu pasiklauso apie grupes ivykius.

na tikriausiai primetė tokią situaciją, kai vienas vaikas stato pilį, kitas pareina ir sugriauna, tada statytojas susinervuoja ir apipešioja griovėją. paskui ateina apipešioto vaiko mama ir daro savo "teismą".