QUOTE(rasiux @ 2008 09 19, 09:26)
na tai tevai neissiaiskina del ko jo vaika nuskriaude.Tik puola "skriaudeja" nesvarbu kad ju vaikas nemoka zaist viska sugeba tik ispardyt isardyt. O ka jus nepultumet ir nepyktumet jei tu pastatei o atejes kazkas sugriove? Jei tiek dirbai o viska sunaikina per kelias sekundes.
Nesuprantu, apie kokius ispardymus kalbat?

Cia Jus konkreciai kalbat, ar apskritai, apie koki nors konflikta? Nes as apie tai tikrai nekalbejau

Nesupratau Jusu minciu sekos.
Papildyta:
QUOTE(sena niekšė @ 2008 09 19, 16:29)
o kada jūsų nuomone reikia išmokti save apginti pačiam? juk kiekvienam kolektyve atrasite po asmenį, kuris yra labiau konfliktiškas už kitus ir gadina nervus visiems iš eilės. o suaugę su savo problemom toli gražu ne visada susidoroja -- ar mažai depresuotų, girtaujančių, besižudančių?
Gink Dieve nesakau, kad reikia pačiam kitus skriaust kad būtum kietas. bet save apgint sugebėt reikia. kai žmogutis prisiima pastumdėlio rolę, tai irgi negerai. nes tas kompleksas su juo vilksis ir į kitus kolektyvus. darbe gal nespardys, nespjaudys, bet kitaip dūchins. nuo to kaupiasi vidinė agresija, kuri gali bet kada pratrūkt.
tokiu atveju tarkuočiau auklėtoją. nuolat ir įkyriai. tokia veikla kaip bonkų daužymai, spajudymai, neturėtų būti toleruojama. juolab, jei jinai žino kad vaikas problematiškas, tai jį reikėtų ganyt labiau.
pritariu. aš pati darželyje labai nesutariau su viena mergaite. mane tėvai labai bardavo jeigu aš pargriūdavau ir išsitepdavau. tai ne kartą po griuvinėjimų esu pareiškus "mane Ingutė pastūmė". Ingutė gaudavo pipirų, o aš kikendavau į kumštį.
Tėvai privalo dalyvauti vaikų kolektyvo gyvenime ir daryti poveikį, bet tik ne "teismus organizuoti" su grasinimais ir ausų tampymais.
1.Vaikas turi save apginti. To neneigiu. Bet , manau suaugusiu isikisimas yra reiklaingas tam tikru momentu. Nes asmenybes brandumas , bunant 5 metu, ir 25 metu , manau skiriasi. As kai buvau vaikas, keleta kartu ( o gal net ir keliolika, dabar jau ir neprisiminsiu tiksliai, tik keli ivykiai yra isireze atmintin), kai dejosi negeri dalykai, mama isikiso, ir sutramde skriaudejus. Nemanau ,kad nuo to tapau nesavarankiska

Bandytu mane dabar kas nors paterorizuoti darbe
2. aukletojai , kartas nuo karto , paskutiniu metu daznai- kalbu , ir primenu apie tai, paikalbam, ziuresiu , kaip bus toliau..
3. ingutes atvejis- nu jo , negrazu meluoti, ir manipuliuoti. Bet tai kas vyksta mano atveju- tikrai ne vaiko issigalvojimai. .
4. ausu netampau (Neturiu tam teises, net savo vaikui taip nedarau, o kokia teise tureciau svetimui

Problemu nenoriu o ir savigarba neleistu iki tokio lygio leistis) ,nieko neteisiu. tik kalbu, primenu analizuoju situacija. Kolektyvo gyvenime dalyvauju, nesu is tu mamau, kur tik is nuogirdu pasiklauso apie grupes ivykius.