Mažametis teroristas

[quote=Alchemie,2006 12 06, 21:27]
Taip yra tevu, kurie uzgrauzti savo vaiko nesekmiu ir bedu, bet nezino ka daryti ir jie tada tik kovoja su puolanciais ir nieko nedaro del vaiko, kad padetu jam (manau, kad tokia situacija buvo Volunges mokykloje). Zinau, akd kita syki net i pagalbos pasiulyma tevai gali arsiai reaguoti, nes tai tiesiog nuvargusio zmogaus ginybine reakcija..delto labai svarbu, kad visuomene turetu daugiau informacijos apie tai kas yra hiperaktyvumas, o kas ne ir kaip su tuo elgtis. Svedijoje nekyla klausimu, akd juos reiktu kazkur uzdaryti, ar i spec. grupes kisti ar kad tevai kalti, jog jiems gime toks vaikas. Tiesa sakant mes nei vienas nesame apsaugotas nuo to, akd mums gims toks vaikas ir mes laisvai galime atsidurti tu nepageidaujamu puseje.


Tikrai yra labai sunku ivardinti toki vaiko elgesi. Hiperaktyvumas tikrai nera sitokio elgesio priezastis, rodiklis ar ivardijimas . Terorizavimas? Gal ir per riebus bandymas apibendrinti sitokia vaiko reakcija i aplinka. Na, bet juk ne "etiketese" esme. Esme tame, jog vos ne kiekvienoj darzelio grupej del vienokiu, ar kitokiu priezasciu atsiranda tokiu elgesio problemu. Saunu, jei aukletojoms uztenka kompetencijos, ziniu ir vidines kulturos bei noro suvaldyti vaiku tarpusavio konfliktus (del to labai uzjauciu Tavo vaikina ir Tave del patirtu pazeminimu ), bet deja kartais net to nepakanka. Zinoma, kad tevai nekalti, jei jiems gime toks vaikas.. Nekalti ir tuomet, jei nepaisant visokeriopu pastangu vistiek nepavyksta suvaldyti situacijos. Ir isvis yra kvaila kazka pulti kaltinti Na, nebent tik abejinguma, kai iskilus tokioms vaiku problemoms galu gale yra numojama ranka (daznai ir aukletoju, ir paciu tevu, netgi psichologu), neva - ai, isaugs, praeis, patys vaikai "issiaiskins"...
Paminejai Svedija, kazin kaip ten elgiamasi su tikrai piktybiniais mustukais, ar sunkiai issprendziamom situacijom? Gal yra kazkokia sistema ...

Oregano, as galiu kalbeti tik tiek, kiek turiu ziniu is mamos, kuri isvaziavo i Svedija su savo hiperaktyviu vaiku. Vaikas mokosi normalioje mokykloje, normalioje klaseje. Kaip ta mama minejo, tai, kas pas mus vadinama isskirtiniu demesiu ri Valdorfu, ten yra kasdienybe. Pvz. matematika trunka 1h20 min, bet pamokoje su 17 vaiku yra 4 mokytojai ir visa ta laika nera vien uzdaviniai sprendziami, bet pakieciama veikla, kad vaiku demesys (ne hiperiuku) pailsetu.
Tai, akd mokykloje yra klaseje mokytojas ir jo padejejas, kuris praktikos asistento darbo metu pamato, ar jis gales buti mokytoju, t.y. valdyti klase, ar ne. Cia siuo atveju yra sistema, kurios mes neturime, bet daznai kai kuriems vaikams uztenka grazinti blaskoma demesi rankos prilietimu, nuraminti apkabinimu. Kad vaikai eina mokytis plaukti dusyk per savaite tai naturalu ir itraukta i programa, kaip prevencija skendimui..zodziu...tai aisku musu problemu neisprendzia...
Galiu tik pasakyti, akd praejusi pragara, as noriu padeti tiems vaikams ir ju mamoms, kad nereiketu patirti pazeminimu, jog jos blogos mamos, kad turi toki vaika...siuo metu organizuojame Vilniuje mamu savitarpio pagalbos grupe. Kvieciama mamas, kurios turi vaiku su judriais, demesio nesukaupianciais, emociskai labiliasi, hiperaktyviais vaikais, pasikalbejus, pasiguodus radus supratima, daug lengviau pazvelgti i savo problemas, gali imtis kazkokiu priemoniu. Labai noreciau, kad butu tokiuose uzsiemimuos ir tokios aukletojos kaip Mia darzelyje ar musu grupje ir tokios, kurios visai nezino kaip legtis su tokaisi vaikais. Tiesiog manau, akd labai daznas atvejis, kai vaikas skaudina kitus, musasi yra jo vidinis pagalbos sauksmas, nes jis nemoka isakyti savo emociju, nezino kaip elgtis ir kodel jo nemyli, kodel neduoda demesio..zodziu..prirasiau as cia

Labai viską gerai parašei, Alchemie

Mums iki to dar toli

Apibendrinant Tavo mintis galima pasakyti, jog yra skiriamas didelis demesys tokiems vaikams, sukurta net visa sistema stengiantis palengvinti tokiu vaikuciu, bei ju tevu dalia. Musuose net iki supratimo apie tai toli . Kaip jau minejau kazkuriam savo poste, susidaro kazkoks uzburtas ratas ir galu gale vaikai lieka su savo didelem problemom vieni. Baisiai gaila man ju visu- ir tu kurie skaudina kitus ir tu kurie yra skaudinami ... Ziaurus tas musu pasaulelis

Užvedžiau šitą diskusiją , noriu dar pakurstyt ugnį .
Mūsų įstaigoje buvo "teroristas", dėl kurio auklėtojos kraustėsi iš proto. Tėvai mažai įtakojo savo vaiko ugdymą. Po eilinio bandymo "pataisyti" vaiko elgesį, mylimas sūnelis miegančiai mamai prikišo į kojų tarpupirščius popierių ir padegė. Mama nestipriai (ačiū Dievui) apdegė pėdas, namai nespėjo įsidegti (taip pat ačiū Dievui). Retoriškas klausimas: "Ką patartų švedai?"

Oi, bliamba....

Taigi... matome tik ledkalnio viršūnę.

Ka svedai patartu nezinau, nes as ten negyvenu. As patarciau tai mamai pagaliau pamatyti savo vaika ir rasti pagalba sau ir vaikui. Pirmiausia, manau, kad tai velgi demesio reikalavimas, antra net ir ne hiperaktyviam vaikui neuzbrezus ir neaiskinant ribu, paskui darosi neimanoma susikalbeti, tiesiog auklejimo trukumai.
Hiperiukui tas ribas nuolat ir daznai reikia aiskinti, uz kiekviena maziausia zingsneli girti, kaip minejo mama auginanti du hiperiukus, 5 kartus pagirk, 2 sykiu bausk. Tik, aisku, kad tokia sistema gali sukurti ir jos laikytis, jei pats pripazisti, jog vaika turi problema ir jam reikia padeti.
Beje, vat turiu ziniu, kad jei Svedijoje tai gera sistema, kur hiperiukus galima integruoti i klase, normalia mokykla, tai va atrodo, kad Norvegijoje lygiai tokios pat problemos kaip pas mus su mokytojais ir su aukletojais

tai vat, kad norint isbrist is to uzurto rato rekia pirmiausiai ziniu, iniciatyvos, ne tik tevu, bet ir ypac aukletoju, pedagogu. O pas mus iprasta pirmiausiai apsimetyti akmenimis ( t. y. kaltinimais, neva vieni neaukleja savo vaiku, o kiti nesupranta, ka reiskia auginti judru, aktyvu, gal net agresyvu vaika ), arba abejingai ir patogiai numot ranka (ai, isaugs, ai, praeis, nieko cia nepakeisi )... Bet nuo to juk niekas nesikeicia Tik vaikai nukencia (ir tokie, ir anokie, ir visokie vienu zodziu )... Informacijos ir ziniu trukumas lemia toki uzstrigima sioje problemoje . Dziugu, kad bent jau hiperiuku mamos yra aktyvios, iniciatyvios is ju daug ko galetu pasimokyti ir siaip aktyviu, judriu, nenuoramu (ne hiper) vaiku tevai Gal prades tas ledkalnis pamazu tirpt?

Deja, sakote tiesą .


Tėvams tikrai trūksta žinių apie šių vaikų auklėjimą. Bėda, kad tokiais atvejais jie atsiriboja ir užsimerkia. Kadangi fizinių bausmių vengiama naudoti, o kitokių priemonių tėvai nežino, šeima atsiduria užbertam rate. Noriu atkreipti dėmesį tėvų, manančių, kad pedagogai turi išauklėti jų vaikus: pedagogas turi problemą tol, kol tas vaikas jų globoje, o šeima visą gyvenimą turės tą problemą.

Matau labai gerą išeitį - tėvų savipagalbos grupes, kur patys tėvai galėtų diskutuoti, dalintis patirtimi ir t.t. Aišku, pradėjus organizuoti tokias grupes, iniciatoriai atsimuštų į "valdžios" sieną.

Klopedija, na valdzia cia kol kas nefiguruoja. Bandom su psichologe, kuri organizuos grupes vaikasm linkusiems i hiperaktyvuma ir agresyvuma, padaryt tokia grupe, kad paskui matytume, kurlink reiktu dirbti. beje, Klaipedoje tai jau veikia, net projektai parasyti tu vaiku ir tevu pagalbai.
Kad visuomene reiksia svieesti pasidaro is karto aisku, kai apskaitai komentarus po Lryto straipsniais, nulinciuoti daug lengviau, nei pasidometi svetimomis nelaimemis.
As tiesiog manau, kad jeigu cia esancios mamos, aukletojos, mokytojos, tiesiog mamos jau skaito ir gauna kazkiek informacijos, kad galetu pristabdyti koki zmogu, kuris is pirmo zvilgsnio metes zvilgsni pasako hiperaktyvus ir nuraso vaika, tai jau daug.
As bandysiu informacija apie savitarpio pagalbos grupe duoti Vilniaus VPPPT, kad mamos turetu kur ateiti ir gauti bendra infomacija, kad ne vienos jos tokios, ir kad niekas neapsaugotas nuo to, akd tau gims toks vaikas, bet jiems ir tevams galima padeti, ir daugeli problemu ispresti, kol jos dar mazos.
Visuomenes nuomone keisti sunku, bet jei pamazu nuo saves pradesime, ratas plesis ir gal mes priesime ta laika, kai musu balsas gales lemti kazka ir ir ministrijose..o kol kas be jos bandykimme sau padeti.
As visu prma dziaugiuosi, kad yra ta akcija kuri bando stabdyti vaiku patycias mokyklose, galbut ir tevai nustos vieni is kitu tyciotis